Vaikų ugdymo įstaigos yra vieta, kur virusinės infekcijos plinta itin sparčiai. Žaibiškai po vaikų grupes paplinta ir tokios ligos, kaip roto virusas, vėjaraupiai, akių uždegimas. Vaikai lengvai užsikrečia tarpusavyje glaudžiai bendraudami, žaisdami tais pačiais žaislais. Kadangi vaikų iki 6-7 metų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, jie kasdien sutinkamais virusais užsikrečia labai greitai.

Gydytojai ramina tėvus: matoma sloga ir girdimas kosulys dar nebūtinai reiškia, kad vaikas serga ir nuo jo galima užsikrėsti. Sloga gali būti alerginė arba atsirasti dėl temperatūrų skirtumo, kai iš šalto oro patenkama į šiltas patalpas. Jeigu sloga nėra gausi, jai gydyti nereikia specifinės priežiūros ir nėra kitų infekcinės ligos požymių, vaikas gali eiti į darželį ar mokyklą.
Dažnai bijoma ir kosulio, tačiau šaltuoju metų laiku vaikai dažnai kosti, mat kosulys yra apsauginis refleksas. Kosulį gali sukelti temperatūrų skirtumas, sausos ir blogai vėdinamos patalpos. Visgi, jei slogą ir kosulį lydi kiti infekcinės ligos simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas, tai jau aiškus virusinės infekcijos ženklas ir vaikas gali užkrėsti kitus - jam reikėtų pabūti namuose.
Svarbiausia taisyklė - nevesti vaiko nei į darželį, nei į mokyklą, jei jis karščiuoja. Taip pat namuose turėtų likti vaikas, kuriam reikia reguliariai gerti vaistus. Laikydami sergančius vaikus namuose padėsite užkirsti kelią ligai plisti.
| Liga | Plačiau apie užkrečiamumą |
|---|---|
| Vėjaraupiai | Vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo. |
| Roto virusas | Kai nebėra jokių simptomų, vaikas nebeviduriuoja, nebevemia, laikoma, kad vaikas kito nebeužkrės. |
| Akių uždegimas (konjunktyvitas) | Vaistai paprastai skiriami 5 dienoms arba savaitei, tad tiek laiko gydant akių uždegimą ir reikėtų būti namuose. |
Dažniausiai vaikus puolančios rotavirusinės ir norovirusinės žarnyno infekcijos plinta labai lengvai - per nešvarias rankas, užterštus daiktus, indus, žaislus ar net per orą. Abiejų virusų sukeltos ligos yra pavojingos vaikams dėl didelės dehidratacijos rizikos. Vemdami ir viduriuodami vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu atkurti bei palaikyti jų balansą.
Svarbus uždavinys stengiantis išvengti dehidratacijos - sumažinti viduriavimą. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reikėtų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Kad stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą ir visavertę mitybą. Į kasdienę mitybą verta įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, vengti pridėtinių cukrų bei pusfabrikačių.
Taip pat svarbu vaiką grūdinti - kasdien būti bent 1-2 valandas lauke. Viena efektyviausių gripo prevencijos priemonių išlieka skiepai. Vaikų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs ir prieš virusą gali kovoti mažiau efektyviai nei suaugusio žmogaus, todėl mažuosius kasmet prieš gripo sezoną verta paskiepyti.