Kaip padėti kūdikiui miegoti naktį: išsamūs patarimai tėvams
Neramus vaiko miegas naktį labai vargina ne tik tėvus, bet ir jį patį. Kiekvienas tėtis ar mama svajoja apie naktį, kai kūdikis miegos ramiai ir be pertraukų. Kūdikių miegas dažnai kelia daug iššūkių, tačiau su tinkama priežiūra ir rutinomis galima padėti mažyliui išmiegoti visą naktį. Štai keletas paprastų, bet veiksmingų patarimų, kurie padės pagerinti kūdikio miego kokybę.
Nėra stebuklingo būdo, kuris leistų kiekvienam kūdikiui ramiai išmiegoti visą naktį. Būna ir taip, kad kūdikiai, kurie naktį gerai miegodavo, vieną kartą gali pakeisti savo elgesį. Kiekvienas kūdikis skirtingai pradeda miegoti visą naktį. Nepergyvenkite, jeigu Jūsų kūdikio miego įpročiai nesusiformuoja taip greitai, kaip norėtųsi. Tam nėra jokių stebuklingų triukų. Jūs kūdikiui tik galite padėti išsiugdyti sveikus miego ir dienos režimo įgudžius. Nepergyvenkite, jeigu kiti tėvai sakys, kad jų vaikai gerai miega nakties metu.
Vaikams nebereikia maisto naktį maždaug nuo 6 mėnesio. Dažniausiai šiuo laikotarpiu sveiko vaiko alkio ir sotumo ritmas nusikelia į dienos metą. Dar būna trumpų prabudimo epizodų naktį, tačiau tai yra normalu.
Priežastys, dėl kurių kūdikis prabunda naktį
Gali būti įvairių priežasčių, dėl kurių kūdikis naktį prabunda, verkia. Jis gali jaustis alkanas, ištroškęs, o gal jam nepatogumus kelia šlapios sauskelnės ar kitos priežastys, pavyzdžiui, dantų dygimas, infekcija ar nuovargis, kurį sukėlė nauji įspūdžiai dienos metu. Dėl visų šių priežasčių kūdikio elgesys naktį gali pasikeisti: pabudęs jis gali pradėti klegėti, prašyti mamos pieno ar pieno mišinuko. Kai kurie kūdikiai verkia ir tokiu būdu prašo švelnumo bei dėmesio, o kiti tiesiog išlieja susikaupusią įtampą.
Saugios miego aplinkos kūrimas
Kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Kur miegos naujagimis? Kaip sukurti jam saugią aplinką? Kas geriau - lovytė ar tėvų lova?
Lovytė ir jos priežiūra
Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto, vadinasi, yra netinkamas. Koks tinkamiausias - spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni (sunkiau pakelti, norint užkišti paklodės kraštus ir tt). Norint putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Na, o norint natūralaus čiužinuko- su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus. Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų.
Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui. Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas.
Lopšys kaip alternatyva
Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius” šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę.
Pagalvės ir minkšti priedai - pavojus
Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų. Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę. Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti- netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, lengviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus. Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamąjį maišą. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu- rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.
Optimalios miego aplinkos sąlygos
Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna “sausas” - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės drėgmės maišomas su sloga). Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepuraitę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
Miegojimo metodai ir rutinos
Konkretaus metodo pasirinkimas (o galbūt ir savito metodo sukūrimas) priklauso tiek nuo kūdikio temperamento, tiek nuo tėvų požiūrio, nusiteikimo ir galimybių. Pavyzdžiui, Ferberio metodo šalininkų nuomone, vaikas turi gebėti užmigti pats. Šio metodo kritikai teigia, kad toks stresas yra žalingas kūdikio psichikai. Kūdikiui negalima leisti įsiverkti, reikia jį būtinai nedelsiant nuraminti. Jie mieliau renkasi, pavyzdžiui, miegojimą kartu su kūdikiu. Šalia tėvų esantis vaikas miega ramiau, o jam nubudus niekam nereikia keltis, galima jį iškart nuraminti, pakalbinti, pažindinti.
Tiek kūdikių, tiek ir saugusiųjų miegas yra cikliškas. Suaugusiųjų miegui būdingas 3-5 ciklų pasikartojimas per naktį. Vaikai dažnai nubunda kiekvieno ciklo pabaigoje. Kūdikiui naktį atmerkus akis ar suniurnėjus, neskubėkite prie jo - tikėtina, kad jis netrukus ir vėl užmigs. Kad ir kokį migdymo metodą pasirinkote, jeigu naktį raminate, maitinate kūdikį, keičiate vystyklus ar pan.
Struktūruota dienotvarkė
Norint padėti mažyliui išmiegoti visą naktį, labai svarbu nustatyti struktūruotą dienos režimą. Geras dienos režimas duoda daug naudos: Kūdikis žino, ko tikėtis ir kada. Kai kūdikio diena prasideda ir baigiasi kasdien palyginti tuo pačiu metu, taip pat, kai dieną jis gauna daug saulės šviesos ir stimuliacijos, padedate jam nustatyti sveiką cirkadinį ritmą, kuris labai svarbus jo miegui. Dienos miegas, taip pat, turi didelę įtaką naktiniam miegui. Jei kūdikis didžiąją dalį miego miega nuo 9 iki 15 val., o miegas kitu laiku yra tiesiog trumpi pasnaudimai, tai padeda užtikrinti, kad kūdikis būtų pakankamai pavargęs, kad naktį miegotų gerai, bet nebūtų pervargęs. Tai reiškia, kad, atėjus laikui miegoti, jis bus pasiruošęs ilgam naktiniam miegui.
Kūdikio gyvenime svarbu palaikyti dienos rutiną tiek valgant pagrindinius patiekalus, tiek einant miegoti ar pasivaikščioti. Visada gerai išlaikyti dienos ritmą. Jeigu matome, kad kūdikis žiovauja, guldykime, padainuokime ir po truputį tai taps įpročiu - būtent tą valandą mažylis norės miegoti. Vis dėlto miego trukmė labai individualus dalykas, vieniems jo reikia daugiau, kitiems mažiau. Būna ir mažamiegių vaikų, bet jeigu jie yra aktyvūs, domisi aplinka, noriai tyrinėja pasaulį, gerai vystosi, matyt jiems miego pakanka.
Rutina prieš miegą
Prieš miegą įprasta tvarka yra labai svarbi. Kūdikiams TIKRAI patinka rutinos! Prieš miegą norisi kasdien atlikti tuos pačius veiksmus ta pačia tvarka. Tai turėtų būti daroma prieš nakties miegą ir sutrumpintas variantas prieš visus dienos miegus. Tai padeda Jūsų kūdikiui pereiti nuo dienos užimtumo prie pasiruošimo miegui. Tai jam duoda aiškų ženklą, kad netrukus ateis laikas miegoti, ir paruošia jį miegui. Rekomenduojama kūdikį mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime prabus nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą.
Ferberio metodas ir kitos strategijos
Pavyzdžiui, Ferberio metodo šalininkų nuomone, vaikas turi gebėti užmigti pats. Šio metodo kritikai teigia, kad toks stresas yra žalingas kūdikio psichikai. Kūdikiui negalima leisti įsiverkti, reikia jį būtinai nedelsiant nuraminti. Jie mieliau renkasi, pavyzdžiui, miegojimą kartu su kūdikiu. Šalia tėvų esantis vaikas miega ramiau, o jam nubudus niekam nereikia keltis, galima jį iškart nuraminti, pakalbinti, pažindinti.
Dažnai mama kūdikį migdo, supa ir jau, rodos, jis miega kuo saldžiausiai, bet vos tik yra paguldomas į lovelę, iškart pramerkia akis, verkia. Mamai tenka ritualą kartoti dar kartą arba kelis kartus, kol kūdikis kietai įminga. Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega nekietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto manau, kad nereiktų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Beje, visi mes ne kartą prabundame iš miegų, tačiau turime savo būdą užmigti ir net nepamename, kad buvome prabudę - kas pasisuka ant šono, kas koją savaip pariečia ar antklodę ant akių užsitraukia. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra.
Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti. Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Suprantu tėvus, kurie gaili mažylio, migdo nešiodami ant rankų ir sako, kad dėl savo vaiko gali viską padaryti. Vis dėlto žmogaus jėgos yra labai ribotos ir jų paprasčiausiai nebelieka, kai tenka trejus metus nemiegoti naktimis. Nemanau, kad mama, epizodiškai primigdama ir pervargusi, bus gera savo vaikui, gebės jį suprasti ir atjausti. Aišku, paprasčiau miego įpročius suformuoti anksti, bet net ir vėliau tai padaryti tikslinga - kad problema neįsišaknytų, netaptų visai šeimai nepakeliamu įpročiu.
Patarimai, kaip padėti kūdikiui užmigti
Patarimas Nr. 1: Miego aplinka
Norint padėti kūdikiui išmiegoti visą naktį, labai svarbu sukurti miegui palankią aplinką. Gera žinia ta, kad tėvai turi galimybę viską tobulai įrengti ir nereikia nieko palikti atsitiktinumui. Vien teigiami pokyčiai kūdikio miego aplinkoje gali turėti didelę įtaką jo naktiniam miegui. Jei Jūsų mažyliui per šalta, jis gali pabusti, kai jam reikės papildomų sluoksnių (drabužėlių ar atklodžių), kad sušiltų. Jei jam bus per karšta, jis gali pabusti dėl nepatogumo ir būti ištroškęs. Mažyliai gali lengvai pabusti ankstyvą rytą, jei išgirs, kad tėvai anksti keliasi į darbą arba už lango čiulba paukščiai. Jie, taip pat, gali pabusti, jei į jų kambarį patenka šviesos. Tinkamai paruošę miego aplinką, galite atmesti daugelį įprastų veiksnių, sukeliančių naktinius prabudimus.
Patarimas Nr. 2: Struktūruota dienotvarkė
Norint padėti mažyliui išmiegoti visą naktį, labai svarbu nustatyti struktūruotą dienos režimą. Geras dienos režimas duoda daug naudos: Kūdikis žino, ko tikėtis ir kada. Kai kūdikio diena prasideda ir baigiasi kasdien palyginti tuo pačiu metu, taip pat, kai dieną jis gauna daug saulės šviesos ir stimuliacijos, padedate jam nustatyti sveiką cirkadinį ritmą, kuris labai svarbus jo miegui. Dienos miegas, taip pat, turi didelę įtaką naktiniam miegui. Jei kūdikis didžiąją dalį miego miega nuo 9 iki 15 val., o miegas kitu laiku yra tiesiog trumpi pasnaudimai, tai padeda užtikrinti, kad kūdikis būtų pakankamai pavargęs, kad naktį miegotų gerai, bet nebūtų pervargęs. Tai reiškia, kad, atėjus laikui miegoti, jis bus pasiruošęs ilgam naktiniam miegui.
Patarimas Nr. 3: Rutina prieš miegą
Prieš miegą įprasta tvarka yra labai svarbi. Kūdikiams TIKRAI patinka rutinos! Prieš miegą norisi kasdien atlikti tuos pačius veiksmus ta pačia tvarka. Tai turėtų būti daroma prieš nakties miegą ir sutrumpintas variantas prieš visus dienos miegus. Tai padeda Jūsų kūdikiui pereiti nuo dienos užimtumo prie pasiruošimo miegui. Tai jam duoda aiškų ženklą, kad netrukus ateis laikas miegoti, ir paruošia jį miegui.
Patarimas Nr. 4: Pauzė
Pauzė - tai kai tiesiog kelias minutes palaukiate, sustojate ir įsiklausote. Dažnai tėvai šoka iškart prie mažylio, kai tik išgirsta kažkokius garsus, tačiau daugeliu atvejų įsikišame per anksti ir nutraukiame jo miegą. Kai kelias minutes palaukiate, galite nustatyti, ar Jūsų kūdikis tikrai prabudęs, ar tik pereina iš vieno miego ciklo į kitą.
Ar jums pažįstama situacija: uff, užmigo nakties miegui, bet… kūdikis pabudo po 30, 40 ar 45 min? Toks pabudimas rodo, kad vaikui sunku sujungti pirmą nakties miego ciklą. Beje, jį sujungti dažnai nėra lengva, nes mažyliai sunkiau pereina į gilų miegą ir bet kokia smulkmena gali išbudinti. Ankstyvaisiais mėnesiais (iki ~3-4 mėn.) tai GALI reikšti, jog mažyliui reikia vėlesnio miego laiko. Ypatingai tai aktualu, jei stengiatės kūdikį migdyti anksti 18-19 val. Kai kurių kūdikių dienos-nakties ritmas formuojasi gana ilgai, todėl toks migdymo laikas jų kūnui dar yra labiau dienos pogulis, nei nakties miego laikas. Žinau - šitas sudėtingas. Priežastis skirtinga, tačiau rezultatas tas pats. Pervargusiam kūdikiui labai sunku sujungti miego ciklus, nes veikia hormonas kortizolis, kuris visai nesutaria su miego draugu melatoninu. Pervargę kūdikiai dažnai užmiega greitai (iki 5- 10 min.), tačiau miega neramiai ir neretai greitai pabunda. Nepakankamai pavargusiems kūdikiams trūksta miego spaudimo, kas taip pat baigiasi greitu nubudimu. Baigiantis miego ciklui, mažyliai keliauja į labai paviršinio miego fazę, panašią į prabudimą. Todėl jei jų kūne yra kažkoks nepatogumas, labai tikėtina, kad jis erzins ir gali daryti įtaką nubudimui. Pakelkime vos pabudusį mažylį į atsirūgimo pozą, pastebėkime, gal pavyks atsirūgti. Ši priežastis dažnesnė, nei galime tikėtis. Jei mažylis žinda ar valgo iš buteliuko prieš pat miegą, būdamas jau gana pavargęs, didelė tikimybė, kad net jei ir neužmigs, tai bent sekundei kitai snūstels bevalgydamas. Neretai pavargę mažyliai tiesiog užmiega prie krūties nepakankamai pasisotinę. Praėjus pirmam miego ciklui, juos pabudina ne kas kitas, o alkis. Prisiminę savo skanią vakarienę, jie nori ją pabaigti! Jei tokio pabudimo metu kūdikis dar godžiai, kokybiškai žinda, galima įtarti, jog būtent alkis yra pabudimo priežastis. Kaip jau kalbėjome, pirmas miego ciklas nėra lengvai sujungiamas, todėl mažyliams gali prireikti mūsų pagalbos. Ypač tiems, kurie yra aktyviai migdomi: supami, nešiojami, žindomi. Visi šie migdymo būdai yra nuostabūs, jei jie patinka jums ir jūsų kūdikiui, tiesiog kartais jie gali tapti greito pabudimo priežastimi, nes ciklui sujungti mažylis tikisi tokios pat pagalbos, kaip ir buvo užmigdytas. Jei dar nesijaučiate pasiruošę miego asociacijos atsisakyti, tiesiog verta būti šalia ir vos artėjant nubudimo laikui, padėti pereiti į kitą miego ciklą. Kitu atveju, verta peržiūrėti mano seminarą „Savarankiškas vaikų miegas. Neretai vaikams tiesiog būtinas fizinis kontaktas, kad jaustųsi saugiais. Kadangi pirmas miego ciklas kiek jautresnis, vaikai neretai prabunda pajutę, kad pasikeitė jų miego vieta - nuo jaukių rankų buvo perkelti į lovelę ar kad mamos/tėčio nebėra šalia. O tada jau lengvai išsibudina ir kviečiasi pagalbos. Kuri iš šių rekomendacijų suveiks ir ar apskritai suveiks jūsų mažyliui, pasakyti yra neįmanoma. Kartais iki tam tikro amžiaus vaikai itin sunkiai sujungia pirmą nakties ciklą. Pasikeitimą, kas migdo vaiką. Vakarienės inventorizaciją. Labai rekomenduotina atsisakyti cukraus, kofeino, maisto priedų turinčių produktų. Atkreipti dėmesį į miego aplinką. Gal mažyliui karšta/šalta? Tyla ar baltas triukšmas? Šviesiau ar visiškoje tamsoje? Ir visada prisiminkite, kad vaikų miegas keičiasi jiems augant, tad kartais net nespėsite apsižiūrėti, kaip dar visai neseniai stebėjotės, jog kūdikis greitai pabunda, o štai netikėtai greitų pabudimų po užmigimo paprasčiausiai nebeliko. Mažylis dažnai pervargsta? Galbūt atsakymą rasite kūdikio dienotvarkėje. Jau pervargo!
4 žingsniai, kaip puikiai išsimiegoti be miego treniruočių
Miegojimas kartu su kūdikiu
Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas. Tėvų lova neturi būti per siaura. Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės, pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis. Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti, stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos. Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis. Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonesnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka. Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos. Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų. Miegas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės. Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti. Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį, ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos. Kad ir kur nuspręstumėte migdyti naujagimį - savo lovoje ar lovelėje, lopšelyje visuomet užtikrinkite, kad jo miego aplinka bus saugi.
Laikausi tokios nuomonės, kad šeimos reikalas rinktis, kur migdyti kūdikį. Jeigu visiems gerai miegoti kartu vienoje lovoje - puiku, tik reikia atminti, kad ateis laikas „išprašyti“ vaiką iš savo lovos ir tada gali kilti problemų. Tad reiktų iš anksto pasverti, ar norite ateity turėti bėdų, ar verčiau iš anksto sėkmingai išmokyti vaiką savarankiškai užmigti ir atėjus laikui ramiai pasakyti, kad „nuo šiol miegosi savo kambaryje“. Neišvengiama, jog pirmaisiais kūdikio mėnesiai miegosite šiek tiek mažiau nei įprastai. Jeigu Jūsų mažylis miega ilgiau kaip septynias valandas, gali būti, jog jis pabunda, bet sugeba užmigti pats. Sprendimą dėl savo veiksmų tokiose situacijose priimkite dieną, o ne naktį. Gali būti, kad guldymas į lovą devintą vakaro ar net vėliau yra kūdikiui per vėlus. Prieš miegą pasirūpinkite, kad atmosfera namuose ir jūs patys būtų ramūs ir atsipalaidavę. Kad kūdikis galėtų išmiegoti visą naktį nepabudęs, svarbu, kad jis išmoktų nusiraminti ir be jūsų pagalbos, todėl kai tik kūdikis verkia ir jūs prieinate prie jo lovelės, neimkite jo ant rankų, kad nusiramintų. Pabandykite kaskart neiti prie mažylio, vos tik jis pravirksta. Stebėkite, ar jis nusiramina ir užmiega pats. Maitinimas nėra geriausias sprendimas sprendžiant miego problemas. Jei kūdikis per dieną pavalgė pakankamai, nakčiai nesiūlykite jam krūties ar buteliuko. Tiesiog įeikite į vaiko kambarį, švelniai paglostykite jo nugarą arba tyliai pakalbėkite su juo, bet neimkite į rankas ir nesūpuokite.
4 žingsniai, kaip puikiai išsimiegoti be miego treniruočių
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
