Kūdikio galvytės deformacijos: tipai, gydymas ir specialistų rekomendacijos

Apie kreivą galvytę Lietuvoje beveik nekalbama, tarsi visi mūsų vaikai augtų turėdami idealios formos galvas. Tačiau kūdikio galvytės deformacijos yra gana dažna problema, su kuria susiduria tėvai visame pasaulyje. Nuo svetainės www.mamoszurnalas.lt sukūrimo pradžios daugiausiai skambučių ir laiškų sulaukėme dėl teksto „Istorija apie kreivą galvytę ir stebuklingą šalmą“. Tėvai, susidūrę su šia bėda, naršo internete, o ten informacija tik anglų ir kitomis kalbomis. Informacijos, prieinamos lietuvių kalba, tikrai labai trūksta. Dauguma mamų, susidūrusių su bėda, ieško informacijos ir ja pasinaudoja, o kai kurios iš jų kuria interneto svetaines, apjungia mamų grupes, išsikovoja kompensuojamą gydymą. Šiame straipsnyje apžvelgsime kūdikio galvytės deformacijų tipus, jų priežastis, gydymo būdus ir svarbiausių specialistų vaidmenį.

Kaukolės deformacijų tipai ir atpažinimas

Svarbu skirti du pagrindinius kaukolės deformacijų tipus, nuo kurių priklauso gydymo pobūdis. Kaukolės deformacija gali būti pozicinė, kai visi kaulai ir tarp jų esančios kaukolės siūlės yra savo vietose, normalios, tik kreiva galvos forma. O gali būti vadinamoji kraniosinostozė, kai prieš laiką užsidaro viena ar kelios kaukolės siūlės, ir taip formuojasi kaukolės deformacija.

Pozicinės kaukolės deformacijos: plagiocefalija ir brachicefalija

Pozicinės deformacijos dažnai vadinamos „nugulėtomis“ galvytėmis. Plagiocefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas suplokštėjimas vienoje pusėje. Plagiocefalija ir jos aktyvi korekcija remiasi sumažintu spaudimu plokštesnei („nugulėtai”) galvytės pusei ir padidintu spaudimu iškilesnei („sveikai”) galvytės pusei. Pastebima, kad vaikučio ausys, skruostas gali būti ne vienoje linijoje, viena akytė didesnė. Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Nugulėta kūdikio galvytė (plagiocefalija) neretai kaip problema pastebima apie 3-4 mėnesį, kuomet jau būna akivaizdi.

Kraniosinostozė: rimta įgimta deformacija

Esant kraniosinostozei, deformacija progresuoja ir gana greitai - per pirmus gyvenimo mėnesius. Ši deformacija atsiranda dėl kaukolės siūlių per ankstyvo sukaulėjimo. Jei siūlė tarp kaulų sukaulėja per anksti, kaukolė negali normaliai augti, atsiranda įvairaus pobūdžio deformacijų. Tokius vaikučius tenka operuoti.

Deformacijų priežastys

Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją. Deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti. Viena pagrindinių KSD (kaukolės skliauto deformacijos) priežasčių - 1992 m. JAV pradėta taikyti „Saugaus kūdikio miego“ (arba kūdikio migdymo ant nugaros) programa, kuri Staigios kūdikių mirties sindromo atvejus sumažino 4 kartus, tačiau pastebėta, kad KSD atvejų padaugėjo net 6 kartus. Galvytės deformacijos priežastis - nuolatinis spaudimas į tą pačią vietą, ir visai nesvarbu, ar spaudimas pasireiškia dar gimdoje, ar ant tėvo rankos, ar miegant. Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jiems pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę. Galvos formai labai didelės įtakos turi sprando raumenų tonusas. Tiesa, galvos forma priklauso ir nuo vaisiaus padėties gimdoje. Tačiau gimdymo metu stumiantis gimdymo takais atsiradusi kaukolės deformacija atsistato gana greitai ir neturi įtakos galvos formai, net jei gimdymas buvo tikrai sunkus. 90 proc. rimtųjų deformacijų, kai reikia operuoti, priežasčių yra spontaninės genų mutacijos, jos būna tik tam vaikui, nėra paveldimos.

Kaip atpažinti problemą ir kada kreiptis į specialistus?

Paprastai pirmieji kaukolės deformaciją pastebi tėvai, tačiau neretai dėl patyrimo stokos ne tik tėvai, bet ir gydytojai kaukolės deformaciją priskiria paprastam, naujagimiams būdingam galvos „nugulėjimui“ ir mano, kad jokio gydymo nereikia. Vis dėlto, tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t. Galvytės kreivumas dažnai tampa akivaizdus apie 3-4 mėnesį.

Galvos apimties matavimas ir stebėjimas

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. kitų to paties amžiaus kūdikių galvytės apimtis yra mažesnė arba lygi jūsiškės.

Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.

Žemiau pateikiama vidutinė kūdikių galvos apimtis pagal amžių:

Šie duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.

Kūdikio galvytės deformacijų gydymas

Korekcijos planas esant pozicinei plagiocefalijai, o taip pat ir brachicefalijai, turi būti pradėtas taikyti kuo anksčiau, kai tik pastebėta problema. Kuomet kūdikis dar mažas arba jeigu deformacija nedidelė, siūloma taikyti konservatyvias priemones: padėčių keitimą, kineziterapiją bei ortopedines pagalves. Korekcija efektyviausia per pirmuosius 4 mėnesius, taigi bus prarasta labai daug laiko, o deformacija galbūt jau bus sunkaus pobūdžio, jei bus laukiama. Deja, tarp medikų gana plačiai vyrauja nuomonė, kad „galvytė pati išsitiesins, kai kūdikis pradės sėdėti, ropoti ar vaikščioti“. Tačiau tai bus tik nuo 6 mėnesio ir vėliau, kai gydymo galimybės bus menkesnės.

Konservatyvus gydymas: padėčių keitimas, kineziterapija, ortopedinės pagalvės

Aktyvus ir strategiškai nukreiptas kūdikio padėčių keitimas yra vienas pagrindinių konservatyvaus gydymo elementų. Gairėse rašoma, kad kineziterapija yra veiksmingesnė nei padėčių keitimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kineziterapija yra efektyvi priemonė gydant kūdikius su kaukolės skliauto deformacija (KSD). Ortopedinės pagalvės gali būti efektyvesnės už kineziterapiją. Sužinojome, kad Mimos pagalvės gaminamos jau 10 metų, o jų „išradėjai“ - tėvai, kurių vaikui buvo plagiocefalija. Pagalvės reikia rinktis atsakingai - jos turi būti saugios kūdikiui ir nekelti uždusimo rizikos. Žinoma, nesaugių pagalvių kūdikiams yra, pvz., viskoelastinė medžiaga, kuri akumuliuoja šilumą ir yra sunkiai pralaidi orui. Kai išpakavau pagalvę, pabandžiau save „uždusinti“, tačiau per ją kvėpavimas ypač „švarus“. Pagalvė pasiūta taip, kad atitiktų kūno anatomiją, todėl stuburas būna tiesus.

Gydymas šalmais

JAV buvo sukurti specialūs šalmai, koreguojantys galvytės formą. Šalmus galima įsigyti ir Europoje, tačiau Lietuvoje jų nėra. Šalmas netaikomas esant rimtajai deformacijai, minėtai kraniosinostozei. Kai yra pozicinė deformacija, kuri nėra pavojinga ir kuriai esant nereikia operacijos, šalmas taikomas vienareikšmiškai tik kosmetiniais tikslais. Lietuvoje tokių šalmų negamina, atsisiųsti taip pat nėra paprasta, nes šis gaminys gaminamas individualiai. Žmonės važiuoja pas užsienio gamintojus savo iniciatyva, dažniausiai į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Vokietiją. Tėvai, kurie ieško, kur šalmuką gaminti, turi atkreipti dėmesį, kad jei gamintojas žada 100 proc. efektą, reikėtų į tai žiūrėti rezervuotai. Taip pat, jeigu bus parašyta, kad užteks atvažiuoti tik vieną kartą, tai bus mažai tikėtina. Rinkitės sąžiningą gamintoją, kuris teigs, kad pas jį reikės lankytis keletą kartų, o rezultatas bus „nuo iki“. Solidus gamintojas būtinai prašys neurochirurgo konsultacijos, kad būtų atmesta kraniosinostozės galimybė. Pirmą kartą paprastai reikia atvykti praėjus 3-4 savaitėms po šalmo užsakymo.

Chirurginis gydymas: kraniosinostozės operacijos

Esant kraniosinostozei, deformacija progresuoja ir gana greitai - per pirmus gyvenimo mėnesius. Tokius vaikučius tenka operuoti. Operuojame pas mus, Santaros klinikose, Vaikų ligoninėje. Nuo 2009 metų, kai Vaikų ligoninėje pirmą kartą buvo atlikta vaiko kaukolės korekcija, dar buvo atliekamos operacijos naudojant metalines (titanines) plokšteles, dėl kurių prireikdavo ir kitos, papildomos operacijos, vaikui paaugus. Dabar pasiekta, kad ir Lietuvoje vaikai turėtų galimybę būti operuojami jiems taikant tik besirezorbuojančias osteosintezės medžiagas ir pažangias technologijas, apmokamas valstybės lėšomis. Vaikų ligoninės operacinėje šias sudėtingas operacijas atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas doc. dr. Linas Zaleckas ir Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas su gydytojų komanda. Per metus tokios chirurgų pagalbos reikia 10-15 mūsų šalies vaikų.

Atlikta tikrai nemažai tyrimų, nustatyta, kad jeigu operacija neatliekama laiku, gali vėliau būti saikingai padidėjęs slėgis galvos viduje, gali atsirasti regos ir klausos, raidos, socialinės adaptacijos problemų. Laiku nepasikonsultavus su gydytojais, besispecializuojančiais gydant kaukolės ir veido deformacijas, ir nekoreguojant šių anomalijų, gali iškilti pavojus vaiko psichiniam vystymuisi, gali atsirasti regos nervo pakitimų dėl padidėjusio akispūdžio. Nekoreguotos kaukolės smegeninės dalies augimo anomalijos daro įtaką ir veido augimui - veidas gali tapti asimetriškas, pakisti akių padėtis, kaktos forma, pakrypti nosis. Po operacijos kūdikis galės normaliai augti ir vystytis, veido ir galvos forma atitiks įprastas normas ir užaugęs savo išvaizda vaikas nesiskirs nuo kitų bendraamžių.

Specialistai ir jų vaidmuo

Specialistą, kuris galėtų kompetentingai papasakoti apie kreivą galvytę, surasti ne visada lengva. Deja, nei ligoninės darbuotojai, nei aplankiusi šeimos gydytoja ne visada apie tai užsimena. Kartais šeimos gydytoja vis kartoja, kad galvytė išsitiesins savaime, pradėjus kūdikiui sėdėti, ropoti, kad nėra ko nerimauti. Tačiau, kaip pabrėžia neurochirurgas R. Raugalas, per pastaruosius septynerius metus vaikų neurologai, pediatrai, pirminės sveikatos priežiūros gydytojai tapo daug akylesni ir tiksliai žino, ką patarti tėvams, sunerimusiems dėl vaiko galvytės formos.

Vaikų chirurgai, ortopedai bent jau Vilniuje visi išmano apie kaukolės deformacijas. Labai tuo domisi klaipėdiškiai medikai, kauniečiai istoriškai turi geras vaikų neurochirurgijos tradicijas. Dažniausiai mamos pastebi problemą ir kreipiasi. JAV ši problema seniausia, taigi natūralu, kad ir ten diskutuojama daugiausiai.

Prevencija ir motorinės raidos sutrikimų išvengimas

Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.

Svarbu keisti padėtis

Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.

Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų

Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės ar stumdukai. Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kėdutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą. Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais. Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.

tags: #kudikio #galvytes #atstatymas #specialistas

• Etiketo iššūkiai auginant vaikus
• Atraskite edukacinę patirtį „Mano žalioji palangė“
• Vaikiškos dainelės: liaudies išmintis ir magija
• Ką valgyti nėštumo metu
• Fiziologinės geltos gydymas naujagimiams