Savaime aišku, kad kūdikiui reikia mamos ir tėčio, jų rankų šilumos. Jau kuris laikas kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi - žindymo problemos, diegliai ir pan.
Psichologės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės komentaras pabrėžia, kad „kūdikiui labai reikia fizinio kontakto su tėvais. Kontaktas - tai ne tik nešiojimas, bet ir lietimas, glostymas, pasūpavimas, bučiniai. Visa tai aktyvina vaiko raidą. Tai įrodė daugybė eksperimentų.“ Nešiodami kūdikį ant rankų tarsi atkuriame tą saugumo jausmą, kurį vaikas jautė dar būdamas mamos įsčiose. Mažylis jaučia mamos kvapą, girdi raminantį, gerai pažįstamą širdies plakimą.

Palaikomas dažnas kūdikių nešiojimas ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis! Daugybė tyrimų skelbia, kad Afrikos kūdikiai iki 6 mėn. (kol nenusileidžia ant žemės ir nekankina badas) stipriai lenkia vakariečius vaikus tiek savo fizine, tiek emocine branda. Kodėl? Jie visada su mama nešynėje, oda prie odos kontakte. Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Be to, jie nesumaišo dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos.
Nuolatinis nešiojimas, kaip bet kokia kita per didelė stimuliacija, nėra labai naudinga. Galima tai palyginti su persivalgymu. Jausmas nekoks, nors maistas buvo labai naudingas ir kokybiškas. Kūdikis turi išmokti pabūti vienas, pajusti skirtumą, ką reiškia būti nešiojamam ir būti vienam. Nešioti vaiką būtina, bet su saiku.
Jeigu kūdikis vienas paliktas verkia, o nurimsta tik paimtas ant rankų, reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip elgiasi. Mamos ir tėčio rankos visada mažylį ramina. Klasikinis elgesys: kūdikis verkia, jūs prieinate ir paimate jį. Kūdikis juk nežino, ar nepalikote jo. Tėvų šaukimasis - visiems jaunikliams būdingas elgesys ir gamtoje. Pirmomis savaitėmis padėkite naujagimiui užmegzti ryšį su jumis ir leiskite jumis pasitikėti. Visuomet paimkite verkiantį kūdikį ir nesivadovaukite mamų ar močiučių patarimais, neva taip jį išlepinsite.
Žinoma, mažylis gali būti ir pratęs „nenulipti“ mamai nuo rankų. Labai trumpam palikti jį vieną pažaisti su mėgstamu žaislu galima leisti, kai mažylis yra sveikas, pamaitintas, sausas, saugus. Pabuvimo vienam, nors ir trumpo, reikia, kad vaikas išmoktų būti savarankiškas. Taip pamažu vaikas mokosi „atsiskirti“ nuo mamos, tai būtina jo raidai. Vaikas išmoksta suprasti, kad net tada, kai nėra mamai ant rankų, ji yra ir tikrai ateis, kai reikės. Kūdikiai „išbando“ savo mamą: verkia ir stebi, kaip greitai ji ateina. Tai irgi vienas vaiko raidos etapų.
Kadangi naujagimiai ir pirmųjų mėnesių kūdikiai dar nemoka manipuliuoti, jų išlepinti neįmanoma, o ant rankų juos laikykite tiek, kiek tik norėsite ir turėsite tam galimybių (juk dar yra ir kitos pareigos, dėmesio reikia skirti ir kitiems šeimos nariams). Kur tik įmanoma, pabandykite atkurti gimdos sąlygas. Jums padės vystymas, baltasis triukšmas ir... dažnas kūdikio laikymas ant rankų.

Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes. Svarbu sureguliuoti nešynės aukštį, taisyklė paprasta: vos palenkę galvą žemyn, turėtumėte sugebėti pabučiuoti savo vaikui galvytę.
Nors ir labai patogu, kai šalta, mažų kūdikių nenešiokite lauke vaiknešėliuose. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos kojos gali lengvai sušalti.
Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusiprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas.
Daugelis tėvų niekaip negali suprasti, kodėl kūdikiai pabunda vos padėjus juos į lovelę. Kaip jie jaučia, kai paguldote juos jau, atrodo, kietai įmigusius? Pirmosios 15-20min. nuo užmigimo yra vadinamosios paviršiniu miegu. Šiuo laiku kūdikis yra labai lengvai pažadinamas, tad menkiausias garsas, judesys, temperatūros pokytis ir pan. grąsina prabudimu ir ašaromis (nes juk miego tai norisi!).
Jei bandysite pabėgti nuo kūdikio per greitai, jis tikrai išsibudins. Kai mažylis užsnaudžia ant Jūsų rankų ar tiesiog šalia Jūsų, neskubėkite pasitraukti. Pabūkite šalia, kol kūdikis įmigs. Kai pastebėsite, kad mažylis kvėpuoja ramiai ir monotoniškai, jo kūnelis atsipalaidavo ir apsunko (tą labai lengva pajusti, jei migdote ant rankų), suspausti į kumštuką pirščiukai išsitiesė - tai yra ženklas, kad atėjo gilesnis ir ramesnis miegas ir Jūs galite kuriam laikui pasitraukti. Svarbu žinoti, kad kūdikį guldyti į lopšelį ar jo lovelę reikėtų palaukus bent apie 20 min. nuo užmigimo momento.
Aš pritariu prieraišiosios tėvystės principams ir netgi rekomenduoju su kūdikiu nuo gimimo iki bent jau pusės metų miegoti kartu. Tyrimais įrodyta, kad jei mama (natūralu, kad tai ji miega su vaikučiu) yra sveika, nepervargusi, neapsvaigusi nuo kvaišalų, ji niekaip negali uždusinti vaiko savo kūnu netyčia. Praktikoje sutampa, kad jei mama išimtinai žindo, tai ji beveik visada miega kartu su kūdikiu, nes taip paprasčiau jiems abiems. Be to, tokia mama miega žymiai jautriau - kaip katė - girdi, jaučia kada kūdikis verčiasi, bunda, ieško krūties.
Vakarinį ritualą turėtų sudaryti maudynės, švelnus masažas, rami mankštelė, padainavimas, glostymas, glaudus buvimas šalia, pritemdyta šviesa, sumažintas triukšmas, maitinimas ir t.t. Aš esu už kasdienes maudynes. Vanduo padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, balansuoja nervų sistema, padeda „nuplauti“ dienos įspūdžius ir emocijas, taip pat, tai yra nuostabus grūdinimo būdas mažiems leliukams.

Prieš pirmą kartą su naujagimiu išeidami į lauką, susiformavo geras įprotis patepti vaikams veidukus ir rankas. Tam tinka riebios priemonės, kurių sudėtyje nėra vandens, - įvairūs šalčio tepalai, sviestmedžių sviestas. Vaikų oda labai plona, tad patepti reikia net nešant ar vedant nuo namų iki automobilio.