Kaip atgauti vaiką iš globos namų: viskas, ką reikia žinoti
Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Kas gali tapti vaiko globėju?
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
- Amžius. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų.
- Santykiai su vaikais. Šeimos aplinka.
Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
Kaip tapti vaiko globėju?
Norėdami tapti vaiko globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Reikės pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą.
- Medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.
- Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju.
Po dokumentų pateikimo prasidės vertinimo procesas, kuris gali užtrukti iki 20 dienų. Sėkmingai įvertinus dokumentus, būsite pakviesti į mokymus, kurie trunka ne ilgiau nei 3 mėnesius. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką.
Ar seneliai turi pirmenybę globoti anūką?
Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje.
Finansinė parama globėjams
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. numatyti pakeitimai, kurie didins globos išmokas.
Vaiko globa ir ryšiai su biologine šeima
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Vaiko globos namų pertvarka Lietuvoje
Nuo 2015 m. Lietuvoje vyksta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja.
Vaikų Globos Namų Pertvarka Lietuvoje:
| Metai | Institucijose globojamų vaikų dalis (%) |
|---|---|
| 2016 m. pabaigoje | 35 % |
| 2017 m. pabaigoje | 32 % |
2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %).
Nuo 2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (Šeimynos)
Vykstant globos sistemos pertvarkai, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomeniniams vaikų globos namams, dar vadinamiems šeimynomis. Šeimynos - tai šeimos tipo aplinka, kurioje gyvena nedidelė grupė vaikų (paprastai 5-8) su socialiniais darbuotojais ir individualios priežiūros specialistais, kurie atstoja tėvus.
Šeimynų tikslas - sukurti vaikams artimesnę šeimos aplinką, sudaryti sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinti savarankiškumą ir mažinti socialinę atskirtį.
Kitos Alternatyvios Globos Formos
Be institucinės ir bendruomeninės globos, Lietuvoje egzistuoja ir kitos alternatyvios globos formos:
- Globa šeimose: vaikai apgyvendinami globėjų šeimose, kurios užtikrina jų priežiūrą ir auklėjimą.
- Įvaikinimas: vaikai įvaikinami ir tampa pilnateisiais naujų šeimų nariais. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Pagrindinis skirtumas tarp globos ir įvaikinimo yra tas, kad įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką vaiko ir įtėvių santykiai trunka visą gyvenimą. Laikinosios globos tikslas - gražinti vaiką biologinei šeimai.
- Palydimoji globa (jaunimo namai): siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.
Tėvų Atsisakymas Auginti Vaiką: Realijos ir Pagalba
Nors Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato galimybių tėvams atsisakyti savo vaikų, pasitaiko atvejų, kai tėvai pareiškia nebeauginsiantys savo vaiko. Specialistai tai vertina kaip Lietuvos įstatymų pažeidimą, tačiau stengiamasi kuo greičiau ištiesti šeimai pagalbos ranką.
Vaiko teisių specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos. Kai kurios apie tai pareiškia dar ligoninėje, kai kurios - jau išėjusios iš jos. Priežastys gali būti labai įvairios: prasta psichologinė savijauta, sunki materialinė padėtis, nepalanki socialinė aplinka, komplikuoti santykiai su vaiko tėvu arba šių priežasčių kompleksas.
Dažniausiai pasitaikanti priežastis, kodėl tėvai nusprendžia nebeauginti vyresnio amžiaus vaikų, yra netinkamas vaiko elgesys, ypač paauglystėje, kai vaikas maištauja, susideda su blogais draugais, svaiginasi ar net nusikalsta.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai, nerasdami bendros kalbos su maištaujančiu paaugliu, atveda jį į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareiškia, kad jo atsisako. Ne visada tai būna rimtas ketinimas, kartais tai būna tiesiog bandymas įbauginti ir suvaldyti paauglį, bet vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad toks elgesys yra jokiu būdu nepriimtinas, nes tai - psichologinis smurtas.
Pagalba Šeimoms, Išgyvenančioms Krizę
Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla realus pavojus arba gali būti padaryta reikšminga žala jo sveikatai, normaliai raidai, tuomet su į krizę patekusia šeima intensyviai dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos visoje Lietuvoje. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, taip pat inicijuojamas atvejo vadybos paslaugų teikimas. Jas teikia vietos savivaldybė.
Kartu su savivaldybe ir kitomis institucijomis šeimai yra siūloma psichologinė pagalba, socialinių įgūdžių ugdymo, atkūrimo ir palaikymo kompleksinės paslaugos. Tėvams rengiami pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma spręsti tarpusavio konfliktus, auklėti vaiką be smurto, pozityviai, organizuojama kita reikalinga pagalba šeimai ir vaikui. Šeimai taip pat siūlomos šeimos terapeuto-mediatoriaus konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti tėvų ir vaikų ryšį, pasitikėjimą, mokoma naujų bendravimo formų, auklėjimo būdų. Jei reikia, yra siūlomas priklausomybės ligų gydymas, konsultavimas, tarpininkavimas. Vaikams teikiamos užimtumo organizavimo paslaugos.
Kartais, kai dėl patiriamų vaiko auklėjimo ir auginimo sunkumų situacija šeimoje yra ypač sudėtinga, kai paaiškėja, kad tėvai vaiko neprižiūri, smurtauja, vaikui yra organizuojama laikinoji globa, kol šeimai teikiamos minėtos paslaugos. Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui ir, šiai pagalbai nedavus pozityvių rezultatų bei šeimos situacijai nesikeičiant, tėvams nededant pastangų keisti susidariusią situaciją, yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą). Tačiau ir tokiu atveju šeimai toliau siūlomos tęstinės atvejo vadybos paslaugos, siekiant pokyčių, kad vaikas galėtų augti su savo tėvais.
Mitai apie Globą ir Realijos
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą.
- Mitas: Globos namuose augantys vaikai yra atskirti nuo visuomenės, turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti.
- Realybė: Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
- Mitas: Norint globoti reikia turėti nuosavus namus.
- Realybė: Svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
- Mitas: Nėra verta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties.
- Realybė: Nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Reikia didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
Tapkite globėju ar įtėviu, budinčiu ar nuolatiniu globotoju - padovanokite vaikui šeimą. Globa ar įvaikinimas - tai ypatinga dovana, suteikianti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti mylinčioje ir saugioje šeimoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
