Kada Kūdikiai Nustoja Riesti Nugarą: Priežastys ir Sprendimai
Kūdikio raida yra sudėtingas procesas, kurio metu mažylis mokosi naujų judesių ir įgūdžių. Kartais tėvai pastebi, kad kūdikis riečiasi atgal. Nors tai gali būti normalus raidos etapas, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir, esant abejonėms, pasitarti su specialistais.
Kiekvienas kūdikio judesys priklauso nuo darnios raumenų veiklos. Vienas svarbių rodiklių, parodančių normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, yra raumenų tonusas - tai nežymi, nuolatinė raumenų įtampos būsena ramybės metu, būtina tam, kad galėtume išlaikyti kūno padėtį, judėti ir koordinuoti veiksmus.
Galimos Kūdikio Rietimosi Atgal Priežastys
Kūdikis gali riesti nugarą, nes jam skauda arba jis jaučiasi nepatogiai. Jei pastebėjote, kad kūdikis nugarą išriečia vos pamaitintas, tikėtina, kad mažylį vargina dujų kaupimasis. Pilvo dieglius galima įtarti, jei kūdikis kasdien verkia 3 valandas ar ilgiau, tokie verksmo epizodai tęsiasi mažiausiai 3 kartus per savaitę bei trunka ilgiau nei 3 savaites. Vienas iš pilvo dieglių simptomų gali būti ir nugaros rietimas. Jei mažylis taip elgiasi vidury maitinimo, be to dar ir verkia ar spjauna krūtį (buteliuką) - tai gali būti ženklas, jog jį kamuoja refliuksas. Tuomet rūgštys iš skrandžio grąžinamos į stemplę ir ją graužia. Vaiką erzinantis taškas yra maždaug stemplės viduryje, todėl išsiriesdamas jis mėgina sau padėti.
Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Fiziologinis (normalus) atpylimas kūdikiui didelio diskomforto nesukelia.
Kūdikio dirglumą, irzlumą, įvairius kūno judesius (taip pat nugaros rietimą) galima lemti alergija.
Kūdikiams judant, aktyviai treniruojami raumenys, taigi, kūdikiai nugarą išlenkti gali ir bandydami apsiversti. 4-6 mėn. Kūdikis nugarą gali išlenkti ir dėl to, kad yra per daug stimuliuojamas, alkanas, dėl kažko susijaudinęs, nusivylęs ar jaučiasi nepatogiai (pavyzdžiui, graužia drabužio etiketė). Jis emocijas gali reikšti vieninteliu jam žinomu būdu - kūno judesiais.
Retais atvejais nugaros rietimas gali signalizuoti apie didesnę problemą. Pavyzdžiui, nugarą išriesti gali kūdikiai, sergantys neurologinėmis ligomis (tarp jų - ir cerebriniu paralyžiumi). Įprastai jie tai daro dėl padidėjusio raumenų tonuso. Labai retais atvejais nugaros lenkimas gali būti susijęs su traukuliais.
Daugeliu atvejų nugaros išlenkimas - tik dar vienas būdas tėvams pranešti apie savo poreikius. Savaime tai nėra problema ir jos niekaip nereikia spręsti. Įvertinkite, galbūt kūdikis yra alkanas, gal kenčia nuo refliukso, dėl kažko (pavyzdžiui, dėl netinkamų drabužių) jaučiasi nepatogiai ir pan. Turėkite omenyje, kad kartais taip ir nepavyks išsiaiškinti priežasties.
Kūdikio rietimasis atgal gali kelti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptariamos galimos priežastys, nuo fiziologinių iki sveikatos sutrikimų, bei pateikiami patarimai, kaip padėti kūdikiui.
Raumenų tonuso sutrikimai gali būti įvairūs:* Hipertonusas (padidėjęs tonusas): Kūdikis atrodo nuolat įsitempęs, standus, sunkiai lankstosi rankos ir kojos.* Distonija (kintantis tonusas): Raumenų tonusas nuolat svyruoja - kūdikis tai įsitempia, tai visiškai atsipalaiduoja.* Tonuso asimetrija: Tonusas skirtingas dešinėje ir kairėje kūno pusėse. Kūdikis nuolat riečiasi į vieną pusę (panašiai į „C“ raidę).Raumenų tonuso sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su centrinės nervų sistemos (smegenų) veiklos ypatumais ar pažeidimais.
Nugaros rietimas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis:* Pilvo diegliai ir pilvo pūtimas: Diegliai pasireiškia iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais. Prasidėjus negalavimams, mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. Diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo.* Refliuksas: Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą.* Alergija: Kūdikio dirglumą, irzlumą, įvairius kūno judesius (taip pat nugaros rietimą) galima lemti alergija.* Raumenų tonuso sutrikimai: Dėl padidėjusio raumenų tonuso kūdikis gali riesti nugarą.* Emocijos ir poreikiai: Kūdikis nugarą gali išlenkti ir dėl to, kad yra per daug stimuliuojamas, alkanas, dėl kažko susijaudinęs, nusivylęs ar jaučiasi nepatogiai.* Gimdymo traumos: Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai.
Kūdikių leidžiami garsai gali daug pasakyti apie jų savijautą:* „Naa“ reiškia „noriu valgyti“.* „Hee“ reiškia „esu laimingas“.* „Aa“ reiškia nuovargį arba norą miegoti.* „Kche“ - „man negera“.* „Eahm“ - „pilve kaupiasi dujos“.
Kūno Kalba: Ką Reikia Žinoti
Kūno kalba daug sako apie kūdikio savijautą:
- Išriečia nugarą: Kūdikiai iki dviejų mėnesių dažnai išriečia nugarą, reaguodami į skausmą ir pilvo dieglius. Jei kūdikis riečia nugarą pamaitintas, reiškia, jis sotus. Jei matote, kad kūdikis riečia nugarą maitinamas, tai gali būti refliukso požymis. Vyresni nei dviejų mėnesių kūdikiai nugarą riečia, kai jaučiasi pavargę, būna prastos nuotaikos.
- Sukioja galvą: Kūdikiams tai - raminamasis judesys. Jie gali sukioti galvą prieš užmigdami, kai šalia yra nepažįstamų žmonių.
- Čiupinėja sau ausis: Dažniausiai tai rodo, kad mažylis tyrinėja savo kūną. Jei čiupinėjama dažnai, po to verkiama, pasikonsultuokite su gydytoju.
- Gniaužia kumščius: Tai - alkio požymis. Jei laiku jį pastebėsite, išvengsite verksmo.
- Kilnoja kojas: Tai pilvo dieglių, skausmo ženklas. Kūdikis intuityviai stengiasi numalšinti skausmą.
- Mosuoja rankomis: Šis judesys rodo, kad kūdikis išsigando. Šį refleksą gali sukelti stiprus garsas, ryški šviesa, staigus pabudimas. Šiuo atveju mažylį reikia nuraminti.
Daugeliui pažįstama seka: mažylis snūduriuoja ir jau tuoj tuoj užmigs, keliate jį į lovytę, bet staiga jis galingai sumosuoja rankytėmis ir pats to išsigandęs plačiai atmerkia akis… Tai - tipiškas naujagimių refleksas, netgi turintis mokslinį pavadinimą - Moro refleksas. Šio reflekso prasmė tokia, kad paleistas iš rankų kūdikis staiga galėtų ir vėl į ką nors įsikibti. Tai normalu, tačiau išgąstingo krūpčiojimo galite padėti išvengti tiesiog vystydami migdomo mažiuko rankutes.
Suprantama, neramu žiūrėti, kaip dešimties mėnesių kūdikis galvyte kaip būgno lazdele metodiškai muša į kietas grindis arba lovytės grotas. Tačiau taip elgiasi nemažai kūdikių, ir akivaizdu, kad jiems kažkokiu būdu neskauda. Bet kodėl jie taip elgiasi? Negalima to visiškai ignoruoti. Jei kūdikis daužo galvytę ilgą laiką ir nelabai domisi žaidimu su žmonėmis ar žaisliukais, reikėtų atkreipti savo pediatro dėmesį. Tai gali būti galvos skausmo išraiška, kurį galbūt sukelia sutrikusi galvos skysčio cirkuliacija - tai gali patvirtinti arba paneigti atlikta galvos smegenų echoskopija ar akių dugno tyrimas. Taip pat gali būti ir kitos neurologinės problemos ar klausos sutrikimas dėl serozinio otito. Neverta suskubti daryti išvados, jog tai reiškia ausų uždegimą. Daugeliui tėvų tai sukelia būtent tokį įtarimą, bet dažniausiai kūdikis būna tiesiog atradęs, kad turi ausis. Pasak tyrimų, jei ausų tampymas - vienintelis simptomas, didžiajai daliai vaikų ausų uždegimas nenustatomas. Pasidžiaukite kartu dėl tokio nuostabaus atradimo, bet stebėkite savo mažylį. Kai kurie kūdikiai itin įnirtingai „užgula“ savo ausis, kai jiems dygsta dantys, ypač, kai apie pirmą gimtadienį lenda pirmieji krūminiai.
Ne, mažylis taip nebando sportuoti ir stiprinti pilvo raumenukų. Tokia padėtis paprastai reiškia diskomfortą pilvo srityje - gal tai susikaupusios dujos, gal užkietėję viduriukai. Pamėginkite rasti ir sušvelninti problemą. Jei jums atrodo, kad kaltos dujos, po kiekvieno maitinimo įsitikinkite, kad mažylis atsirūgo. Jei žindote, kurį laiką nevalgykite pupų, kopūstų ar brokolių ir pažiūrėkite, ar reikalai nesikeičia. Jei kūdikį kamuoja vidurių užkietėjimas (tai dažnai pasitaiko perėjimo nuo mamos pieno prie mišinuko metu ar pažindinantis su kietu maistu apie šeštą mėnesį), pasitarkite su pediatru.
Suprantama, naujagimis neketina taip niekam grasinti… Daugelis naujagimių laiko sugniaužę kumštukus net ilsėdamiesi. Kol kas mažylio rankos nelabai kažką daugiau ir sugeba, mat plaštakų ir pirštukų judinimui reikia brandesnės nervų sistemos ir sudėtingesnių smegenų funkcijų. Kūdikiai delniukus atveria apytikriai 8 savaitę, o siekti ir čiupti pradeda 3-4 mėnesių. Kita vertus, sugniaužti kumštukai retkarčiais gali reikšti ir stresą, įtampą ar netgi alkį. Jei mažylis ir sulaukęs trijų mėnesių vis dar neatpalaiduoja kumštelių, pasirodykite gydytojui.
Kūdikių verksmas yra jų pagrindinė bendravimo priemonė pirmuosius keturis gyvenimo mėnesius.* Kviečiantis verksmas: Kūdikis ilgai buvo vienas, dabar nori, kad ateitų tėvai. Verksmas trunka 5-6 sekundes, tada nutyla 20 s ir laukia, ar kas nors sureaguos. Jei nė vienas iš tėvų nepasirodo, ciklas kelis kartus kartojasi, kol galiausiai virsta nepertraukiamu verksmu.* Verksmas iš alkio: Jis gali prasidėti kaip kviečiantis verksmas, bet jei kūdikio nepamaitina, verksmas tęsiasi ir virsta isterišku verksmu. Kūdikis taip pat gali sukioti galvą ir čepsėti.* Verksmas iš skausmo: Toks verksmas yra garsus, nepaliaujamas, monotoniškas. Periodiškai perauga į isterišką verksmą, kas rodo, kad skausmas stiprėja. Jei kūdikis ima sirgti, verksmas irgi gali būti monotoniškas, tik tada bus tylus, nes nepakanka jėgų garsiai verkti.* Verksmas dėl fiziologinių procesų: Dujų išskyrimas, šlapinimasis ir tuštinimasis iš pradžių gali kelti kūdikiui diskomfortą. Toks verksmas panašus į cypimą, inkštimą.* Verksmas, kai norima miego: Kai mažylis nori miego, bet dėl kažkokios priežasties negali užmigti, verksmas būna panašus į inkštimą, pertraukiamą žiovulio. Kūdikiai taip pat trina akis ir ausis.* Verksmas, patiriant diskomfortą: Kūdikis verkia dirgliai, sukiojasi, gali raitytis, mosikuoti kojomis ir rankomis. Tai rodo, kad metas patikrinti sauskelnes, pažiūrėti, galbūt mažajam per karšta arba per šalta. Naujagimiai kartais verkia, kai nori pakeisti aplinką, kai patiria diskomfortą, kai jiems nuobodu.
Vaikelis jau nuo 2,5 mėnesių riečia nugarytę, paimtas už rankyčių, nori sėstis. Kodėl vaikutis nori sėstis anksčiau, negu reikėtų pagal raidos planą? Ankstyvas noras sėstis gali reikšti, kad auga aktyvus (ar net perdėm aktyvus ir judrus) vaikutis. Kūdikis, kuris riečia nugarą į priekį, greičiausiai tikrai jau bando sėstis, bet tai nereiškia, kad reikia jį ir sodinti, jei jam tik 2,5 mėn. Tegul jis riečiasi ir taip „treniruoja“ savo kūnelį iki tol, kol jau tikrai bus pasirengęs sėdėti, t. y.
Kaip Palengvinti Kūdikio Būklę Esant Rietimuisi Atgal
Yra keletas būdų, kaip galima palengvinti kūdikio būklę:
- Dieglių ir pilvo pūtimo atveju: Atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų. Naudoti „baltąjį triukšmą“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsus. Pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti preparatais, kurie sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus. Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto.
- Esant raumenų tonuso sutrikimams: Kreiptis į kineziterapeutą, kuris įvertins vaiko motorinę raidą ir patars, kaip ištaisyti esamą situaciją ir padėti kūdikiui. Gydytojas (neurologas, reabilitologas) gali skirti mankštas ir masažus, kuriuos atlieka kvalifikuoti kineziteraputai, masažuotojai.
- Kiti patarimai: Įvertinti, ar kūdikis yra alkanas, ar kenčia nuo refliukso, dėl kažko (pavyzdžiui, dėl netinkamų drabužių) jaučiasi nepatogiai ir pan. Sukurti saugią erdvę ir glaudžiant kūdikį prie savęs.
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs.
Nuo kada reikėtų sunerimti, jei vaikas dar nesėdi? Jau minėta, kad atsisėsti ir savarankiškai sėdėti dauguma kūdikių turėtų išmokti tarp 6-ojo ir 8-ojo gyvenimo mėnesio. Kai 4 mėnesių vaikeliui neleidžia sėstis, viskas baigiasi pykčio priepuoliais. Vargu, ar galima uždrausti judėti tokio amžiaus kūdikiui, jei jis turi vidinį impulsą tai daryti. Šiuo atveju vaikučio judesių raida vyksta ne pagal seką.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiaus. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Kada Kreiptis Į Specialistus
Svarbu kreiptis į specialistus, jei pastebimi šie požymiai:
- 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs arba žemas.
- Kūdikis nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti.
- Pastebimi ryškesni ar ilgiau užsitęsiantys požymiai (įtampą, suglebimą, asimetriją).
- Nerimaujate dėl vaiko raidos.
Jei kūdikis nugarą išriečia vos pamaitintas, tikėtina, kad mažylį vargina dujų kaupimasis. Pirminį vaiko raidos ir tonuso vertinimą atlieka šeimos gydytojas ar pediatras planinių apžiūrų metu. Jei kyla įtarimų dėl tonuso sutrikimų, jis siunčia konsultacijai pas vaikų neurologą.
Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka.
Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Kaip Sustiprinti Pilvo Raumenis: Efektyvus Pratimas Namų Sąlygomis
Vienas iš pilvo dieglių simptomų gali būti ir nugaros rietimas. Kūdikis nugarą gali išlenkti ir dėl to, kad yra per daug stimuliuojamas, alkanas, dėl kažko susijaudinęs, nusivylęs ar jaučiasi nepatogiai.
Tinkamai automobilio kėdutėje paguldyto (ne pusiau pasodinto) ir užfiksuoto kūdikio nugarai tai neturėtų pakenkti.
Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Fiziologinis (normalus) atpylimas kūdikiui didelio diskomforto nesukelia.
Kūdikio dirglumą, irzlumą, įvairius kūno judesius (taip pat nugaros rietimą) galima lemti alergija.
Jei kūdikis nugarą išriečia vos pamaitintas, tikėtina, kad mažylį vargina dujų kaupimasis.
Kūdikis nugarą gali išlenkti ir dėl to, kad yra per daug stimuliuojamas, alkanas, dėl kažko susijaudinęs, nusivylęs ar jaučiasi nepatogiai.
Vienas iš pilvo dieglių simptomų gali būti ir nugaros rietimas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
