Nuo pat gimimo kūdikio pasaulis yra kupinas garsų, tačiau jo gebėjimas juos suvokti ir į juos reaguoti vystosi palaipsniui. Nors dar negimęs vaisius girdi mamos širdies plakimą, kvėpavimą, balsą bei kitus garsus, jo nervų sistema dar nėra iki galo subrendusi. Todėl naujagimis reaguoja tik į stiprius garsus, pavyzdžiui, pliaukštelėjimą ar garsų barškutį. Vėliau, po kelių mėnesių, jis pradeda reaguoti į silpnesnius garsus.
Maždaug 6-8 mėnesių amžiaus kūdikis jau ieško garso šaltinio - kuria linkme kalba mama ar groja žaislas. Pirmiausia jis skiria garsus iš šonų, o vėliausiai - iš viršaus ir apačios.
Kiekvienas vaikas individualiai reaguoja į savo vardą. Kai kurie suklūsta išgirdę jį jau šešių mėnesių amžiaus, kiti - aštuonių. Pirmąjį žodį vaikas paprastai ištaria apie pirmuosius metus. Pirmaisiais gyvenimo metais smegenys vystosi itin aktyviai, todėl vaizdai, garsai ir kita informacija stimuliuoja jų veiklą.
Nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus kūdikio ikikalbinė raida pasiekia naują lygį. Jis pradeda eksperimentuoti su garsais, derindamas balsius ir priebalsius, pavyzdžiui, gali pasigirsti „ma-ma“, „ba-ba“. Kūdikis pradeda keisti savo balselio aukštį ir intonaciją, mėgdžiodamas suaugusiųjų kalbos ritmą. Būtent šiame etape kūdikis dažnai pradeda atpažinti savo vardą ir atsisuka, kai jį pašaukiate.
Nuo 7 iki 9 mėnesių kūdikių kalbos raida įgauna pagreitį. Jie aktyviai tyrinėja aplinką ir reaguoja į tėvų balsus bei intonacijas. Nors dar netaria pirmųjų prasmingų žodžių, jų gugavimas ir burbuliavimas tampa sudėtingesni. Kūdikiai pradeda kartoti skiemenis, pavyzdžiui, „ma-ma-ma“, „da-da-da“. Jie taip pat stengiasi mėgdžioti aplinkinių tariamus garsus ir intonacijas. Šiuo laikotarpiu kūdikis vis geriau supranta, ką jam sakote, ir pradeda atpažinti dažnai girdimų daiktų bei artimųjų pavadinimus. Kūdikis vis geriau atskiria balso intonacijas ir supranta, kada jam kalbama draugiškai, griežtai ar klausiant. Taip pat, kūdikis pradeda atpažinti savo vardą ir atsisukti, kai jį pašaukiate.
Sulaukus 10-12 mėnesių, kūdikio kalbos raida pasiekia svarbų etapą - pereinama nuo garsų mėgdžiojimo prie pirmųjų prasmingų žodžių tarimo. Mažyliai tampa sąmoningesniais kalbos vartotojais, aktyviai mėgdžioja aplinkinius, stengiasi suprasti ir atkartoti girdimus žodžius. Daugelis kūdikių iki 12 mėnesių ištaria savo pirmuosius prasmingus žodžius, dažniausiai tai būna „mama“, „tėtė“ arba paprasti daiktavardžiai.

Naujagimis geba atpažinti mamos ir kitų artimųjų balsus, kuriuos girdėjo dar negimęs. 27-29 savaičių vaisius jau ima girdėti išorinius garsus. Naujagimis greitai reaguoja į bet kokius mamos ir kitų artimųjų sakomus žodžius, taip pat ir į savo vardą. Tačiau gebėjimas suprasti savo vardą, suvokti jo prasmę ir išskirti jį iš kitų žodžių ateina kiek vėliau - įprastai maždaug 5-6 mėnesių amžiaus.
Kai kurie šaltiniai nurodo, kad kūdikis pradeda reaguoti į savo vardą apie 4-5 mėnesio amžiaus, kiti teigia, kad tai įvyksta apie 6-8 mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir vystosi savo tempu. Jei metų vaikas nereaguoja į savo vardą, vis dėlto verta pasikonsultuoti su pediatru.
Norint paskatinti kūdikį reaguoti į savo vardą, svarbu:

Sunkų kūdikių neprigirdėjimą arba kurtumą pirmaisiais metais tėvai gali pastebėti. Tačiau vidutinį arba vienos ausies klausos sutrikimą pastebėti sunku ir dažnai neįmanoma. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikusią klausą. Nuo 2014 m. Lietuvoje įsigaliojo visuotinė naujagimių klausos patikra, kurios tikslas yra patikrinti kiekvieno Lietuvoje gimusio naujagimio klausą otoakustinės emisijos būdu (OAE).
Jeigu tyrimas neigiamas, tai dar negali reikšti, kad vaikas blogai girdi. Gali būti, kad trukdo ausies landoje likęs sekretas, siaura landa, išorės triukšmas ar vaiko garsus šnopavimas. Tokiu atveju tyrimas paskiriamas kartoti.
Negirdinčių vaikų gimsta 2-3 iš tūkstančio. Klausos sutrikimas gali pasireikšti ir per pirmuosius gyvenimo metus. Kuo anksčiau jis aptinkamas, tuo geriau galima padėti vaikui, nes uždelsus sutrinka kalbos raida ir pasaulio pažinimas.
Klausai kenkia ne tik staigus ir didelis triukšmas, bet ir nuolatinis ilgalaikis triukšmas. Vaikų nervų sistema ir ausys yra labai jautrios, todėl nuolat „triukšmaujantis“ televizorius ar tranki muzika gali dirginti nervų sistemą ir sukelti nuovargį. Tuo tarpu mamos balsas, jos dainavimas ir klasikinės muzikos klausymas yra naudingi klausai, todėl kalbėti su vaiku ir jam skaityti patartina nuo pirmųjų dienų.
Vaiko ausyje esanti siera yra būtina, nes saugo nuo drėgmės ir užkrato. Tai natūralus produktas, kurio vieniems vaikams gaminasi daugiau, kitiems - mažiau. Vaikui čiulpiant ir kramtant, ausies landa juda ir siera natūraliai išeina į išorę. Todėl nereikia ir negalima valyti ausies giliai. Užtenka po maudynių išvalyti ausies išorę.
Laikinas neprigirdėjimas, kitaip tariant, ausų užgulimas, dažniausiai pasitaiko po slogos ar ausų uždegimo, kai vidurinėje ausyje kaupiasi skystis. Paprastai gera klausa grįžta savaime. Tačiau reikėtų stebėti, ar neprigirdėjimas neužsitęsia. Vaikui, kuris po ausų uždegimo ar slogos neprigirdi stipriai ar tai trunka kelis mėnesius, reikia pagalbos. Kad kuo mažiau sirgtų ausų uždegimais, vaiką svarbu grūdinti, kuo daugiau būti gryname ore, namuose patartina vėdinti kambarius.
Stebėkite vaiko elgesį ir atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
Tačiau vien pagal elgesį klausos sutrikimą pastebėti yra sunku. Jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.