Jei XVIII a. jau būtų egzistavę populiarieji žiniasklaidos kanalai, jie neabejotinai aprašytų ruso valstiečio Fiodoro Vasiljevo šeimą. Kodėl? Pirmoji jo žmona, kurios vardas istorijoje neišliko, įvardijama kaip daugiausia vaikų pagimdžiusi rekordininkė. Nors sunku tai net įsivaizduoti, tačiau Gineso rekordų knygoje teigiama, kad rusė valstiečio Fiodoro Vasiljevo žmona iš Šujos per gyvenimą pagimdė net 69 vaikus! Kaip rašo BBC, lieka tik spėlioti, kokia būtų žiniasklaidos ir visuomenės reakcija į tokį rusų poros vaisingumą, ypač atsižvelgiant į tai, su kokiu atidumu žiniasklaida stebi 14 vaikų susilaukusią Nadya Suleman ar Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių ir 16 vaikų auginančią Radfordų šeimą.

Remiantis vietos vienuolyno pateiktais duomenimis, 1725-1765 m. F. Vasiljevo žmona pagimdė 16 dvynių porų, 7 kartus jai gimė trynukai ir 4 kartus ji pagimdė net po keturis kūdikius. Taigi bendras šeimoje gimusių vaikų skaičius neva siekė 69. Valentina Vasiljeva savo palikuonių turėjo susilaukti per keturis dešimtmečius nuo 1725 iki 1765 metų. Kūdikystę išgyveno mažiausiai 67 atžalos. Istoriją dar labiau komplikuoja tai, kad Valentinos sutuoktinis galiausiai paliko ją ir vedė antrą kartą. Jo seksualinis potraukis vis dar buvo neišblėsęs, kaip ir prokreacijos noras, tad Fiodoras su antrąja žmona susilaukė dar aštuoniolikos atžalų. Tuo metu jam turėjo būti apie 75 metus ir tariamai tuo metu buvo gyvi 82 jo vaikai.
Apie F. Vasiljevo žmonos gimdymus galime pateikti tokius duomenis:
| Gimdymų skaičius | Kūdikių skaičius per gimdymą | Iš viso kūdikių |
|---|---|---|
| 16 | Dvynukai | 32 |
| 7 | Trynukai | 21 |
| 4 | Ketvertukai | 16 |
| 27 | Iš viso gimdymų | 69 |
„Skamba neįtikėtinai, 69 vaikai!” - nuostabos neslepia vaisingumo specialistas Jamesas Segarsas. Taigi neišvengiamai kyla klausimas, ar įmanoma pagimdyti daugiau nei 60 vaikų? Šis atvejis aptartas su reprodukcinės medicinos ekspertais, siekiant išsiaiškinti, ar tai realu. Norėta nustatyti, kiek vaikų moteris gali pagimdyti natūraliai per savo gyvenimą. Visų pirma vertėtų atlikti matematinius skaičiavimus, siekiant įvertinti F. Vasiljevo ir jo žmonos atvejo realistiškumą. Ar iš tikrųjų ši moteris turėjo pakankamai laiko 27 nėštumams per 40 metų laikotarpį? Iš esmės atsakymas į šį neįtikėtinai svarbų klausimą gali būti teigiamas, ypač įvertinus faktą, kad trynukai ir keturnaičiai dažniausiai gimsta anksčiau laiko.

Štai ne itin detalių paskaičiavimų rezultatai: 16 kartų po 37 savaites išnešioti dvynukai, 7 kartus po 32 savaites išnešioti trynukai ir 4 kartus po 30 savaičių išnešioti keturnaičiai. Iš viso - apie du dešimtmečius trukę neštumai. Ar moters vaisingumas galėjo būti pakankamas visą šį laikotarpį? Paprastai moterys pirmųjų mėnesinių sulaukia 15 m. ir nuo to laiko kiaušidės dažniausiai kas 28 išleidžia po vieną kiaušialąstę. Ovuliacija vyksta tol, kol ateina menopauzė, paprastai įvykstanti moteriai sulaukus 51 m. Tiesa, dar gerokai prieš menopauzę moters vaisingumas ženkliai smunka. „Procentinė tikimybė susilaukti kūdikio moteriai pasiekus 45 m. ribą siekia apie 1 proc.“, - patikino ginekologijos ir akušerijos profesorė Valerie Baker.
Metams bėgant kiaušialąsčių kiekis ir kokybė neišvengiamai smunka. Įpusėjus nėštumo laikotarpiui dar negimusios mergaitės organizme būna septyni milijonai nesubrendusių kiaušialąsčių, bet gimusios mergaitės organizme jų lieka jau tik milijonas. Sulaukus pilnametystės moteris organizme kiaušialąsčių būna likę jau tik keli šimtai tūkstančių. Iš šių legionų tik vos apie 400 subręs ir galiausiai pasieks ovuliaciją, o tai reiškia, kad potencialiai galimas moters vaisingumo laikotarpis siekia 30 m. Paskutinės iš šių kiaušialąsčių, iš kiaušidžių išeinančios vėliausiai vaisingojo periodo metu, dažniausiai būna pažeistos ir turi chromosominių anomalijų. Dauguma tokių nėštumų nutrunka savaime. Maža to, tikimybė pastoti po kiekvieno nėštumo taip pat mažėja, nes neštumai neišvengiamai daro poveikį moters reprodukcinei anatomijai. Vis tik tai dar ne visos priežastys, dėl kurių 69 vaikų susilaukusios moters istorija atrodo nepakankamai įtikinama.
Biologinis laikrodis žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos taip pat itin prasmingas, nes vaiko išnešiojimas ir gimdymas - neįtikėtinai sudėtinga moters organizmui tenkanti užduotis, kurią įvykdyti metams bėgant tampa vis sudėtingiau. Gamtai tenka procesus apriboti, - patikino V. Baker. - Nėštumas - fiziškai labiausiai sekinanti moters organizmui tenkanti patirtis.“ Gimdymo vargai - vienas rimčiausių F. Vasiljevo žmonos, neva pagimdžiusios 69 vaikus, istoriją paneigiančių argumentų, ypač įvertinant prieš kelis dešimtmečius Rusijos kaimo vietovėse dominavusias gyvenimo sąlygas. „Anksčiau kiekvienas nėštumas tapdavo dideliu pavojumi motinos gyvybei“, - patikino J. Segarsas. Didžiausią pavojų keldavo nukraujavimo rizika, gimdant po kelis kūdikius vienu metu išauganti dar labiau.
Taigi akivaizdu, kad kiekvienas nėštumas praeityje tapdavo komplikacija, net ir gimdant vieną kūdikį. Išsivysčiusiose šalyse moderni gimdyvių priežiūra, įskaitant ir būtinybei esant taikomą Cezario pjūvio metodiką, padėjo ženkliai sumažinti mirčių skaičių gimdymo metu. Remiantis Pasaulio banko pateikiama informacija, JK vos 8 iš 100 tūkst. moterų miršta dėl su nėštumu susijusių komplikacijų laikotarpiu nuo šeštos nėštumo savaitės iki nėštumo pabaigos, o štai vienoje skurdžiausių pasaulio šalių Siera Leonėje skaičiai visiškai kitokie: šioje šalyje miršta 1100 iš 100 tūkst. besilaukiančių moterų. Taigi atsižvelgiant į tai, kad F. Vasiljevo žmonai neva pavyko įveikti net 27 gimdymus, ši istorija skamba nepakankamai įtikinamai.
Daugybė mažylių F. Vasiljevo žmonos neva pagimdyti dvynukai, trynukai ir keturnaičiai dar labiau mažina šios gražios istorijos realumą. Identiški dvyniai, tryniai ar netgi keturnaičiai gali pasaulį išvysti dviem būdais: kai kelios iš kiaušidžių išėjusios kiaušialąstės sėkmingai apvaisinamos spermos, taip vadinamieji neidentiški dvyniai, arba kai viena apvaisinta kiaušialąstė pasidalina į du ar daugiau gyvybingus embrionus. Antruoju atveju gimsta identiški dvyniai, turintys vienodą genetinį kodą. Taigi tenka konstatuoti faktą, kad tokie atvejai yra gana reti. Pavyzdžiui, remiantis „Multiple Births Foundation“ organizacijos pateikiamais duomenimis, 2012 m. JK iš visų nėštumų dvynių gimimu baigėsi vos 1,5 proc. neštumų, trynukai gimė vos 0,0003 proc. atvejų, o keturis ar daugiau vaikus vieno gimdymo metu pagimdė vos 3 iš 778 805 gimdyvių.

Pastaraisiais metais daugiavaisių nėštumų daugėja dėl vyresnio nėščiųjų amžiaus ir pagalbinio apvaisinimo būdų. Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, susijęs su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo, hipertenzijos ir kitų komplikacijų rizika.
Motinystė - tai ne tik džiaugsmas, bet ir daugybė iššūkių, o kartais ir tikrų rekordų. Gineso rekordų knygoje galima rasti įvairiausių su gimdymu susijusių faktų, pradedant sunkiausiu naujagimiu ir baigiant vyriausia mama pasaulyje.

Ypatingo dėmesio verta Mariam istorija, kuri tapo daugiausia vaikų turinčia vieniša mama pasaulyje. Mariam gyvenimas prasidėjo nelaimingai. Jos mama mirė, kai mažylė nebuvo išgyvenusi nė keturių dienų, o tėvas ilgai nesielvartavo ir iškart vėl vedė. Sulaukusi, kai mergaitei sukako 12 metų, pamotė ją ištekino už pirmo pasipainiojusio vyro. Po vestuvių 12-metei tamsiaodei Pelenei rūpesčių tik padaugėjo. Jai prisiėjo ne tik triūsti namuose, bet dar ir prižiūrėti vyro vaikus iš pirmosios santuokos.
Trylikametei Mariam gimė dvynukai, o sulaukus 15-os - trynukai, o dar po metų ir 7 mėnesių - iškart keturi kūdikiai. Iš viso - devyni. Kaip tvirtina Mariam, polinkis gimdyti iškart po kelis vaikus jai yra įgimtas, paveldėtas, beje, iš tėvo. Jis turėjo 45 vaikus su skirtingomis moterimis, ir visos jos gimdė po kelis vaikus (kai kurios net po keturis ir penkis). Prieš 8 metus, kai Mariam pagimdė 42-ąjį vaiką, daugiavaikis tėvas išvis paliko šeimą, išsigandęs, kad nepajėgs išlaikyti visų vaikų. Po cezario pjūvio operacijos pagimdžiusi 43 ir 44 vaiką (vienas jų mirė), moteris vis dėlto pasiryžo paklausyti autoritetingesnių medikų ir sutiko perrišti kiaušintakius. Nuo tada ji nebegimdo.
Lietuva taip pat gali pasigirti keliais įdomiais gimdymų rekordais:
Socialiniuose tinkluose galima rasti šimtus identiškų žinučių, kuriose pasakojama apie rusę Valentiną Vasiljevą. Pasak internautų, ji į pasaulio istoriją įėjo kaip daugiausia vaikų pagimdžiusi moteris. „Va, moteris, patekusi į Gineso rekordų knygą ir kuriai niekada neskaudėjo galvos…, - šmaikštaujama socialiniuose tinkluose, - Valentina pagimdė 27 kartus, pagimdė 16 porų dvynukų, septynis rinkinius trynukų ir keturis rinkinius ketvertukus, iš viso neįtikėtinai 69 vaikus. Nors atrodo neįtikėtina, šis nepaprastas žygdarbis oficialiai užfiksuotas ir pripažintas Gineso rekorduose“, - rašoma žinutėse. Kai kurie Valentinos istorijos perpasakotojai nurodė tikslesnę Valentinos gyvenimo datą - 1707 - 1782 m. ir pridūrė, kad tuo metu nebuvo jokių kontracepsijos priemonių, o vaikų gimdymas buvo laikomas religine ir socialine pareiga. Dauguma žinučių apie Valentiną iliustruotos dviem nuotraukomis. Vienoje matyti pagyvenusi moteris, o kitoje - gausi šeima, sustojusi priešais namą arba pozuojanti fotografo studijoje.

Nors dalis socialiniuose tinkluose paviešintų Valentinos gyvenimo faktų yra teisingi, kai kurios detalės neatitinka tikrovės. Tiesa, kad oficialioje Gineso rekordų knygos svetainėje galima rasti įrašą apie daugiausia vaikų pagimdžiusią moterį. Įraše nurodoma, kad rekordas priklauso 1707 m. gimusiai ir Rusijoje, Šujos mieste, gyvenusiai moteriai Valentinai Vasiljevai, Fiodoro Vasiljevo žmonai. Taip pat, kad moteris iš viso gimdė 27 kartus ir susilaukė 69 vaikų - 16 porų dvynukų, septyneto trynukų ir keturių ketvertukų. Tačiau, net oficialioje Gineso rekordų knygos svetainėje į jos gyvenimo faktus siūloma žvelgti kritiškai.
Nors svetainėje pateiktame straipsnyje įvardyti amžininkų šaltiniai, kuriuose minimi V. Vasiljevos gimdymų faktai, į juos nepateikiamos nuorodos bei nenurodoma, kur išlikę rankraščiai šiuo metu yra saugomi. Įraše nurodoma, kad statistiškai šia istorija sunku patikėti, tačiau jos tikrumą pagrindžia keli skirtingi šaltiniai, tarp jų ir Nikolsko vienuolyno, kuris registruodavo kiekvieną gimimą, įrašai. Tačiau straipsnyje nėra pridedama nė viena nuoroda į originalius šaltinius ar jų nuorašus, todėl nėra aišku, ar įrašai, kuriuose dokumentuota V. Vasiljevos istorija, yra išlikę ar kur jie saugojami. Pačioje Gineso rekordų interneto svetainėje net kelis kartus švelniai užsimenama, kad į panašius istorinius teiginius reikėtų žiūrėti kritiškai, nes tikimybė, kad vienai moteriai tiek kartų pavyko per vieną gimdymą pagimdyti po kelis kūdikius, yra labai maža.
Net jei istorija apie itin gausią Valentinos šeimą yra teisinga, nei šios moters, nei jos šeimos nuotraukose negalėtume išvysti. Valentina mirė 1782 m., nesulaukusi fotografijos meno aušros, nes pirmoji pasaulyje fotografija datuojama tik 1827 m. ir tai buvo visai ne portretas, o peizažas, užfiksuotas prancūzo Josepho Nicéphore’o Niépce’o. Nuotraukoje matoma pagyvenusi moteris, kuri socialiniuose tinkluose dažnai siejama su V. Vasiljeva, yra maždaug 1840-aisiais naudojant dagerotipijos techniką nufotografuota niujorkietė. Manoma, kad moteris pozavo fotografui Matthew Brady. Šalia namo stovinti didelė šeima taip pat nėra V. Vasiljevos atžalos. Šioje nuotraukoje užfiksuotas amerikiečio Richardo Mynatto, gyvenusio 18 ir 19 a. sandūroje, palikuonių susitikimas, darytas maždaug 1940 m. birželio 30 d. Tuo tarpu fotografo studijoje daryta didelės šeimos nuotrauka, vaizduojanti Josepho F. Smitho šeimą, daryta 20 a. pradžioje.
tags: #moteris #pagimdziusi #69 #vaikus