Bronchinė astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios metu bronchai tampa padidėjusio jautrumo įvairiems dirgikliams. Dėl uždegimo ir raumenų spazmų kvėpavimo takai susiaurėja, todėl žmogui tampa sunku iškvėpti orą. Nors astma nėra išgydoma, šiuolaikinė medicina leidžia efektyviai kontroliuoti ligą ir gyventi visavertį gyvenimą.

Bronchinės astmos simptomai gali būti labai skirtingo intensyvumo - nuo vos juntamo diskomforto iki stiprių dusulio priepuolių. Vienas būdingiausių astmos požymių yra dusulys, kuris dažniausiai pasireiškia iškvėpimo metu. Kitas dažnas simptomas - švokštimas, girdimas kaip švilpiantis garsas kvėpuojant. Astmai taip pat būdingas lėtinis arba pasikartojantis kosulys, kuris dažnai sustiprėja naktį ar paryčiais.
Šiandien astma vertinama kaip nevienalytė liga, todėl siekiant geriau suprasti šią ligą, ji yra skirstoma į fenotipus. Pagal juos galima prognozuoti ligos eigą, parinkti tinkamiausią vaistą ir nuspėti gydymo efektyvumą. Diagnostika apima klinikinių simptomų vertinimą, plaučių funkcijos tyrimus (spirometriją), bronchų jautrumo matavimą bei alergenų tyrimus.

Astmos gydymas yra pakopinis ir individualus. Pagrindinis tikslas - gera simptomų kontrolė, normalaus kasdienio aktyvumo palaikymas ir minimalios paūmėjimo rizikos užtikrinimas. Gydymas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau diagnozavus astmą.
| Gydymo pakopa | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| 1 pakopa (pradinė) | Paciento mokymas ir simptomų kontrolė |
| Vidutinė/Sunki eiga | Inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų (IGKS) skyrimas |
| Sunkiausia eiga | Biologinė terapija (pvz., omalizumabas, mepolizumabas) |
Gydymo pagrindą sudaro inhaliuojami vaistai, kurie veikia tiesiogiai bronchuose. Dažniausiai skiriami inhaliuojami gliukokortikosteroidai, mažinantys uždegimą. Šalia jų naudojami greito poveikio bronchus plečiantys vaistai, skirti ūmiems simptomams palengvinti. Pastaruoju metu sparčiai vystomas biotechnologijų mokslas leidžia taikyti taikinių terapiją, pavyzdžiui, monokloninius antikūnus, kurie veikia specifines astmos patogenezės grandis.
Venkite alergiją sukeliančių aplinkos veiksnių, prirūkytų patalpų ir užtikrinkite gerą vėdinimą. Jei vaikas dūsta po fizinio krūvio, prieš jį įkvėpkite bronchus plečiantį vaistą. Svarbiausia - nuolatinis bendradarbiavimas su pediatru ir individualaus veiksmų plano sudarymas.