Knyga „Už auksinių grotų: aš gimiau hareme“ pasakoja apie neįtikėtiną, tačiau sukrečiančią istoriją, kuri priverčia susimąstyti apie laisvės ir saugumo sąvokas. Tai pasakojimas apie Chogą Reginą, praleidusią vaikystę ir jaunystę Nigerijos hareme, kurį įkūrė jos tėvas - įtakingas afrikietis, išlaikantis dešimtis žmonų ir daugybę vaikų.

Knygos siužetas prasideda nuo sunkiai suvokiamo vokietės Lisos Hofmayer sprendimo: būdama 42-ejų ir jausdamasi vieniša, ji kelionės metu įsimyli nigerietį, nutraukia visus ryšius su savo gyvenimu Vokietijoje ir tampa 33-iąja jo žmona. Kyla natūralus klausimas: kas paskatina europietę moterį laisva valia pasirinkti nelaisvę, suvokiant, kad jos vaikas neturės jokios galimybės rinktis?
Haremo gyventojoms ši aplinka dažnai pristatoma kaip saugi tvirtovė, kurioje nėra vietos vienatvei, o tarpusavio pagalba ir harmonija tampa kasdienybės pagrindu. Tačiau po šiuo „saugumu“ slypi griežtos taisyklės:

Hareme galiojo ir daugiau taisyklių, kurios buvimą moterimi aiškino kaip visišką paklusnumą ir savų interesų atsisakymą. „Jauki haremo atmosfera ir harmoninga bendruomenė labai priklausė nuo tėvo asmenybės, tačiau tarpusavio supratimas ir pagalba tarp žmonų labiausiai „kvepėjo“ konkurencija“, - teigiama knygoje. Visos jos atrodė kaip dvynės, nes apranga, išvaizda ir elgsena buvo privalomos vienodos, tad moterims tekdavo stipriai „padirbėti“, norint atkreipti savo išrinktojo dėmesį.
Kokį gyvenimą savo vaikams nulemia mamos, kurios savo noru patekusios į haremą, gimdo atžalas, kur „nenaudinga“ dukra turi begalybę „sesių“? Choga Regina savo atsiminimuose dalijasi: „Aš visada maniau, kad visos šeimos yra tokės didelės kaip mūsų. Tėtušis buvo visiems, bet nė vienam grynai asmeniškai. Jo gyvenimas buvo per didelis mūsų asmeninėms problemoms.“
Mergaitės šiame pasaulyje neturi jokių teisių - jų likimą nusprendžia tėvas savo nuožiūra. Nėra jokių galimybių pareikšti savo požiūrio ar išsakyti pageidavimų. Dažniausiai šis „saugus“ gyvenimas už grotuotų namo langų baigiasi skaudžiai: mergaitės per prievartą ištekinamos, taip sužeidžiant jų gyvenimus visam laikui.
Remiantis knygos medžiaga, galima apibendrinti pagrindinius haremo gyvenimo ypatumus:
| Kriterijus | Haremo realybė |
|---|---|
| Statusas | 33-oji žmona (viena iš 48) |
| Vaikai | 76 vaikai šeimoje |
| Socialinė aplinka | Izoliacija nuo „išorinio pasaulio“ |
| Moterų rolė | Paklusnumas ir nuolatinis gimdymas |
Nors autorė rado vidinės stiprybės ir paskatų džiaugtis, knyga parodo, kad nepaisant to, kaip blogai tau yra, visada gali būti dar blogiau. Tai sukrečianti istorija apie tai, kaip motinos sukurtas iliuzinis pasaulis sugriūva, o vaikai priversti susidurti su tikrąja, dažnai žiauria realybe už aukštų baltų sienų.