Ovuliacijos atitolinimas: trumpalaikiai ir ilgalaikiai būdai
Ovuliacija - tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta, kaip ji vyksta, kada įvyksta ir kodėl tai svarbu. Ovuliacija - tai procesas, kurio metu kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui.
Nors moteris yra vaisinga tik 24 valandas per mėnesinių ciklą (per ovuliaciją), vaisingomis paprastai laikomos 5-7 ciklo dienos, nes spermatozoidas, patekęs į moters organizmą, tiek gali išgyventi. Ovuliacijos nustatymas svarbus tiek siekiant pastoti, tiek norint išvengti nėštumo ar tiesiog stebėti savo reprodukcinę sveikatą. Ovuliacija nėra tik ženklas, kad moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai ne tik žingsnis link galimo nėštumo, bet ir viso moters organizmo sveikatos atspindys. Išmokti ją suprasti - reiškia geriau pažinti save.
Ovuliacijos samprata ir ciklo reguliavimas
Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas - ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs. Net reguliarus ciklas gali turėti 1-2 dienų svyravimus kas mėnesį. Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu. Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką - smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). Likęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui.
Ovuliacija ne visada vyksta tomis pačiomis ciklo dienomis. Moters organizmą veikia daug išorinių veiksnių, kurie gali sutrikdyti ovuliaciją. Pavyzdžiui, stresas, nuovargis, imuninės sistemos sutrikimai, ligos gali sutrikdyti ovuliaciją. Beveik visos moterys prisimins, kaip mėnesinės kažkada vėlavo arba prasidėjo gerokai anksčiau. Problemos gali kilti ir dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo. Netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą.
Ovuliacijos ir menstruacijų atidėjimas trumpalaikiam laikotarpiui
Daugelis moterų ieško būdų, kaip atidėti menstruacijas, kad jos vėliau prasidėtų. Tai tiesiogiai susiję su ovuliacijos atitolinimu. Nereguliarios mėnesinės - viena iš dažniausių problemų, kai moterims sunku nustatyti ovuliacijos laiką. Žinoma, gydytojų praktikoje pasitaiko atvejų, kai moteriai subręsta papildomų kiaušinėlių per nevaisingas dienas, todėl ovuliacija gali įvykti ne tik per nevaisingas dienas, bet ir per mėnesines.
Vienas iš dažniausiai aptariamų būdų, kaip atidėti menstruacijas, ir, atitinkamai, ovuliaciją, yra kontraceptinės tabletės (KT). Ginekologė patarė vis dėlto gerti KT. Pirmą tabletę svarbu pradėti gerti prieš ovuliaciją, pavyzdžiui, 8 ciklo dieną. Vartojant KT, galima sugerti visą pakuotę ir net kitos pakuotės pusę, siekiant atitolinti menstruacijas tiek, kiek reikia, o ciklas neissireguliuos. Taigi, jei tikrai norite būti garantuotos, kad neprasidės menstruacijos, rekomenduojamos KT. Tačiau mmm stabdymas KT pagalba yra gana drastiškas būdas nevartojančioms moterims ir turėtų būti naudojamas tik išimtiniais atvejais.
Buvo girdėti, kad citrina valgyti ar didelis kiekis C vitamino gali padėti. Pavyzdžiui, bandžiau atidėti mėnesines su C vitaminu, nusipirkau C vitaminų po 1300 mg ir gėriau po 5 tabletes per dieną, kur reikia po 1. Bet tai man nesuveikė. Tad, liaudiškos priemonės dažnai pasirodo neefektyvios.
Stebinantis ryšys tarp moterų smegenų ir kontraceptinių tablečių | Sarah E. Hill | TEDxVienna
Menopauzės - ilgalaikio ovuliacijos nutraukimo - atitolinimo galimybės
Menopauzė - tai etapas, kai moteris mažiausiai dvylika mėnesių iš eilės neturi menstruacijų, o tai reiškia ir ovuliacijos nutraukimą. Perėjimas nuo įprastų ar nereguliarių mėnesinių iki visiško jų nutraukimo dažnai gali tęstis ilgiau nei vienerius metus. Medicininėje terminologijoje menopauzė laikoma etapu, kai moteris mažiausiai dvylika mėnesių iš eilės neturi menstruacijų. Kai kurioms moterims šis pereinamasis etapas gali tęstis net aštuonerius metus ar ilgiau. Todėl verta ištirti, kokie elementai turi įtakos šios pereinamosios fazės pradžiai.
Prasidėjus tikrajai menopauzei, pastoti jau neįmanoma. Vidutinis menopauzės pradžios amžius Jungtinėse Amerikos Valstijose yra maždaug 51 metai, tačiau ji gali prasidėti jau nuo 40-ies metų. Menopauzės pradžia didele dalimi priklauso nuo genetikos. Žinant, kada menopauzė prasidėjo mamai, galima maždaug prognozuoti, kada ji prasidės ir jums. Taip pat svarbu, kada prasidėjo pirmosios mėnesinės. Jau gimusi mergaitė turi apie 4-7 mln. folikulų, o artėjant menopauzei jų lieka tik apie tūkstantį. Turime užprogramuotą folikulų skaičių, kuris gyvenimo eigoje išnaudojamas, ir, jei mėnesinės prasidės anksčiau, jų rezervą išnaudosime greičiau.
Gyvenimo būdo įtaka menopauzės atitolinimui
Žinoma, menopauzės pradžiai bei jos eigai turi įtakos ir mūsų gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, mityba, lėtinės, ypač skydliaukės, ligos. Genetinis polinkis yra svarbus veiksnys, lemiantis menopauzės pradžios amžių. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikrą įtaką gali daryti ir kiti elementai, pavyzdžiui, mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo įpročiai, socialinė ir ekonominė padėtis bei kitos gyvenimo būdo savybės.
Lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Teigiamai vertintina tai, kad vėlyva menopauzė siejama su mažesne osteoporozės ir kaulų lūžių rizika. Moterims, kurioms menopauzė prasideda vyresniame amžiuje, taip pat būdinga mažesnė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir aterosklerozės rizika. Tačiau pasekmės nėra visiškai teigiamos. Vėlesnė menopauzė susijusi su padidėjusia tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant krūties, endometriumo (gimdos) ir kiaušidžių, rizika.
Menopauzės pradžią gali pagreitinti tokie veiksniai kaip rūkymas, susilaikymas nuo alkoholio, vegetariškos dietos laikymasis, daug polinesočiųjų riebalų, rafinuotų makaronų ir ryžių turinčios dietos vartojimas, mažas saulės spindulių poveikis per visą gyvenimą, mažesnės pajamos ir žemesnis išsilavinimo lygis. Žalingų įpročių atsisakymas ir vitaminas D, kalcio turintis maistas ar maisto papildai, pavyzdžiui, probiotikai, galėtų padėti su menopauzės simptomais. Svorio kontrolė ir sportas, vaisiai ir daržovės dietoje visada gelbėja, nes įtakoja geresnę sveikatą. Jei norite išlaikyti kūną sveiką, įtraukite linų sėmenis, tofu, pupeles, sezamų sėklas į savo racioną, susilaikykite nuo alkoholio ir rūkymo.
Aktyvus seksualinis gyvenimas ir ovuliacija
Lytiniai santykiai gali padėti su menopauzės atitolinimu ar palengvinimu. Atliktas novatoriškas tyrimas rodo, kad moterys, kurios reguliariai užsiima seksualine veikla, gali atitolinti menopauzės pradžią. Duomenys atskleidė, kad moterys, kurios lytiškai santykiavo kas savaitę, 28 proc. rečiau patyrė ankstyvą menopauzę nei tos, kurios seksu užsiiminėjo rečiau nei kartą per mėnesį. Be to, moterims, kurios turėjo lytinių santykių bent kartą per mėnesį, rizika buvo 19 proc. mažesnė. Svarbu tai, kad seksualinės veiklos apibrėžimas šiame kontekste buvo platus ir apėmė lytinius santykius, oralinį seksą, masturbaciją ir glamones. Tyrime taip pat pabrėžta, kad aktyvesnį lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims pasireiškė mažiau menopauzės simptomų.
Nors tyrimo autoriai konkrečiai netyrė šio sąryšio mechanizmo, jie spėja, kad dažnas lytinis aktyvumas signalizuoja organizmui apie galimą nėštumą. Taigi vidutinio amžiaus moterys, kurios yra lytiškai neaktyvios, dėl biologinių priežasčių gali anksčiau pereiti į menopauzę. Lytinio aktyvumo nebuvimą organizmas gali suprasti kaip potencialo susilaukti palikuonių nebuvimą, todėl ovuliacija tampa nereikalinga. Todėl organizmas šią energiją nukreipia kitur.
Inovatyvios medicininės procedūros ovuliacijos nutraukimo atitolinimui
Pastaruoju metu daug vilčių dedama į inovatyvius metodus, kurie galėtų sustabdyti kiaušidžių išsekimą. Vienas iš tokių metodų, Jungtinės Karalystės apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) specialistų sukurta novatoriška medicininė procedūra suteikia galimybę moterims atitolinti menopauzės pradžią. Gydytojai tikisi, kad ši operacija gali būti labai naudinga tūkstančiams moterų, kurios dėl menopauzės patiria rimtų sveikatos komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos ir osteoporozė, kaulus silpninanti liga.
Šios procedūros metu per rakto skylutės operaciją pašalinama nedidelė dalis kiaušidžių audinio, kuris vėliau išpjaunamas ir užšaldomas, kad būtų išsaugotas. Po kelių dešimtmečių, kai šioms moterims prasidės menopauzė, užkonservuotas audinys gali būti atšildytas ir įskiepytas atgal į organizmą. Mažėjančiam hormonų kiekiui papildyti gydytojai paprastai pasirenka vietą su geru kraujo tiekimu, pavyzdžiui, pažastį. Jei kiaušidžių audinys sėkmingai išgyvena šį procesą, jis turėtų atgaivinti mažėjantį moters lytinių hormonų kiekį ir sustabdyti menopauzės progresavimą. Kiek ši nauja procedūra gali atitolinti menopauzę, priklauso nuo to, kokio amžiaus žmogus ištraukia audinį ir kada jis vėl įterpiamas. Iš 25 metų amžiaus moters paimtas audinys gali atitolinti menopauzę 20 metų, o iš 40 metų amžiaus moters paimtas audinys gali ją atitolinti tik apie penkerius metus.
Ši procedūra atkartoja panašų metodą, kuris jau naudojamas siekiant apsaugoti mergaičių ir moterų, gydomų nuo vėžio, vaisingumą. Prieš pradėdami gydymą nuo vėžio, gydytojai paima ir užšaldo dalį kiaušidžių audinio. Jei moteris vėliau nusprendžia turėti vaikų, išsaugotas audinys atšildomas ir reimplantuojamas šalia kiaušintakių, kurie surenka iš audinio išsiskyrusius subrendusius kiaušinėlius. Tokia inovacija su gleivinės audinio atnaujinimu galima gelbėti ir nevaisingumo atvejais. Skirtingai nei IVF, išsaugant kiaušidžių audinį nereikia vartoti vaistų kiaušidėms stimuliuoti, todėl tikėtina, kad bus gauta daug daugiau kiaušinėlių.
Stebinantis ryšys tarp moterų smegenų ir kontraceptinių tablečių | Sarah E. Hill | TEDxVienna
Mito paneigimas: kontraceptinės tabletės ir kiaušidžių rezervas
Yra mitas, kad geriami kontraceptikai, užblokuojantys ovuliaciją, neva tausoja kiaušidžių rezervą. Tačiau tyrimai rodo ką kita. Moterys, kurios naudoja sudėtinius kontraceptikus 5-10 metų, patiria menopauzę panašiu laiku kaip jų nevartojančios moterys. Mitas, kad geriami kontraceptikai, užblokuojantys ovuliaciją, tausoja kiaušidžių rezervą.
tags: #kaip #atitolinti #ovuliacija
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
