Inga Budrienė: dvynukai, įvaikintas sūnus ir iššūkiai šeimoje
Inga Budrienė, žinoma verslininkė ir renginių organizatorė, viešai kalba apie savo šeimą ir iššūkius, su kuriais ji susiduria augindama tris sūnus: pilnametį Nojų, bei dvynukus Kernių ir Mantą. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Kernius ir Mantas yra dvynukai, Inga atskleidžia jautrią istoriją, kad Mantas yra įvaikintas, tačiau abiem sūnums skiria vienodą meilę ir dėmesį.
Manto istorija: įvaikinimas ir specialieji poreikiai
Prieš beveik dešimt metų Inga su Kauno moterų klubu „Ad Astra“ ėmėsi iniciatyvos pakrikštyti 10 vaikučių iš vaikų namų. Inga su vyru Dariumi tapo krikštatėviais berniukui vardu Mantas. Likimas sudėliojo įvykius taip, kad Mantas greitai tapo neatsiejama Budrių šeimos dalimi. Jis pats juos pavadino mama ir tėčiu, o po kurio laiko, susidūrus su teisinėmis kliūtimis, šeima nusprendė jį globoti.
Nors Inga ir Darius tikėjo, kad meilė ir namų aplinka padės Mantui pasivyti bendraamžius, berniukui buvo sunku mokytis, prasidėjo psichologinės problemos ir agresijos protrūkiai. Specialistai rekomendavo Mantą perkelti į Jono Laužiko specialią mokyklą, skirtą vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.
„Mantas dabar yra 8-okas, o toje mokykloje mokosi nuo 2-os klasės. Tačiau tik šiemet išgirdęs per televizorių, manęs pirmąkart paklausė, kas yra dauno sindromas? Vadinasi, jis net nepastebi kitokių vaikų - jam visi yra vienodi.“
Mokyklos aplinka, specializuoti pedagogai, psichologai, haskių terapijos ir įvairios užklasinės veiklos padėjo Mantui atsiskleisti. Jis lanko futbolo, krepšinio būrelius, dalyvauja varžybose, yra išsiųstas su mainų programa „Erasmus“ į užsienį. Mantas pasižymi darbštumu ir gabumais amatuose, nors skaityti ir rašyti sekasi sunkiau. Inga akcentuoja, kad svarbiausia - užauginti gerą žmogų ir duoti jam meilę bei kantrybę.
Inga Budrienė atvirauja, kad aplinkiniai kritikavo jos sprendimą įvaikinti Mantą ir vėliau leisti jį į specialią mokyklą. Tačiau ji tvirtai tiki savo pasirinkimu:
„Tai kvailiausias klausimas, koks gali būti, - sako Inga Budrienė. - Žinoma, kad nesigailime. Būna sunkių akimirkų, bet tada ne gailimės, o jaudinamės - ar sugebėsime užauginti? Mantas judrus, aktyvus, neturi savisaugos instinkto, juo kiti gali manipuliuoti, apgauti. Mantas reikalauja kur kas daugiau dėmesio ir rūpesčio už Kernių. Reikia keisti akinukus (nuolat jie apdaužyti, nubraižyti), rūpintis oda (tepti aliejumi ir kitokiais tepalais), nuolat lankytis pas gydytojus. Bet Mantas išmokė mus užuojautos, suprasti, kaip tiems vaikams reikia šeimos, namų. Tokiam vaikui reikia dvigubai daugiau meilės, ir tu turi išmokti jos duoti.“
Skirmantas Malinauskas apie pinigus: kodėl dauguma investuoja klaidingai ir kas kuria turtą
Kernius: kadetų licėjus ir muzikiniai talentai
Ingos ir Dariaus sūnus Kernius, nors yra Manto bendraamžis, pasirinko kitokį kelią - jis mokosi Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Kernius, gimęs neišnešiotas ir neturėjęs daug fizinės ištvermės, pats išreiškė norą mokytis šioje griežtos disciplinos reikalaujančioje mokykloje.
Neišnešioti dvynukai ir asociacija „Padedu augti“
Inga Budrienė pati turi asmeninės patirties auginant neišnešiotus vaikus - ji yra neišnešiotų dvynukų mama, nors, kaip paaiškėja, šie dvynukai yra ne Kernius ir Mantas. Ji yra asociacijos „Padedu augti“ vadovė. Ši asociacija teikia paramą neišnešiotų naujagimių tėvams. Prieš penkiolika metų, kai Inga susilaukė dvynukų, gimdymas prasidėjo netikėtai, vos šeštąjį mėnesį.
„Tai yra baisi nelaimė, nes niekas tau negali pasakyti, kokia bus baigtis, ar jie išgyvens“, - kalba I. Budrienė. „Pirmo naujagimio aš net nemačiau, nes atvažiavo komanda su specialiu inkubatoriumi jį vežė į naujagimių reanimacijos skyrių, mačiau tik dukrytę, ją privežė ir parodė. Sunku net apibūdinti, kaip atrodo mažas žmogelis, kuris net telpa į tavo delną, koks jis mažytis. Ir nepamačius to sukrečiančio vaizdo - sunku pasakyti.“
Kiekvieną dieną Lietuvoje gimsta iki 4 neišnešiotų naujagimių. Profesorė sako, kad Kauno klinikose nuo visų gimstančių vaikučių, 15-16 proc. būna neišnešiotukai, tai yra apie 500-600 naujagimių per metus. Mažiausias vaikelis, kuris yra išgyvenęs, buvo mergaitė Vokietijoje, svėrusi 229 gramus, o Kauno klinikose užaugusi mažiausia mergytė, kuriai dabar yra ketveri, kai gimė, svėrė 462 gramus. Asociacija „Padedu augti“ vienija šeimas į bendruomenę ir kasmet organizuoja Gyvybės šventę, kurios metu prie Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pasodinamas Gyvybės medis.
Lietuva gali didžiuotis dviem Perinatologijos centrais Kauno ir Santaros klinikose, kuriuose dirba profesionalūs ir aukštos kvalifikacijos specialistai. Centrai yra aprūpinti moderniausia įranga, atnaujinta Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos dėka.
Kaip padėti ankstukams?
Šiuo metu vyksta akcija, kurios metu nuo kiekvienos „Maximos“ parduotuvėje įsigytos „Pampers“ sauskelnių pakuotės vienerios, specialiai neišnešiotiems kūdikiams sukurtos sauskelnės bus padovanotos mažyliams.
Kiekvienas gali prisidėti prie pagalbos ankstukams:
- Paramą galima skirti per asociaciją „Padedu augti“.
- Kiekvienas galime prisidėti prie Kauno klinikoms reikalingos aparatūros pirkimo, paaukoję pinigų svetainėje www.aukok.lt arba išsiųsdami SMS žinutę numeriu 1405 (auka 2 eurai).
Manto užpuolimo incidentas ir jo pasekmės
Neseniai Ingos Budrienės sūnus Mantas nukentėjo kovų renginyje „Jungle King“, kur jį užpuolė 30-metis sportininkas Remigijus Viršila.
Nesutarimai tarp R. Viršilos ir Manto prasidėjo dar prieš renginį, kai sportininkas sužinojo, kad 17-metis Mantas yra pradedantysis reperis ir nori pasirodyti jo organizuojamame renginyje. Mantas sulaukė keiksmažodžių lavinos iš R. Viršilos. Vėliau, Mantui repuojant ir įžeidinėjant reperį ant scenos, R. Viršila jį užpuolė. Policijai atvykus, sportininkas ėmė aiškinti, kad yra nekaltas, o nepilnametis pradėjo pirmas.
Inga Budrienė smerkia sportininko elgesį ir teigia, kad jos sūnus neturi jokios kaltės:
„Šiame kontekste nematau jokios savo sūnaus kaltės. Mantukas bus didvyris ir visiems parodys, kad tokių žmonių tokiuose renginiuose būti negali. Tokie žmonės turi sėdėti kalėjimuose ir tikrai neturi jokios teisės vaikščioti gatvėje.“
Po incidento Inga Budrienė sulaukė grasinimų iš vadinamųjų sportininkų ir jų gerbėjų. Ji atskleidė, kad tai galimai ne pirmas kartas, kai R. Viršila pakelia ranką prieš kitus:
„Tikiuosi, kad šį kartą nepavyks taip paprastai užglaistyti šios istorijos. Aš pakovosiu už visus vaikus. Vienam berniukui sulaužyta nosis, bet tuo metu niekas to neįrodė. Daug kas rašo, kad jis pinigais užglaisto - ir Mantui jie siūlė pinigus.“
Diskusijos apie šį incidentą toliau verda socialiniuose tinkluose, o Inga Budrienė žada kovoti už savo sūnų ir kitus nukentėjusius vaikus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
