Kada skambinti 112 nėštumo metu ir po gimdymo: gyvybiškai svarbi informacija

Pastaraisiais metais sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje siūlo vis daugiau būdų greitai gauti reikalingą pagalbą. Vienas iš tokių sprendimų - trumpasis numeris 113, skirtas medicininėms konsultacijoms telefonu. Ši paslauga ypač naudinga tais atvejais, kai sveikatos problema nėra neatidėliotina, tačiau žmogui reikia patarimo, kaip elgtis toliau.

Pagalbos numeriai: 113 konsultacijoms, 112 ekstremalioms situacijoms

Kas yra numeris 113?

Numeriu 113 galima skambinti visoje Lietuvoje ir gauti nemokamą medicininę konsultaciją. Telefonu dirbantys kvalifikuoti slaugytojai ar gydytojai padeda įvertinti situaciją ir pataria, ar būtina vykti į gydymo įstaigą, kviesti greitąją pagalbą, ar pakanka savipagalbos priemonių namuose.

Svarbu žinoti, kad 113 nėra greitosios pagalbos numeris, o tik konsultacinė linija. Esant gyvybei pavojingai situacijai, visuomet reikia skambinti 112.

Kada galima kreiptis į 113?

Į numerį 113 rekomenduojama kreiptis šiais atvejais:

• Kai pasireiškia nesunkūs, bet nerimą keliantys simptomai (pvz., lengvas galvos svaigimas, nedidelis temperatūros pakilimas, kosulys, bėrimai).
• Jei nesate tikri, ar reikia vykti į priimamąjį ar kviesti greitąją pagalbą.
• Kai reikia patarimo dėl vaistų vartojimo, dozavimo ar sąveikos.
• Jei vaikas ar suaugęs pasijuto blogai, bet simptomai nėra ūmūs.
• Kai norite sužinoti, ar simptomus galima palengvinti namų priemonėmis.

Kada geriau skambinti 112, o ne 113?

Nors 113 numeris padeda daugeliu atvejų, yra situacijų, kai delsti negalima. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Tai ypač aktualu nėštumo metu ir po gimdymo, susidūrus su staigiu sveikatos pablogėjimu ar psichologine krize.

Nėštumo priežiūra ir reguliarūs apsilankymai

Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą apima begalinis džiaugsmas, kuriuo tiesiog privalu pasidalinti su brangiausiais žmonėmis ir imti svajoti apie mažylį, o kartu ir pradėti ruoštis jo atėjimui. Sužinojusios, kad laukiatės, turėtumėte susiplanuoti apsilankymą pas gydytoją - kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate užsiregistravusi bei susitarkite dėl vizito pas šeimos gydytoją, akušerį arba akušerį-ginekologą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Nedirbančioms ir vaikelio besilaukiančioms moterims svarbu apsilankyti ir teritorinėje ligonių kasoje. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Pirminio apsilankymo metu turėtų būti atlikti pirminiai tyrimai, įvertinta vidaus organų būklė, surinkta anamnezė. Naudinga apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kadangi besivystančiam vaikeliui reikės nemažo kalcio kiekio, tad dantų būklė gali stipriai suprastėti. Šio apsilankymo metu su gydytoju aptarsite pirmojo apsilankymo metu atliktų tyrimų rezultatus, jeigu yra poreikis, tai bus paskirti papildomi tyrimai. Apsilankymo metu įvertinti rizikos veiksniai, kurie gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai, mažylio vystymuisi.

Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2-3 kartus. Artėjant gimdymui, šią savaitę reikėtų apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį - jeigu mažylis gimdoje neapsisuko, o tarsi sėdi, tai rekomenduojamas išsorinis vaisiaus apgręžimas. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.

Psichologinė gerovė nėštumo metu ir po gimdymo

Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia. Tad tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.

Nėštumo etapai ir emociniai pokyčiai

Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus.

Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.

Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai. Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną.

Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius. Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.

Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai

Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.

Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu.

Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.

Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintys apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.

Patarimai gerai savijautai nėštumo metu

• Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems.
• Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
• Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa.
• Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus.
• Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.

Pirmosios valandos ir mėnesiai po gimdymo

Pirmosiomis valandomis po gimdymo kuriamas ryšys su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą. Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti pozityvių emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.

Adekvatūs lūkesčiai sau - motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.

Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį reikėtų niekur neskubant visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai turi įtakos, ar moteris turės polinkį į depresiją po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.

Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės.

Socialiniai santykiai. Tai vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms. Konsultuodami artimuosius mokysime, savarankiškai organizuoti pagalbą PD požymius patiriančiai mamai. Tikime, kad kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kaip padėti PD patiriančiam artimajam bei vertinti emocinius sunkumus kaip visos šeimos patirtį.

Sunkumai po gimdymo: melancholija, depresija, psichozė ir kada skambinti 112

Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos.

Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Tokiu atveju, nedelsiant reikia ieškoti profesionalios pagalbos, o esant ūmiai krizei - skambinti 112.

Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais). Šios būklės reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos, dažnai skambinant 112.

Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai.

Pagalbos šaltiniai ir specialistai

Mamai arba tėčiui, nėštumo metu ar auginantiems vaiką iki 3 m., yra prieinama įvairi pagalba:

Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai. Būtinoji pagalba teikiama ligoninėse. Kai kurios iš jų, turinčios psichiatrijos skyrius, yra:

• Jurbarko ligoninė, Vydūno g.
• Kėdainių ligoninė, Budrio g.
• Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Psichiatrijos departamentas, Aušros g.
• Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g.
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Eivenių g.
• LSMU Kauno ligoninė, S. Dariaus ir S. Girėno g.
• LSMU Kauno ligoninė, A. Kriščiūno g.
• Marijampolės ligoninė, Palangos g.
• Mažeikių ligoninė, Basanavičiaus g.
• Pasvalio ligoninė, Geležinkeliečių g.
• Regioninė Telšių ligoninė, Kalno g.
• Respublikinė Klaipėdos ligoninė, S. Nėries g.
• Respublikinė Panevėžio ligoninė, Smėlynės g.
• Respublikinė Šiaulių ligoninė, M. K. Čiurlionio g.
• Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Parko g.
• Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Šiltnamių g.
• Rokiškio psichiatrijos ligoninė, Vytauto g.
• Tauragės ligoninė, Prezidento g.
• Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Vasaros g.
• Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Santariškių g.

tags: #kada #skambinti #112 #nestumas

• Iniciatyvos ir patirtys ugdant mažuosius
• Česlovo Gabalio kelionė į šlovę
• Patogūs ir praktiški romperiai atžaloms
• Parama šeimoms su vaikais
• Apie homeopatinius vaistus nuo kosulio vaikams