Vaikų auklėjimas - tai viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių tėvų pareigų. Tai procesas, susijęs su vaikų ugdymu, vystymusi ir formavimu į atsakingus bei dorus piliečius. Šiame straipsnyje aptarsime patarimus, kaip auklėti vaikus, remiantis psichologijos mokslo ir praktiniais pavyzdžiais.
Vaikų auklėjimas reikalauja nuolatinio dėmesio, pastangų ir meilės. Tėvams tenka ne tik suteikti savo vaikams besąlygišką meilę, bet ir padėti jiems tapti atsakingais, savimi pasitikinčiais ir dorais piliečiais. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai gali būti naudingi tėvams, norintiems užtikrinti savo vaikų gerovę ir sėkmę, ypač susiduriant su elgesio sunkumais.
Svarbiausias vaiko auklėjimo principas - meilė ir besąlygiškas priėmimas. Vaikui būtina jausti, kad jis yra mylimas, vertinamas ir priimtas toks, koks yra. Tėvai turėtų nuolat skatinti vaiką, parodyti jam, kad jie yra jo palaikymo ir paramos šaltinis.
Elgesys ir taisyklės yra esminės vaiko auklėjimo dalys. Tėvai turėtų nustatyti aiškias taisykles, kurių vaikas turėtų laikytis, ir aiškiai apibrėžti, kokie elgesio modeliai yra tinkami, o kokie - netinkami. Vaikas turėtų būti skatinamas elgtis gerai, o ne vien tik būti baudžiamas už blogą elgesį.
Tėvai taip pat turėtų rodyti gerą elgesį savo vaikams. Jie turėtų būti pavyzdžiu, kuriuo vaikas galėtų sekti.
Bendravimas yra esminis elementas, kai kalbama apie vaikų auklėjimą. Tai padeda vaikams ir paaugliams išmokti socialinių įgūdžių, bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo mintis ir jausmus. Vaikų ir paauglių bendravimas yra labai svarbus jų socialinei raidai. Jie turi mokytis bendrauti su kitais vaikais ir paaugliais, kaip ir su suaugusiaisiais.
Bendravimas yra svarbus vaikų ir paauglių auklėjimo aspektas.
Vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises, kurias turi gerbti ir užtikrinti visi kiti asmenys, įskaitant jų tėvus ar globėjus. Vaikai turi teisę į apsaugą nuo bet kokio smurto, įskaitant fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Vaikai turi teisę į švietimą. Vaikai turi teisę į sveikatą. Vaikai turi teisę į šeimos gyvenimą. Vaikai turi teisę į laisvę ir asmens orumą. Tėvai turi suprasti, kad vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises.
Vaikų auklėjime naudojamos edukacinės priemonės gali padėti vaikams išmokti naujų dalykų ir ugdyti savo kūrybiškumą.
Auklėjimo knygos yra puiki priemonė, kuria galima mokyti vaikus naujų dalykų ir ugdyti jų kūrybiškumą. Šios knygos gali būti skirtos skirtingam amžiaus intervalui, todėl reikia pasirinkti tinkamą knygą pagal vaiko amžių. Auklėjimo knygas galima rasti internete ar knygynuose. Reikia pasirinkti knygą, kuri tinka vaiko amžiui ir jo poreikiams.
Kompiuteris yra dar viena priemonė, kuri gali būti naudinga vaikų auklėjime. Kompiuteris gali būti naudojamas mokyti vaikus skaičiuoti, rašyti, spalvoti ir kurti. Kompiuteris gali būti naudojamas tiek namuose, tiek mokykloje.
Naujienos yra dar viena priemonė, kuri gali būti naudinga vaikų auklėjime. Naujienos gali padėti vaikams išmokti apie naujus dalykus ir pasaulio įvykius. Naujienas galima rasti internete, televizijoje ar radijuje. Reikia pasirinkti naujienas, kurios tinka vaiko amžiui ir jo poreikiams.

Auklėjimas yra sudėtingas procesas, kurio metu tėvai moko savo vaikus doros ir atsakingos pilietinės visuomenės narių. Vaiko augimas yra suskirstytas į skirtingas stadijas, kurias turi savo specifinius iššūkius ir reikalavimus.
Tėvų vaidmuo auklėjimo procese yra labai svarbus. Tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams ir skatinti jų dorovinę bei intelektualinę raidą. Be to, tėvai turi nustatyti tam tikras taisykles ir ribas, kurių laikantis vaikai mokysis atsakomybės ir doros. Galų gale, svarbu suprasti, kad auklėjimo procesas yra nuolatinis ir reikalauja pastangų ir kantrybės.
Jei vaikas neklauso, geriausia yra nustatyti aiškias taisykles ir ribas, kurios turi būti laikomos. Svarbu būti nuosekliais ir tvirtais, tačiau kartu ir supratingais ir kantriais. Vaikai gali neklausyti tėvų dėl įvairių priežasčių, įskaitant per daug laisvųjų rankų, per daug griežtų taisyklių, per mažai dėmesio ar per mažai laiko su tėvais.
Vaikams darželyje svarbu mokytis bendrauti, dalintis ir gerbti kitų nuomonę. Taip pat svarbu išmokti laikytis taisyklių, būti atsakingais už savo veiksmus ir suprasti, kad yra tam tikri veiksmai, kurių negalima daryti.
Vaikų gerbimas kitų yra svarbi vertybė, kurią reikia mokyti nuo pat mažumės. Svarbu skatinti vaiką atsakingai elgtis su kitais ir mokytis bendrauti.
Tėvų elgesys daro didžiulę įtaką vaikų raidai ir gerovei. Deja, ne visada tėvai sugeba tinkamai valdyti savo emocijas ir elgesį, o tai gali turėti neigiamų pasekmių vaikams.
Neretai tėvai, kilus barniui, nesusivaldo ir konfliktas vyksta vaiko akivaizdoje. Mylėdamas abu tėvus, bijodamas būti atstumtas, vaikas išgyvena didelį stresą, nerimą, kaltės jausmą. Ypač, kai yra verčiamas pasirinkti, kurio iš tėvų poziciją palaiko. „Ant vaiko pečių užkraunama didelė atsakomybė, kuriai jis dar nėra pasirengęs“, - atkreipia dėmesį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė.
Dirbant Tarnyboje dažniausiai susiduriama su tėvų konfliktais skyrybų procesuose, kurie vaikui sukelia didelį vidinį konfliktą. Tėvai nori, kad vaikai pasirinktų vieno iš tėvų pusę - neretai klausia, kuris iš tėvų geresnis, kurį vaikas labiau myli. Taip pat prie vaikų būna išsakoma tėvų nuomonė vienas kito atžvilgiu, aptarinėjami turtiniai klausimai, keliamos tam tikros sąlygos. Vaikais manipuliuojama, prižadami materialūs dalykai arba aiškinama, ko neteks vaikas, gyvendamas su vienu iš tėvų.
Tėvai pykstasi, nuolat vienas kitą kaltina ir dėl savo vaikų auklėjimo stiliaus. Pavyzdžiui, vienas draudžia, kelia aukštus reikalavimus vaikui, o kitas atvirkščiai - viską leidžia, norėdamas būti „geras“. Tokie tėvai neturi autoriteto, vaikai jų visiškai neklauso: neina į mokyklą, būdami pamokose tyčia trukdo mokytojams savo replikomis ar veiksmais, neruošia namų darbų, išeina iš namų ir grįžta kada panorėję.
Didelė dalis šeimų, su kuriomis tenka dirbti, yra nuolat girtaujantys tėvai. Būdami neblaivūs jie konfliktuoja tarpusavyje ir tokie konfliktai kartais baigiasi smurto proveržiais prieš vieną iš tėvų ar pačius vaikus, kurie pasipainioja po kojomis. Tokiose šeimose tenka matyti, kaip elgiasi vaikai vieni su kitais, jų kalboje daug keiksmažodžių. Sukrečia tai, kad 3 metų vaikas beveik nemoka kalbėti, tačiau keiksmažodžių žodynas būna itin platus.
Vienas iš tėvų gali prisiimti aukos vaidmenį. Pavyzdžiui, mama, kurios niekas nemyli, kuri dėl visų aukojasi, jaučiasi neįvertinta, gyvena su vyru alkoholiku. Arba vienas iš tėvų per mažai uždirba, kad patenkintų šeimos poreikius. Tėvai priverčia vaiką jaustis kaltu. Jei vaikas nedaro to, ko nori tėvai, vaikas tampa blogu, nesukalbamu.
Kartais atsitinka taip, kad ne tik tėvai pradeda naudotis vaikais, bet ir vaikai, paaugliai manipuliuoja savo tėvais. Jie sako tėvams tai, ką jie nori išgirsti, prašo dovanų, persako, ką kalba tėvai vienas apie kitą ir pan. Galimas ir šantažas tėvų atžvilgiu, vaikai grasina, kad kreipsis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Jei konfliktų metu tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ir vaikas išgirsta tėvus negatyviai apie jį atsiliepiant, žeminant, jis pasijaučia nevykėliu, įskaudintu, atsiranda bejėgiškumo jausmas. Jo pyktis ir netinkamas elgesys tokiu atveju tikrai nesikeis, tik dar pablogės.
Būna, kad konfliktuodami tėvai nerodo savo emocijų, vienas nuo kito atsitraukia, prasideda ilgi nekalbadieniai. Tokiu atveju jie praranda galimybę ne tik įveikti problemas, bet ir savo vaikams rodo netinkamą konflikto sprendimo strategijos pavyzdį. Vaikas jaučia įtampą, baimę, nerimą, nes nežino, kas atsitiko, kodėl su juo apie tai nesikalbama, slepiama. Tokiais momentais vaikas gali prisigalvoti baisiausių dalykų, kodėl tėvai nebendrauja vienas su kitu.

Pats konfliktas nėra problema - problema yra negebėjimas jos taikiai spręsti. Manipuliavimas vaiku, jo įtraukimas į konfliktus, liepimas rinktis tarp tėčio ar mamos, yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Labai svarbu, kaip pykdamiesi elgiasi tėvai. Vaikai šeimoje mokosi įvairių įgūdžių, elgesio ir bendravimo, vertybių paprasčiausiu būdu - stebėdami ir atkartodami tėvų elgesį. Yra vaikų, kurie bando sutaikyti tėvus, guosti vieną arba kitą, jaučiasi bejėgiai, ima tėvams pataikauti. Kiti patys tampa agresyvūs, pradeda rėkti ant tėvų, kad tėvų pykčiai jiems atsibodo, kad nebenori su jais gyventi, prašo, kad tėvai baigtų pyktis arba tiesiog pasišalina iš konflikto zonos.
Tokiose šeimose augantys vaikai gali būti pikti, agresyvūs, nerimastingi, emociškai nestabilūs, būti linkę dėl tėvų pykčių kaltinti save. Vaikas išsiugdo didelę galimos grėsmės baimę, jautrumą, pažeidžiamumą. Į paprastas situacijas namuose, kieme, mokykloje jis gali reaguoti pykčio protrūkiais: rėkti, žeminti, keiktis pamokoje ar žaisdamas. Kitas vaikas atvirkščiai: gali būti labai išsigandęs, jausti nerimą, pyktį, bejėgiškumą, prisiimti kaltę dėl tėvų pykčių sau.
Anot psichologės Linos Gudaitės, nuolatinis vaiko kritikavimas, menkinimas, pažeminimas, pajuoka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes visam gyvenimui, nei fizinės bausmės. Bausmės (ypač jeigu jos dažnos) nepadeda vaikui išmokti tinkamo elgesio, išsiugdyti savikontrolės, savitvardos ir atsakomybės už savo elgesį. Bausmės sukelia vaikams įvairias baimes (tėvų, mokytojų, kitų autoritetų ir kt.), menkavertiškumo jausmą, savęs nuvertinimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, sukelia pasipriešinimą, pyktį, agresiją, keršto siekimą, neteisingumo jausmo išgyvenimą, nusivylimą, vaikas pasijunta atstumtas, nemylimas.
Bausmės mokina, kad galima bausti (mušti, kritikuoti) mylimus žmones („tėtis tave muša, nes myli tave ir linki gero“- tėvai paaiškina nubaustam vaikui). Kaip jūs pasijaustumėte, jeigu jums suklydus ar netinkamai pasielgus vyras ar žmona suduotų jums antausį ar pradėtų jus kritikuoti, menkinti? Ar tai jums padėtų suvokti savo klaidą ir kitą kartą elgtis tinkamai?

Žinoma, kartais tenka nubausti vaiką, bet tos bausmės turi būti retos ir teisingos, padedančios vaikui suprasti savo elgesį ir kažką išmokti. Teisingas bausmes vadiname vadovavimu elgesiui be fizinių bausmių ir kritikos.
Tai yra pastebėti ir suteikti dėmesio, kai vaikas elgiasi tinkamai: padrąsinimai, pagyrimai, pozityvūs paskatinimai, taip pat susitarimai, tinkamo elgesio lentelė, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir kt.
Vaikui padeda suprasti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį ir yra už jį atsakingas. Taip vaikas mokosi elgtis tinkamai ir nematant tėvams.
Kartais veiksminga tiesiog nekreipti dėmesio į netinkamą vaiko elgesį. Vaikai dažnai elgiasi netinkamai todėl, kad tėvai suteikia jiems dėmesio, pastebi juos, kai jie elgiasi netinkamai. Vaikams geriau neigiamas tėvų dėmesys (draudimai, barimai, kritika), nei jokio. Todėl tėvai net nesusimąsto, kad nuolatiniu kritikavimu patys skatina vaiką elgtis netinkamai.
pvz. jeigu keturmetis užsispyrė rengtis naują šiltą paltuką, kai už lango 20 laipsnių šilumos ir jokiais būdais nepavyksta su juo susitarti kitaip, tuomet vaikas, išėjęs su paltuku pajustų logines savo elgesio pasekmes - tiesiog bus jam labai karšta ir pats grįš persirengti tinkamais rūbais. Žinoma, šis principas ne visais atvejais tinkamas.
Mėgstamos veiklos, kompiuterio, televizoriaus ribojimas, kai vaikas nesilaiko susitarimų ir pažeidžia nustatytas taisykles.
Taisyklės turi būti aiškios, nekintančios ir teisingos. Taisyklės turi atitikti vaiko amžių. Jos turi galioti visada - jeigu vaikui norite išugdyti, kad jis pats kiekvieną dieną valytųsi dantis, tai negali būti jokių išimčių.
Nuoseklus tėvų elgesys. Jeigu įvedėte kažkokią taisyklę, tai turite laikytis jos patys ir nenuolaidžiauti. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte valgyti šeimoje prie stalo, tai negali būti jokių išimčių. Jeigu susitarėte su vaiku 1-2 mėn. pildyti tinkamo elgesio lentelę - apdovanoti už tam tikrą kiekį sėkmingai įvykdytų veiksmų, užduočių (žaislų susitvarkymas, lovos klojimas ir pan.), tai ir turite nuosekliai to laikytis.
Leiskite vaikams klysti, tik taip jie mokysis, nebijos bandyti vėl ir vėl, jų pasitikėjimas savimi tik didės. Jei kritikuojate, tai kritikuokite ne vaiko asmenybę, o jo elgesį. Jei padarius ką nors netinkamo, kiekvieną kartą bus kritikuojamas ne poelgis, o pats vaikas, ilgainiui vaikas pradės jaustis tikru nevykėliu ir ims baimintis bet kokio neigiamo komentaro.
Sveika nuovoka ir išmintis. Kiekvienas vaikas skirtingas. Ir ne visiems vaikams tinka tas pats vadovaujantis elgesys, bendravimo būdas, todėl pirmiausiai reiktų pažinti savo vaiką ir ieškoti efektyvaus, tinkamo bendravimo būdo su savo vaiku.
Kaip auginti ir auklėti visavertę, savimi pasitikinčią asmenybę? Kaip ugdyti vaiką nesiimant bausmių, vien išklausant, patariant, susitariant ir parodant meilę? Siūlome remtis šiais devyniais paprastais žingsniais, kurie padės susidaryti oraus auklėjimo vaizdą: svarbiausia - nuo pat pirmųjų dienų ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi.
Vaikų auklėjimas yra viena iš svarbiausių tėvų pareigų, kuri yra susijusi su vaikų ugdymu ir vystymusi. Tėvams tenka ne tik suteikti savo vaikams meilę, bet ir padėti jiems tapti atsakingais ir dorais piliečiais. Vaikų auklėjimo patarimai gali būti labai naudingi tėvams, norintiems užtikrinti savo vaikų gerovę ir sėkmę. Patarimai gali apimti įvairius aspektus, pradedant nuo vaikų bendravimo su kitais žmonėmis, tęsiant mokymosi procesu ir baigiant vaikų sveikata. Vis dėlto, reikia atsiminti, kad nėra vienintelio teisingo būdo auklėti vaikus. Kiekviena šeima yra unikali ir turi savo požiūrį į vaikų auklėjimą. Vaikų auklėjimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja nuolatinio dėmesio ir pastangų.
Svarbiausias vaiko auklėjimo principas yra meilė ir tėvystė. Vaikui reikia jausti, kad jis yra mylimas, vertinamas ir priimtas. Tėvai turėtų skatinti vaiką, parodyti jam, kad jie yra jo palaikymo ir paramos šaltinis. Elgesys ir taisyklės yra svarbios vaiko auklėjimo dalys. Tėvai turėtų nustatyti aiškias taisykles, kurias vaikas turėtų laikytis, ir aiškiai apibrėžti, kokie elgesio modeliai yra tinkami ir netinkami. Vaikas turėtų būti skatinamas elgtis gerai, o ne būti baustas už blogą elgesį. Tėvai taip pat turėtų parodyti gerą elgesį savo vaikams. Jie turėtų būti pavyzdžiu, kurio vaikas galėtų sekti. Visi šie principai yra svarbūs vaiko auklėjimo procese.
Bendravimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbama apie vaikų auklėjimą. Tai padeda vaikams ir paaugliams išmokti socialinių įgūdžių, bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo mintis ir jausmus. Vaikų ir paauglių bendravimas yra labai svarbus jų socialinei raidai. Jie turi mokytis bendrauti su kitais vaikais ir paaugliais, kaip ir su suaugusiaisiais.
Vaikų elgesio ribų nustatymas yra svarbus auklėjimo aspektas, kuris padeda vaikams suprasti, kas yra priimtina, o kas ne. Ribų nustatymas turi būti atliekamas su pagarba vaiko asmenybei ir jo poreikiams. Tėvai turėtų būti aiškūs ir nuoseklūs, nustatydami ribas, ir laikytis jų. Tėvai turėtų nustatyti ribas, kurios yra pagrįstos amžiaus, gebėjimų ir elgesio lygiu. Pavyzdžiui, mažiems vaikams galima nustatyti ribas dėl saugumo, tokių kaip neleisti vaikams lipti ant aukštų daiktų ar neleisti jiems bėgti gatvėje. Ribų nustatymas taip pat turėtų būti susijęs su teigiamais elgesio modeliais ir skatinimu. Tėvai turėtų parodyti vaikams, kaip elgtis teisingai ir skatinti juos tai daryti, o ne vien tik drausti elgtis neteisingai. Ribų nustatymas yra svarbus auklėjimo aspektas, kuris padeda vaikams suprasti, kas yra priimtina, o kas ne.
Vaikų auklėjimo metu dažnai kyla įvairių problemų, su kuriomis tėvai turi susidurti. Dažnai vaikai verkia dėl įvairių priežasčių, ir tai gali būti sunku valdyti. Norint sumažinti verkiančio vaiko stresą, svarbu jam suteikti reikiamą dėmesį ir emocinę paramą. Kai vaikas griauna daiktus arba elgiasi agresyviai, tai gali sukelti daug streso ir nerimo. Svarbu suprasti, kad agresyvus elgesys gali būti reakcija į stresą arba netinkamą auklėjimą. Netvarka namuose gali sukelti daug streso ir nerimo visai šeimai. Svarbu nustatyti aiškius ir nuoseklius taisykles, kad vaikai suprastų, ką galima daryti ir ko negalima daryti.
Vaikų auklėjime naudojamos edukacinės priemonės gali padėti vaikams išmokti naujų dalykų ir ugdyti savo kūrybiškumą. Auklėjimo knygos yra puiki priemonė, kuria galima mokyti vaikus naujų dalykų ir ugdyti jų kūrybiškumą. Šios knygos gali būti skirtos skirtingam amžiaus intervalui, todėl reikia pasirinkti tinkamą knygą pagal vaiko amžių. Auklėjimo knygas galima rasti internete ar knygynuose. Reikia pasirinkti knygą, kuri tinka vaiko amžiui ir jo poreikiams. Kompiuteris yra dar viena priemonė, kuri gali būti naudinga vaikų auklėjime. Kompiuteris gali būti naudojamas mokyti vaikus skaičiuoti, rašyti, spalvoti ir kurti. Kompiuteris gali būti naudojamas tiek namuose, tiek mokykloje. Naujienos yra dar viena priemonė, kuri gali būti naudinga vaikų auklėjime. Naujienos gali padėti vaikams išmokti apie naujus dalykus ir pasaulio įvykius. Naujienas galima rasti internete, televizijoje ar radijuje. Reikia pasirinkti naujienas, kurios tinka vaiko amžiui ir jo poreikiams.
Auklėjimas yra sudėtingas procesas, kurio metu tėvai moko savo vaikus doros ir atsakingos pilietinės visuomenės narių. Vaiko augimas yra suskirstytas į skirtingas stadijas, kurios turi savo specifinius iššūkius ir reikalavimus. Pirmoji stadija yra kūdikystė, kurioje mažylis yra labai priklausomas nuo tėvų. Antra stadija yra ikimokyklinis amžius, kurio metu vaikas pradeda kurti savo asmenybę ir mokytis bendrauti su kitais vaikais. Trečioji stadija yra mokyklinis amžius, kurio metu vaikas pradeda mokytis ir tobulinti savo žinias. Tėvų vaidmuo auklėjimo procese yra labai svarbus. Tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams ir skatinti jų dorovinę bei intelektualinę raidą. Be to, tėvai turi nustatyti tam tikras taisykles ir ribas, kurių laikantis vaikai mokysis atsakomybės ir doros. Galų gale, svarbu suprasti, kad auklėjimo procesas yra nuolatinis ir reikalauja pastangų ir kantrybės.
Jei vaikas neklauso, geriausia yra nustatyti aiškias taisykles ir ribas, kurios turi būti laikomos. Svarbu būti nuosekliais ir tvirtais, tačiau kartu ir supratingais ir kantriais. Vaikai gali neklausyti tėvų dėl įvairių priežasčių, įskaitant per daug laisvųjų rankų, per daug griežtų taisyklių, per mažai dėmesio ar per mažai laiko su tėvais.
Vaikams darželyje svarbu mokytis bendrauti, dalintis ir gerbti kitų nuomonę. Taip pat svarbu išmokti laikytis taisyklių, būti atsakingais už savo veiksmus ir suprasti, kad yra tam tikri veiksmai, kurių negalima daryti.
5 metų vaikas jau gali būti savarankiškesnis, tačiau vis dar reikia jam suteikti pakankamai dėmesio ir palaikyti tvirtas taisykles. Svarbu skatinti vaiko kūrybiškumą, domėjimąsi pasauliu ir mokytis bendrauti su kitais.
2 metų vaikas dar mokosi, kaip elgtis ir suprasti taisykles, todėl reikia būti kantriais ir supratingais. Geriausiai veikia teigiamas stiprinimas, tai yra, paskatinant ir padėkant vaikui atlikti pageidaujamus veiksmus, o ne baudžiant už blogus.
Vaikų gerbimas kitų yra svarbus vertybė, kurią reikia mokyti nuo pat mažumės. Svarbu skatinti vaiką atsakingai elgtis su kitais ir mokytis bendrauti.
Valdykite savo emocijas - būtent taip vaikai išmoks valdyti savąsias. Jūs jiems - pavyzdys. Nedarykite nieko, kai esate nusiminęs ar vaiko poelgis išvedė jus iš kantrybės. Kaip tokioje situacijoje, kai emocijos užgožia jūsų meilę vaikui, pasielgtų tikrai geras tėvas? Taip padarykite ir jūs. Jei nepavyksta, giliai įkvėpkite ir palaukite, kol nusiraminsite. Atsispirkite baudimo impulsui.
Gerbkite vaiko jausmus - kai vaikas „pratrūksta”, tiesiog būkite su savo vaiku ir leiskite jam išlieti emocijas. Jūsų tikslas - sukurti ramią ir „palaikančią aplinką” savo vaikui. Jei vaikas gali išreikšti savo emocijas saugiam, dėmesingam, priimančiam suaugusiam, tai padeda jam išgyventi šiuos jausmus ir išmokti nurimti pačiam. Laikui bėgant jis išmoks ir galės reguliuoti savo emocijas. Nebandykite jo įtikinėti emocinės audros metu. Po visko jis jausis kur kas geriau ir bus artimesnis jums. Negalima sakyti „Užsičiaupk” (nes tai skaudina) ar meluoti (nes tai nukerta nematomas gijas, kurios sieja mūsų širdis).
Vaikai mokosi matydami pavyzdį, o ne girdėdami kalbas. Čia puikiai tinka pavyzdys apie dantų valymąsi. Pradėkite vaiką to mokyti, kai jis dar kūdikis, rodykite, kaip valotės savuosius dantis, tegul tai būna smagus užsiėmimas. Jam augant perduokite daugiau atsakomybės, ir galų gale vaikas valysis juos pats kas vakarą niekieno neprašomas. Tas pats principas tinka mokant mandagumo, palaukti savo eilės, rūpintis savo daiktais, maitinti savo augintinį, daryti namų darbus ir t.t. Rutina vaikui sukuria savotiškus „griaučius”, kad šis išmoktų pagrindinių įgūdžių.
Atliepkite dėmesį į vaiko emocijas ir nepraraskite ryšio. Nepamirškite, kad dažnai vaikai netinkamai elgiasi tada, kai jie jaučiasi blogi ir neturintys ryšio su mumis. Kai vaikas supyksta, jį užvaldo emocijos, atsitūpkite, kad jūsų ir vaiko akys būtų viename lygyje: „Tu pyksti… Pasakyk, ko tau reikia žodžiais, o ne kąsdamas!” „Norėtum pažaisti ilgiau, bet metas miegoti.” Užmegzkite mylintį akių kontaktą: „Tu dabar toks nuliūdęs.” Uždėkite ranką ant peties: „Tu bijai pasakyti man apie sausainį.”
Nustatykite ribas - tačiau darykite tai įsijausdami į situaciją. Žinoma, jūs turite reikalauti iš vaiko laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau į situaciją pažvelkite iš vaiko perspektyvos. Kai vaikai jaučiasi suprasti, jie yra labiau linkę priimti mūsų ribas. „Nesikandžiok! Tu labai piktas ir įskaudintas, tačiau turi tai pasakyti savo broliui žodžiais.” „Metas miegoti. Žinau, kad norėtum pažaisti ilgiau.” „Aš žinau, jog nenori, kad mama sakytų NE… Tačiau atsakymas vis tiek yra NE. Mes nesakome vienas kitam „Užsičiaupk” net tada, kai esame liūdni ar supykę.” „Nesvarbu, koks išsigandęs esi, man reikia, kad pasakytum man tiesą.”
Sakykite TAIP vietoj NE. Vaikai padarys beveik viską, ko mes prašysime, jei mes to prašysime su meile. Raskite būdą, kaip vietoj NE sakyti TAIP, net nustatant ribas. „TAIP, metas susitvarkyti…” „TAIP, aš tau padėsiu…” „TAIP, tau nepatinka, kad einame miegoti, bet jei paskubėsime, galėsime paskaityti dar vieną istoriją” „TAIP, tvarkytis žaislus iš tiesų gali būti smagus užsiėmimas” „TAIP, aš myliu tave…” „TAIP - man labai pasisekė, kad tapau tavo tėčiu!” Jūsų vaikas atsakys taip pat, kaip jūs į jį kreipsitės.
Kas dieną skirkite laiko vaikui. Namuose išjunkite telefoną, kompiuterį ir pasakykite savo vaikui: „Ką gi, šias 20 minučių aš priklausau tik tau. Ką nuveiksime?” Ir leiskite jam vadovauti. Žaiskite, nes tai išlaisvina slopinamas baimes ir nerimą, todėl kartu žaiskite, juokitės, būkite nerimti. Muškitės su pagalvėmis. Eikite imtynių. Verskitės kūlio. Leiskite vaikui papasakoti, kas jam svarbu, leiskite rėkti ir verkti. Tiesiog priimkite visus tuos jausmus. Būkite 100 procentų čia ir dabar. Vaikai, kurie žino, kad gali tikėtis kasdieninio specialiai jiems skirto laiko su tėvais, yra laimingi, nes jie pakankamai pasitiki jumis, kad išreikštų visas savo emocijas, be to, jie NORI gražiai elgtis.
Atleiskite sau. Jūs negalite būti geras tėvas, jei jaučiatės nepatenkintas savimi, o jūsų vaikas negali elgtis „tinkamai”, jei jaučiasi nepatenkintas savimi. Jūs visada galite pagerinti tarpusavio santykius. Pradėkite šiandien.
Kai kažkas nepavyksta, apkabinkite save. Tada apkabinkite savo vaiką.


