Kaip gimda auga nėštumo metu ir kiti kūno pokyčiai

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas, kupinas didelių pokyčių ir naujų patirčių. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai, apimantis džiaugsmą ir tam tikrą rūpestį. Rūpintis savimi ir savo kūnu šiuo laikotarpiu reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu, kokie pokyčiai yra būdingi ir kam bei kada reikia pasiruošti. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos.

Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių Jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų - specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Pirmasis trimestras: Gyvybės užsimezgimas ir ankstyvieji pokyčiai

Pirmasis nėštumo trimestras yra stebuklų metas, kai mažas gemalas sparčiai vystosi Jūsų gimdos viduje. Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - vos 0,12 mm, tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat.

Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis, rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.

Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Po apvaisinimo praėjus dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylikai, besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo. Pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje, apsuptas vaisiaus vandenų, su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negalite jų pajusti. Vis dėlto, vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos.

Pirmieji nėštumo simptomai

Pirmajame trimestre moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai. Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Jūsų kūnas pradeda ruoštis naujai gyvybei, o tai pasireiškia įvairiais simptomais:

• Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
• Krūtų jautrumas.
• Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu.
• Nuotaikos pokyčiai.
• Dažnas šlapinimasis.
• Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.

Jau 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Antrasis trimestras: Gimdos augimas ir vaisiaus aktyvumas

Per antrą nėštumo trimestrą viskas akivaizdžiai ima keistis. Augant kūdikiui, gimda plečiasi, taigi jūs pilnėjate ir apvalėjate. Kad prisitaikytų prie vis didėjančios gimdos apimties, tempiasi ją laikantys raiščiai. Šiuo metu jūsų nėštumo hormono estrogeno ir progesterono lygis turėtų stabilizuotis - taigi jus mažiau pykins, mažiau norėsite šlapintis ir ne taip greitai pavargsite. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis. Vienų nėščiųjų pilvukas pradeda pūpsoti gana anksti, kitoms pasirodo ganėtinai vėlai. Įprastai pilvas apvalėti pradeda nuo 12-18 nėštumo savaitės: tuo metu gimda pradeda plėstis virš gaktikaulio. Jei moteris laukiasi nebe pirmą kartą, gimdos ir pilvo raumenys jau buvo ištampyti ankstesnių nėštumų, todėl pilvas pradeda matytis gana anksti, kartais - net ir besibaigiant pirmajam nėštumo trimestrui. Antrasis, trečiasis ir kiti nėštumai apskritai gali labai ženkliai skirtis nuo pirmojo. Pavyzdžiui, anksčiau atsikiš pilvas, greičiau gebėsite identifikuoti vaisiaus judesius, o gimdymas gali būti ir lengvesnis, ir greitesnis.

Vaisiaus judesiai

Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug nuo ketvirtojo mėnesio) pajusite lengvus pirmuosius vaisiaus judesius, primenančius plazdėjimą. Praėjus keletui antro trimestro savaičių, jūs greičiausiai dažniau ir aiškiau jausite kūdikio judesius, nes šiuo periodu jis jau didesnis ir stipresnis. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius, ir tai nebus pilvo skausmas ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Jūsų vaikelis vis dar turi pakankamai vietos judėti, todėl jeigu šiuo metu jaučiate jo spyrius ar kitokius judesius, tai yra normalu.

Gimdos dugno aukščio matavimas ir ultragarsiniai tyrimai

Nėštumo priežiūros metu reguliariai stebimas gimdos augimas. Vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis ir kūno svoris.

Lankantis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ar akušerę, maždaug nuo vidurio nėštumo Jums reguliariai bus matuojamas gimdos dugno aukštis. Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Šis matmuo padeda gydytojui spręsti apie tai, kaip auga Jūsų gimda ir joje besivystantis vaisius. Maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės matuojamas gimdos dugno aukštis. Nėščiajai gulint, gydytojas matavimo juostele išmatuos atstumą nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus (dugno). Savaičių kiekis preliminariai atitinka centimetrų kiekį: pavyzdžiui, 20-ą nėštumo savaitę pilvo dydis turi būti 20 cm, 25 savaitę - 25 cm, ir t. t.

Matuoti gimdos dugno aukštį paprastai pradedama maždaug nuo 20-24 nėštumo savaitės, kai gimdos viršus jau pakyla virš gaktikaulio ir yra lengvai apčiuopiamas per pilvo sieną. Vėliau šis matavimas dažniausiai atliekamas kiekvieno planinio vizito pas gydytoją ar akušerę metu. Procedūra yra labai paprasta, greita ir visiškai neskausminga:

1. Jūs atsigulsite ant kušetės (dažniausiai pusiau gulomis arba ant nugaros, šiek tiek sulenkus kojas per kelius).
2. Gydytojas ar akušerė švelniai apčiuops Jūsų pilvą, kad surastų gaktikaulio viršų ir gimdos dugną (viršutinę jos dalį).
3. Specialia matavimo juostele bus išmatuotas atstumas tarp šių dviejų taškų, vedant juostelę per pilvo išlinkimą.
4. Gautas matmuo centimetrais bus užrašytas Jūsų nėščiosios kortelėje.

Ką reiškia gimdos dugno aukščio rezultatai?

Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, jei Jums yra 28 nėštumo savaitės, tikėtinas gimdos dugno aukštis bus apie 28 cm. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai. Tai reiškia, kad jei 28 savaitę Jūsų gimdos dugno aukštis yra tarp 26 ir 30 cm, tai greičiausiai yra visiškai normalu. Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Žymėdamas Jūsų rezultatus diagramoje, jis mato, ar gimda auga tolygiai ir ar augimo kreivė atitinka normos ribas.

Kartais pasitaiko, kad išmatuotas gimdos dugno aukštis yra mažesnis ar didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, arba kad jis neauga taip sparčiai, kaip turėtų. Nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą. Gimdos dugno aukščio matavimas nėra labai tikslus metodas, o jo rezultatus gali veikti įvairūs veiksniai: moters kūno sudėjimas ir svoris (ypač turint antsvorio), vaisiaus padėtis gimdoje, vaisiaus vandenų kiekis (daugiau ar mažiau nei įprasta), daugiavaisis nėštumas, pilna šlapimo pūslė matavimo metu ar matavimo technikos ypatumai.

Jeigu dugno aukštis yra mažesnis, nei tikėtasi, didėja tikimybė, kad vaisiaus augimas gali būti sulėtėjęs. Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų (yra žemiau apatinės arba aukščiau viršutinės kreivės) arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų. Dažniausiai tai būna ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia tiksliai įvertinti vaisiaus dydį, augimo tempus, vaisiaus vandenų kiekį ir bendrą vaisiaus būklę. Vaisiaus ultragarsinis tyrimas (echoskopija) yra pats tinkamiausias ir tiksliausias būdas nustatyti augimo sulėtėjimą. Ultragarso bangos padeda atvaizduoti vaisių įsčiose, gana tiksliai pamatuoti jo kūno apimtis. Pasitikėkite gydytoju: tik gydytojas, įvertinęs visus veiksnius ir tyrimų rezultatus, gali pasakyti, ar yra pagrindo nerimauti. Gimdos dugno aukščio matavimas yra paprastas ir naudingas būdas stebėti Jūsų ir Jūsų mažylio būklę nėštumo metu. Tai vienas iš daugelio įrankių, padedančių užtikrinti sklandžią nėštumo priežiūrą.

Praėjus maždaug 20 nėštumo savaičių Jums pasiūlys išsitirti echoskopu. Tai daroma tam, kad būtų patikslintos datos, išmatuojamas kūdikis ir tikrinama, ar jis auga normaliai, be to, patvirtinamas nešiojamų kūdikių skaičius, placentos padėtis ir stebima, ar nėra jokių anomalijų. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.

Vidutinis gimdos dugno aukštis pagal nėštumo savaitę:

Trečiasis trimestras: Pasirengimas gimdymui ir vaisiaus subrendimas

27-40 savaitės - tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje, ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia, kaip susitraukia gimda. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.

Pasirengimas gimdymui ir vaisiaus stebėjimas

Artėjant gimdymui, moters organizmas pradeda ruoštis didžiam įvykiui. Paruošiamieji sąrėmiai, dar vadinami Brekstono Hikso sąrėmiais, yra nereguliarūs gimdos susitraukimai, kurių esmė - ruošti gimdymo takus gimdymui. Svarbu žinoti, jog moters, kuriai negresia priešlaikinis gimdymas, visą nėštumo laikotarpį gimdos kaklelis yra ilgas (iki 3-5 cm), kietas, uždaras ir nukreiptas į užpakaliuką. Dėka paruošiamųjų sąrėmių gimdymo takai pradeda ruoštis gimdymui - t.y. gimdos kaklelis pradeda trumpėti, minkštėti, po truputį vertis ir krypti į makštį. Nusileidžia gimdos dugnas (nes vaisiaus pirmeigė dalis galvutė įsistato į dubenį) - tai dažniausiai įvyksta likus maždaug 2 savaitėms iki gimdymo.

Viena iš pagrindinių dažnų ir reguliarių vizitų pas gydytoją nėštumo metu priežasčių - stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis, nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių (vadinamąjį gestacinį amžių). Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3-7 proc. atveju. Doplerio echoskopija taip pat gali būti pasitelkiama, padedanti diagnozuoti vaisiaus augimo sulėtėjimą, kai tikrinamas kraujo tekėjimas į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimas krauju.

Kiekviena nėščioji vaisiaus judesius turi pradėti stebėti nuo 30 nėštumo savaitės. Skaičiuojama, kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių. Nėščioji, žinodama, kada jos mažylis būna aktyviausias, turėtų gulėdama ant šono, geriausia kairiojo (tam, kad nėščiosios kraujotaka būtų nesutrikdyta), skaičiuoti, kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 min. Jeigu mažylis tuo metu miega, jį reikėtų išbudinti glostant, švelniai spūstelnant mamytės pilvelį. Jeigu per pusę valandos suskaičiavote ≥5 judesius, pagrindo nerimauti nėra.

Papildomi kūno pokyčiai ir patarimai nėštumo metu

Nėštumui įpusėjus, jūs turbūt jaučiatės patogiau ir emociškai stabiliau nei ankstesnėmis savaitėmis. Tačiau, kad ir kaip švytėtumėte, jau galite jausti padidėjusį svorį. Visa tai - natūralūs organizmo pokyčiai, kurie reikalauja papildomos priežiūros ir dėmesio.

Tinimas ir nugaros skausmas

Jūsų kulkšnys ir pėdos gali pradėti tinti, ypač dienos pabaigoje. Ši dažna būsena atsiranda dėl to, kad jūsų auganti gimda spaudžia dubens venas. Padidėjęs venų spaudimas sulėtina kraujotaką, dėl to kraujas kaupiasi dubens srityje ir skysčiai stumiami į kulkšnis ir pėdas. Gerkite daug vandens ir ilsėkitės truputį pakeltomis kojomis - taip sumažinsite patinimą.

Jūsų nugara taip pat gali skaudėti. Avėkite žemakulnius batelius (avalynė lygiu padu gali įtempti jūsų nugarą taip, kaip ir aukštakulniai) ir venkite ilgą laiką stovėti arba sėdėti. Kai sėdite, po kojomis pasidėkite paaukštinimą, kad jūsų keliai būtų aukščiau už klubus.

Plaukų pokyčiai

Besilaukiant moterų hormonai nuolat svyruoja, o dažnai būna sunku suvaldyti ir plaukus. Kai kurios moterys pastebi, kad jų plaukai tampa storesni ir pradeda augti greičiau nei bet kada anksčiau. Jūsų plaukai gali parodyti tiek sveiką jūsų mitybą, tiek ir reikalingų maisto medžiagų stoką. Jei pastebėjote, kad jie blunka, tampa sausi ir lūžinėja, pasakykite tai savo gydytojui. Galbūt jis norės patikrinti geležies kiekį jūsų kraujyje. Jūsų plaukų struktūra taip pat gali pakisti - jie gali pradėti garbanotis arba tiesintis, veltis arba tapti beviltiškai gležni. Tai vyksta todėl, kad hormonai veikia plauko žievę (vidurinį plauko kamieno sluoksnį) - tą dalį, kuri atsakinga už plauko garbanojimąsi ir elastingumą. Dėl chemikalų poveikio cheminis sušukavimas ir dažymas nepatartinas pirmo trimestro metu. Nėra neginčijamų įrodymų, kad tai gali pakenkti, tačiau geriau pasisaugoti ir paklausyti ekspertų patarimų. Dėl šių plaukų procedūrų antrame ir trečiame trimestruose paklauskite savo gydytojo nuomonės ir, jei ryšitės įgyvendinti savo planą, pasirūpinkite, kad kirpėja sugebėtų panaudoti dažus nepaliesdama jūsų galvos odos.

Pilvo pūtimas nėštumo metu

Pilvo pūtimas nėštumo metu yra itin dažnas nepageidaujamas poveikis. Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir taip sulėtina virškinimą organizme. Maistas lieka nesuvirškintas, dėl to kaupiasi daugiau dujų. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu, kai gimda auga, keičiasi jos forma ir padėtis, kad apsaugotų kūdikį, jos judėjimas gali kliudyti kitiems organams ir sukelti vidurių užkietėjimą bei dujų perteklių. Kartais nėščiosioms dar pirmąjį trimestrą atrodo, kad pilvas jau pradėjo augti, bet labiau tikėtina, kad pagrindiniai kaltininkai - tiesiog pilvo pūtimas, dujų kaupimasis. Pilvo pūtimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau kai kuriais atvejais savo būklę reikia atidžiai stebėti. Krentant svoriui, atsiradus galvos svaigimui ir dažniems pykinimo ar viduriavimo protrūkiams reikėtų pasitarti su gydytoju.

Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris. Labai lieknoms moterims, nėštumo metu bijančioms priaugti svorio, būtina užsitikrinti visavertę mitybą. Jeigu naujagimis yra per mažo svorio, jis neturės riebalinio audinio, jam bus sunku reguliuoti kūno temperatūrą, todėl nuolat bus šalta.

tags: #kaip #auga #gimda #nestumo #metu

• Saugios lovos apsaugėlės kūdikiams
• Andriaus Rožicko karjera
• Atraskite „Quercetti“ mozaikas ir varstymo žaidimus
• Vaiko naktinis kosulys: pagrindinės priežastys ir pagalbos būdai
• viskas apie nėštumo testus Camelia vaistinėje