Kaip padidinti tikimybę pastoti: išsamus vadovas ir patarimai

Pastojimo procesas yra sudėtingas ir gali priklausyti nuo daugybės veiksnių. Nors kai kurioms poroms pastoti pavyksta labai greitai, kitoms tai gali užtrukti ilgiau. Suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus, yra labai svarbu. Sėkmingas pastojimas priklauso nuo daugelio dalykų - hormonų pusiausvyros, ovuliacijos ciklo, mitybos, streso lygio bei partnerių sveikatos.

Pastojimas įvyksta, kai subrendęs kiaušinėlis iš kiaušidės apvaisinamas spermatozoido. Šis procesas paprastai vyksta ovuliacijos metu - maždaug 12-16 dieną nuo mėnesinių pradžios (jei ciklas yra 28 dienų). Kad šis procesas įvyktų, tiek moters, tiek vyro organizmas turi veikti darniai. Moteriai svarbus reguliarus ovuliacijos ciklas, o vyrui - kokybiška sperma, turinti pakankamai aktyvių spermatozoidų. Tinklalapis livescience.com pateikia 10 patarimų, ką daryti, norint greičiau susilaukti vaikų.

Ovuliacijos supratimas ir ciklo stebėjimas

Vienas iš svarbiausių žingsnių, norint padidinti tikimybę pastoti, yra suprasti savo ovuliacijos ciklą. Ovuliacija yra procesas, kai kiaušialąstė išleidžiama iš kiaušidės ir yra pasirengusi būti apvaisinta. Šis laikotarpis yra trumpas - tik kelias dienas per ciklą - todėl svarbu žinoti, kada jis vyksta.

Reguliarus ir nereguliarus ciklas

Moteris, norinti susilaukti kūdikio, turėtų stebėti, ar pirma mėnesinių diena kiekvieną mėnesį būna po tokio pat dienų skaičiaus, kuris laikomas įprastu. Priešingai, jos mėnesinės gali būti nereguliarios, tai reiškia, kad ciklo trukmė priklauso nuo mėnesio. Stebėdama šią informaciją kalendoriuje, moteris gali geriau numatyti, kada jai gali būti ovuliacija.

Moterys, kurių ciklai reguliarūs, ovuliuoja maždaug prieš dvi savaites iki mėnesinių pradžios. Sunkiau prognozuoti ovuliaciją moterims, kurių ciklai nereguliarūs, tačiau dažniausiai tai įvyksta 12-16 dienų iki kitų mėnesinių pradžios. Amerikos nėštumo asociacijos duomenimis, moters vaisingos dienos būna tik 12-24 valandas po ovuliacijos. Tačiau vyro sperma moters organizme gali išgyventi iki penkių dienų.

Ovuliacijos nustatymo metodai

Yra keli būdai, kuriuos moterys gali naudoti, norėdamos nustatyti savo vaisingiausias dienas kiekvieną mėnesį:

• Ovuliacijos testai: Galite naudoti ovuliacijos testus, kurie padeda nustatyti, kada įvyksta ovuliacija, matuojant hormono LH lygį šlapime. Patikimiausias būdas sužinoti, kada įvyks ovuliacija, - pasidaryti ovuliacijos testą, kuris padeda nustatyti hormono LH kiekį. Kai šio hormono lygis ženkliai padidėja, galima daryti prielaidą, kad ovuliacija įvyks per artimiausias 24-72 valandas. Norintys susilaukti vaiko turėtų mylėtis tada, kuomet šio hormono kiekis tampa didesnis nei įprastai.
• Bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimas: Stebėdami savo bazinę kūno temperatūrą kiekvieną rytą, galite pastebėti nedidelį temperatūros padidėjimą, kuris rodo, kad ovuliacija jau įvyko. Po ovuliacijos ji šiek tiek pakyla (apie 0,3-0,5 °C). Tai - labai paprastas ir populiarus būdas išsiaiškinti, ar greitai įvyks ovuliacija. Moteris kas rytą prieš išlipdama iš lovos turi pasimatuoti kūno temperatūrą ir ją pasižymėti. Ovuliacijos metu kūno temperatūra būna padidėjusi, todėl reguliarus temperatūros stebėjimas gali padėt apytiksliai nustatyti ovuliacijos laiką.
• Gimdos kaklelio gleivių stebėjimas: Ovuliacijos metu gimdos kaklelio gleivės tampa skaidrios ir slidžios, panašios į kiaušinio baltymą. Tai yra ženklas, kad esate vaisingiausi. Prieš pat ovuliaciją gleivių kiekis padidėja, jos tampa skaidresnės ir slidesnės. Artėjant ovuliacijai, jų kiekis tampa didesnis, išskyros tampa kiaušinio baltymo spalvos ir konsistencijos. Jei moteris bus pakankamai atidi, ji galės pastebėti, kad netrukus įvyks ovuliacija.
• Kūno pojūčiai: Prieš ovuliaciją moterų krūtys tampa jautresnės, o lytinis potraukis - didesnis. Įdomu tai, kad moterys labiausiai nori mylėtis būtent per vaisingas dienas.

Lytinių santykių laikas ir dažnumas

Norint pastoti, svarbu suprasti ne tik moters kūno veiklą, bet ir veiksnius, lemiančius sėkmingą apvaisinimą. Kiekvieną mėnesį tėra gana trumpas laiko tarpas, kai galima pastoti.

Vaisingas langas ir mylėjimosi laikas

Remiantis Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, „vaisingas langas“ apima šešių dienų laikotarpį: penkias dienas iki ovuliacijos ir jos dieną. Idealus laikas pradėti planuoti santykius yra maždaug 3-5 dienos prieš ovuliaciją ir ovuliacijos dieną. Sperma gali išgyventi moters kūne iki penkių dienų, o kiaušialąstė yra gyvybinga tik apie 24 valandas po ovuliacijos, todėl laikas yra labai svarbus. Didžiausia tikimybė pastoti yra mylintis maždaug vieną dieną iki ovuliacijos. Vis dėlto, labai svarbu suprasti, kad ovuliacija įprastai trunka 12-48 valandų, o vaisingas laikotarpis tęsiasi iki 7 dienų (vyro sperma, patekusi į moters reprodukcinę sistemą, išlieka gyvybinga iki maždaug 5 dienų). Taigi, jei norite susilaukti kūdikio, geriausia mylėtis 1-2 dienas prieš ovuliaciją.

Per galimai vaisingų dienų „langą“ mylėkitės kas antrą dieną. Jei esate užsiėmusi, įsirašykite šį laikotarpį į dienotvarkę - visada galite naudoti kodinį žodį, jei žodis MYLĖTIS pernelyg atviras. Nors planuoti mylėjimosi laiką nėra romantiška, tačiau svarbu pasikalbėti su partneriu apie tai, kada jums vyks ovuliacija. Tuomet galėsite planuoti darbo keliones ar pasilinksminimus, kurie gali sutrikdyti jūsų galimybę mylėtis.

Mokslininkai nustatė, kad spermatozoidai yra aktyviausi maždaug 17 valandą.

Lytinių santykių dažnumas

Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau - blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Turint dažnus lytinius santykius spermos gamyba skatinama ne tik tais atvejais, kai vyras neturi jokių vaisingumo bėdų, bet ir tada, kai spermos vaisingumas sumažėjęs. Moksliniais tyrimais nustatyta: jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, tada spermatozoidai, vyriškosios lytinės ląstelės, tampa mažiau judrūs.

Manoma, kad siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau. Vyro spermatozoidai gaminasi gana ilgai: kol pasigamina viena karta, praeina maždaug 95 dienos. Nors ir kaip ten būtų, net 100-120 mln. vyro spermatozoidų kiekvieną dieną būna pasirengę išsiveržti. Net jei mylėsitės keturis kartus per dieną, vyro sperma dar bus gana vaisinga. Per dažnai nebūna, būna tik per retai. Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė.

Gydytojai teigia, kad lytiniai santykiai tikrai gali būti per dažni: jei mylėsitės kelis kartus per dieną, spermos rezervai nespės atsinaujinti, todėl sperma bus prastesnės kokybės. Specialistų manymu, geriausia mylėtis kartą per dieną arba kas antrą dieną. Tyrimai rodo, kad tikimybė pastoti mylintis kas antrą dieną ir kiekvieną dieną yra beveik vienoda.

Mylėjimosi pozos ir orgazmas

Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą. Manoma, kad tikimybė pastoti tampa didesnė, jei moteris po sueities pusvalandį paguli ant nugaros, po dubeniu pasikišusi pagalvėlę arba iškėlusi kojas į viršų. Tai turėtų nukreipti spermą link kiaušintakių. Kitos palankios pozos yra „šaukštelis“, kuomet moteris guli ant šono, o vyras įsiskverbia iš nugaros pusės, ir „šuniukas“.

Vyro orgazmas yra būtina sąlyga norint pastoti. Moters orgazmas gali padėti pastoti labiau, nei manote. Gimdos susitraukimai po ejakuliacijos gali patraukti spermą į makšties kanalą ir į kiaušintakius. Be to, orgazmo metu išsiskiriantis atsipalaidavimo hormonas oksitocinas gali būti naudingas. Orgazmas padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą, o šis tikrai trukdo pastojimui.

Sveikas gyvenimo būdas ir mityba vaisingumui

Tinkama mityba ir sveika gyvensena gali turėti didelę įtaką jūsų gebėjimui pastoti. Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą.

Kūno svoris

Siekiant sveiko kūno svorio yra labai svarbu. Turint antsvorio, moters galimybės pastoti sumažėja, tačiau lygiai taip pat yra ir tuomet, kai moters svoris yra per mažas. Tyrimai parodė, kad antsvorio turinčios moterys, norėdamos pastoti, gali užtrukti dvigubai ilgiau nei tos, kurių KMI laikomas normaliu. Per mažo svorio moterys gali užtrukti net keturis kartus ilgiau. Turint per daug kūno riebalų, susidaro estrogeno perteklius, kuris gali trukdyti ovuliacijai. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, netekus nuo 5 iki 10 procentų kūno svorio prieš pradedant pastoti, vaisingumas gali pagerėti. 2017 m. atliktas tyrimas nustatė, kad poroms, kurių abu partneriai yra nutukę, pastoti gali prireikti nuo 55 iki 59 procentų daugiau laiko, palyginti su poromis, kurios nėra nutukusios. Moterys, kurių svoris yra per mažas, gali neturėti reguliarių mėnesinių arba jų ovuliacija gali sutrikti. Jei kūno svoris per mažas, gali išnykti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Jei kūno svoris per didelis, taip pat jos gali išnykti. Kūno svoris yra apytiksliai apibrėžiamas kūno masės indeksu (KMI), t. y.

Kūno masės indeksas (KMI) ir vaisingumas

Būna, kad moters KMI siekia ir 15, ir mažiau. Tuomet pirma ginekologų rekomendacija būna tokiai moteriai, norinčiai pastoti, - priaugti svorio.

Mitybos principai

Nors ir nėra specialios vaisingumą skatinančios dietos, valgydama įvairius sveikus maisto produktus, moteris gali padėti savo organizmui pasiruošti nėštumui, sukaupti pakankamai maistinių medžiagų atsargų. Tai reiškia, kad reikia valgyti įvairius vaisius ir daržoves, baltymus, nesmulkintus grūdus, pieno produktus ir sveikais riebalais prisotintus maisto produktus.

Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Mityba veikia organizmo pH, todėl tai turi įtakos moterų šlapimo takų ir vyrų lytinių organų sveikatai. Jei planuojate kūdikį, vertėtų sumažinti mielių ir glitimo vartojimą, nes tai skatina infekcijų atsiradimą. Į savo mitybos racioną įtraukite tokius maisto produktus, kuriuose gausu antioksidantų.

Moterims naudinga didžiąją dalį dienos kalorijų suvartoti pusryčių metu, nes tuomet insulino kiekis kraujyje sumažėja maždaug aštuoniais procentais, o testosterono - net 50 procentų. Vertėtų vengti transriebalų, kurių gausu greitame maiste, margarine ir įvairiuose konditeriniuose gaminiuose.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas gali padėti moters kūnui pasiruošti nėštumui ir gimdymui, tačiau per daug mankštinantis ar dažnai atliekant sunkias treniruotes, gali sutrikti ovuliacija. Sumažinkite sunkias treniruotes. Saikingas fizinis krūvis gerina kraujotaką ir hormonų veiklą, tačiau pernelyg intensyvios treniruotės gali turėti priešingą efektą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai (t.y. bent po 1 val. 3 kartus per savaitę) sportuojančių vyrų spermos kokybė yra ženkliai geresnė.

Streso valdymas

Stresas gali neigiamai paveikti jūsų gebėjimą pastoti, nes jis gali trukdyti hormonų pusiausvyrai, kuri yra būtina ovuliacijai ir pastojimui. Stresas smegenyse išskiria stresą sukeliančių medžiagų, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą. Ta įtampa atsiliepia ir poros, planuojančios vaikutį, santykiams. Didelis stresas veikia hormonų pusiausvyrą ir kraujo tekėjimą į reprodukcinius organus, todėl gali trukdyti ovuliacijai ir pastojimui.

Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga, meditacija arba kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti stresą. Palaikymas - dalyvavimas paramos grupėse arba pokalbiai su artimaisiais - taip pat gali padėti jaustis labiau atsipalaidavusiems. Reguliarūs atsipalaidavimo metodai gali būti naudingi ne tik pastojant, bet ir bendrai psichinei gerovei. Akupunktūra, tradicinė priemonė, gali sustiprinti vaisingumą, nes ji gali moduliuoti hormonus, imuninį atsaką ir net nervų sistemą, be to, pagerinti kraujo tekėjimą į dubens sritį.

Žalingi įpročiai ir aplinkos veiksniai

Atsisakykite žalingų įpročių. Rūkymas gali sukelti vaisingumo problemų tiek moterims, tiek vyrams. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, cheminės medžiagos, randamos cigarečių dūmuose, tokios kaip nikotinas ir anglies monoksidas, pagreitina moters kiaušinių praradimą. Pastebėta, kad rūkančių vyrų sperma yra prastesnės kokybės, nes spermatozoidų yra mažiau, jie ne tokie judrūs ir gyvybingi.

Be to, moterys, planuodamos pastoti, turėtų vengti alkoholio. Moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas vyrams yra siejamas su sumenkusiu lytiniu potraukiu, sėklidžių atrofija, suprastėjusia spermos kokybe. Alkoholio vartojimas taip pat mažina moterų vaisingumą. Narkotinių medžiagų poveikis vaisingumui beveik nėra ištirtas, tačiau beveik neabejojama, kad jis neigiamas.

Bandydamos pastoti, valgykite mažesnį kiekį gyvsidabrio turinčių žuvų, tokių kaip kardžuvės, ryklys, skumbrė, tunas. Taip pat atsargiau vartokite kofeino turinčius produktus. Daugiau nei 500 miligramų kofeino per dieną gali sumažinti moters vaisingumą. Remiantis Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, išgėrus nuo 1 iki 2 puodelių kavos arba mažiau nei 250 mg kofeino per dieną, tai neturi įtakos pastojimo tikimybei. Kofeinas gali neigiamai paveikti moters vaisingumą. Statistika rodo, kad moterims, kurios kasdien suvartoja daugiau nei 500 g kofeino, nepavyksta pastoti maždaug 9,5 mėnesio. Jei siekiate kuo greičiau pastoti, vertėtų sumažinti kofeino vartojimą arba to apskritai atsisakyti.

Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Per didelis kofeino kiekis ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Amžina išmintis pabrėžia švarią gyvenamąją aplinką pastojimui. Šiuolaikiniai tyrimai sutampa, rodantys, kad tokie veiksniai kaip tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas gali neigiamai paveikti vaisingumą. Verta ištraukti lapą iš tradicinių knygų ir užtikrinti, kad aplinka būtų kuo mažiau toksinų. Šalinti toksinus iš aplinkos ir net toksiškus žmones gali būti naudinga.

Svarbūs maisto papildai ir vitaminai

Specialistai rekomenduoja moterims, kurios bando pastoti, pradėti vartoti prenatalinius vitaminus dar prieš nėštumą. Arba vartoti tuos vitaminus, kuriuose yra ne mažiau kaip 400 mikrogramų (mcg) folio rūgšties. Ji yra svarbi, siekiant užkirsti kelią apsigimimams kūdikio smegenyse ir stubure.

Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus. Svarbiausia - vitaminas B9. Cheminis jo pavadinimas - folio rūgštis. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kartais - daugiau), tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų.

Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.

Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Moterims, kurios planuoja pastoti, rekomenduojama vartoti geležies papildus (ypač naudingi augalinės kilmės papildai).

Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą. Vyrų ir moterų vaisingumą gali pagerinti folio rūgštis ir cinkas. Šie naudingi antioksidantai kovoja su laisvųjų radikalų daroma žala ir gali pagerinti spermos kokybę.

Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.

Lubrikantai pastojimui, vaisingumui, planuojant nėštumą: šios priemonės padidina tikimybę natūraliai pastoti. Lubrikantuose esančios medžiagos drėkina išsausėjusią makšties gleivinę ir sudaro tinkamą terpę spermatozoidų gyvybingumui. Viena jų, kurią galite išbandyti yra vaisingumo lubrikantas. Skyn Oh Baby - vandens pagrindo gelis, be parabenų, palaikantis spermatozoidų mobilumą.

Kada kreiptis pagalbos į specialistus?

Jei bandote pastoti ilgiau nei metus (arba šešis mėnesius, jei esate vyresnė nei 35 metų), svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Tiek moteris, tiek vyras turėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistus, jei moteris yra 35 metų ar vyresnė ir nepastoja po šešių mėnesių reguliarių lytinių santykių, nenaudodama kontracepcijos. Jei moteris yra jaunesnė nei 35 metų, į specialistus turėtų kreiptis, jei nepastoja per vienerius metus.

Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų, ar nėra sveikatos problemų, kurios trukdo pastoti, ir patarti dėl tolesnių žingsnių. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, ultragarsą ar kitus tyrimus, kad patikrintų jūsų ir jūsų partnerio vaisingumą. Gydytojas gali pasiūlyti papildų arba vaistų, kurie gali padėti reguliuoti ovuliaciją arba padidinti jūsų šansus pastoti. Jei natūralūs būdai nesuteikia rezultatų, galite apsvarstyti pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip in vitro apvaisinimas (IVF), intrauterininė inseminacija (IUI) ar kiti metodai.

Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių. Medicinos centro „Northway“ gydytojas akušeris ginekologas dr. sako: „Nevaisingumas - tai tokia būklė, kai moteris negali pastoti arba pastojusi išnešioti ir pagimdyti kūdikio.“

Vaisingumo mažėjimo priežastys

Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Moterims senstant, vaisingumas mažėja dėl su amžiumi susijusių kiaušidžių pokyčių. Be to, padidėja kai kurių sveikatos problemų rizika, tokių kaip gimdos fibroma, endometriozė ir kiaušintakių užsikimšimas. Visa tai gali sumažinti vaisingumą. Laipsniškas moterų vaisingumo mažėjimas prasideda nuo 30 metų, staigesnis - po 37 metų, o staigus - po 40 metų. Šis sumažėjimas reiškia, kad norint pastoti gali prireikti daugiau laiko.

Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.

Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai. Taigi, kaip supratote, yra daugybė veiksnių, kurie gali apsunkinti pastojimo procesą, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo seksualine sveikata, bet ir gyvenimo būdu.

Mitai ir įrodymais pagrįsta praktika

Kelionė į pastojimą yra kupina vilties, nerimo, o kartais ir tautosakos. Šimtmečius skirtingos kultūros perdavė išmintį ir įsitikinimus apie pastojimą, o praktika, dietos ir ritualai padidino tikimybę pastoti. Nors mokslas nuėjo ilgą kelią, padėdamas poroms įgyvendinti savo svajonę apie tėvystę, šios senos pasakos ir mitai vis dar persmelkia vaisingumo pasaulį. Tačiau labai svarbu į močiučių pasakas žiūrėti su realiomis akimis. Nors kai kurios praktikos gali suteikti paguodos ir vilties, labai svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais ir pasikliauti įrodymais pagrįsta praktika bandant pastoti.

Dažni mitai apie pastojimą

• Ovuliacijos skaičiavimas: Vaisingų dienų skaičiavimas pasitelkiant įvairius ovuliacinius testus, matuojant bazinę kūno temperatūrą moteriai pastoti nepadeda. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų. Kai pradedama planuoti lytinius santykius, skaičiuoti, kyla įtampa.
• Hormoniniai kontraceptikai: Hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Priešingai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus kaip tik yra didesnė tikimybė pastoti.
• Mylėjimosi pozos: Nors gravitacija gali būti prasminga intuityviai, nė viena pozicija nebuvo veiksmingesnė už kitas pastojant. Gimdoje tokie principai kaip už kūno ribų neturi įtakos.
• Maistas ir gėrimai: Manoma, kad ananaso šerdies valgymas po ovuliacijos gali padėti kiaušinėliui implantuotis. Tačiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, trūksta. Nors folio rūgštis yra būtina vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi, nėra jokių konkrečių įrodymų, kad tai padėtų pastojimui.
• Mėnulio ciklas: Kai kurie mano, kad mėnulio ciklas gali turėti įtakos vaisingumui. „Mėnulio vaisingumo“ teorija teigia, kad moterys vaisingiausios yra mėnulio fazėje, kuri atitinka fazę, kurioje jos gimė. Nors ir romantiška, šiai teorijai nėra jokio mokslinio sutarimo. Dar vienas patarimas yra mylėtis būtent pilnaties metu. Seksas per pilnatį gali padėti pastoti?
• Kojinės lovoje ar kambario temperatūra: Senų žmonų pasakojimai rodo, kad šaltos kojos gali sumažinti vaisingumą, todėl kai kurioms moterims, bandančioms pastoti, kojinės yra pagrindinis dalykas lovoje. Nors nėra mokslinio ryšio tarp šaltų kojų ir pastojimo, šiltas, patogiai besijaučiantis kūnas gali padėti atsipalaiduoti.
• Sirupai nuo kosulio: Manoma, kad tam tikri sirupai nuo kosulio gali ploninti gimdos kaklelio gleives, todėl spermatozoidai lengviau keliauja. Tačiau prieš kreipiantis į vaistinę, būtina pasitarti su gydytoju. Kai kurios sudedamosios dalys gali būti nesaugios ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
• Abortai ir vaisingumas: Gerai, kvalifikuoto specialisto atliktas nutrauktas nėštumas, nei pirmas, nei paskesnis, jokių pavojaus naujam nėštumui nesukelia, išskyrus tuos retus atvejus, kai aborto operacija komplikuojasi, pvz., vidinių lytinių organų uždegimu.

Kitos tradicinės priemonės ir patarimai (su moksliniu paaiškinimu)

Senovės egiptiečiai gerbė medų kaip meilės simbolį ir auką vaisingumo dievybėms. Žalias medus, kuriame gausu aminorūgščių, palaiko kiaušidžių funkciją ir reprodukcinę sistemą, pažymi vaisingumo specialistė Jane L. Frederick, MD, FACOG. Kai suporuotas su cinamonu, jis gali skatinti geresnį kraujo tekėjimą į reprodukcinius organus. Kolumbijos universiteto medicinos centras netgi susiejo cinamoną su policistinių kiaušidžių sindromu sergančių moterų menstruacinio ciklo reguliavimu.

Yra daug žolelių, kurios gali padidinti vaisingumą. Jos reguliuoja menstruacinį ciklą ir hormonų lygį. Maka šaknis, kilusi iš Andų, yra dar vienas tradiciškai naudojamas papildas, galintis sustiprinti libido ir pagerinti spermos kokybę. Tačiau, kaip ir vartojant visus papildus, labai svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu prieš įtraukiant juos į savo gydymo režimą.

Tradiciškai bendruomenės vaidino labai svarbų vaidmenį remiant poras, bandančias pastoti. Šiandien, keičiantis visuomenės struktūroms, labai svarbu rasti arba sukurti paramos sistemą, nesvarbu, ar tai būtų šeima, draugai ar paramos grupės. Emocinė gerovė dažnai siejama su fizine sveikata, o stiprios paramos sistema gali palengvinti pastojimo kelionę. Nėštumas yra dviejų žmonių šeimos reikalas.

Pasak apklausos, daugiau nei trečdalis gavo nepageidaujamų patarimų, kaip paskatinti pastojimą. Iš jų 13 % patarimai buvo naudingi, o dauguma manė, kad jie erzina. Ieškodami nuoširdaus patarimo, 16 % konsultavosi su tėvais, 15 % - su artimais draugais, 20 % - su gydytojais, 8 % - su kolegomis tėvais, 12 % - į internetines platformas. Gydytoja Marie Werner iš Reproductive Medicine Associates of New Jersey (RMANJ) pataria: „Gilindamiesi į tradicinius įsitikinimus visada pasitarkite su gydytoju ir pasitikėkite savo intuicija. Kai kurie seni įsitikinimai, pavyzdžiui, ananaso šerdies vartojimas, gali būti nekenksmingi, tačiau geriausia vengti bet kokios potencialiai žalingos praktikos, nebent tai patvirtintų medicinos specialistas.“

tags: #kaip #daryti #vaika

• Kaip valdyti pokyčius nėštumo metu
• Vaikų mitybos iššūkiai
• Jono Junevičiaus biografija
• Mokymasis Per Žaidimą ir Tyrinėjimus
• Dainelės vaikams