Sutrikusio intelekto žmonių integracija į visuomenę ir jų teisių gynimas yra ilgalaikis iššūkis, kuriam spręsti Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios dedamos didžiulės pastangos. Viena iš pagrindinių organizacijų, lydinčių šį procesą, yra Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, kurios dalimi buvo ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kėdainių Viltis“.
1989 m. lapkritį įsikūrusi visuomeninė organizacija - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ - nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų drąsiai prabilo apie būtinybę sugrąžinti sutrikusios raidos asmenis į visuomenę. Nuo to laiko ji tapo pažangių, bet nelengvai prigyjančių reformų iniciatorė bei skatintoja. Kurdama bendruomeninių tarnybų tinklą sutrikusios raidos žmonėms ir jų šeimoms, bendrija nuolat siekė ir tebesieka dialogo ir su įstatymus leidžiančiosios bei vykdančiosios valdžios institucijomis, ir su giminingomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis, ir su plačiąja visuomene. Šiuo metu bendrijos „Viltis“ teisinė forma - asociacija, kurią sudaro 55 asocijuoti nariai iš įvairių šalies rajonų ir miestų. Ji vienija daugiau nei 11 000 narių: sutrikusios raidos vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų, jų šeimos narių bei globėjų ir specialistų.
Organizacijos „Viltis“ vizija ir tikslai nuo pat pradžių buvo aiškiai apibrėžti, pabrėžiant žmogaus teisių ir integracijos svarbą. MŪSŲ VIZIJA - būti pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu sutrikusio intelekto žmonių lygiateisį ir visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime, atstovauti šių žmonių ir jų šeimų interesus visuose lygmenyse bei ginti jų pilietines, socialines ir žmogaus teises. TIKSLAI - telkti Lietuvos Respublikoje gyvenančius sutrikusios intelekto vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimas, globėjus bei kitus jų interesais veikiančius asmenis. Siekti visapusiškos sutrikusio intelekto žmonių integracijos į visuomenę. Ginti sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų ir jų šeimų socialines ir pilietines teises, laisves ir orumą, tenkinti jų socialinius, kultūrinius bei kitokius poreikius.
Šios filosofijos esmę puikiai atspindi ir įvairių „Vilties“ bendrijos narių bei rėmėjų mintys:
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius, pabrėžė: „Bendrija „Viltis“ man visuomet buvo pavyzdys, kaip gali gimti ir augti institucija, besiremianti žmonių poreikiais bei bendra iniciatyva. Stebuklas, kad visuomenės pažeidžiamieji, o neretai ir atstumtieji, atpažįsta savo padėtį ir poreikius, buriasi ir inicijuoja pokyčius. Bendrija „Viltis“ man niekada nebuvo tik neįgaliųjų ir jų tėvų ratelis. Ji tapo stipriu politiniu instrumentu, iš esmės pakeitusiu Lietuvos specialiojo ugdymo ir globos institucijų žemėlapį. Bendrija gimė ne išorės projektų iniciatyva, ne dėl finansų paieškos. Ji atsirado dėl esminio susirūpinimo žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje. Ir šiandien žmogaus teisės tebėra vienas esminių bendrijos „Viltis“ interesų. Tai liudija apie jos pilietinį sąmoningumą ir brandą. Ši branda įgyta ne iš vadovėlių, o iš realios asmeninės, neretai skaudžios, patirties. Jūs esate vieni iš tų, kuriems žmogaus teisės - ne abstrakti sąvoka, bet prioritetinis Lietuvos rūpestis, poreikis ir siekis (…)“
Vytautas Stacevičius, bendrijos „Lazdijų Viltis“ buvęs pirmasis ir ilgametis pirmininkas, dalijosi prisiminimais: „Veiklos pradžioje bendrija „Viltis“ man buvo lyg šviesulys, lyg „Laimės žiburys“, į kurio viršūnę užkopęs, regis, pasieksi savo tikslą. Tik svarbiausia, kad koptum ne vienas, o su dideliu bendraminčių būriu. Troškome, kad mūsų atžalėlės įgytų žmogaus statusą, kad nuo jų gyvenimo langų būtų nuimtos grotos (…)“
Birutė Šapolienė, bendrijos „Vilniaus viltis“ pirmininkė, prisiminė pirmuosius žingsnius: „Iš pradžių „Viltis“ buvo atgaiva sielai, pasididžiavimas, kad esame jėga. Buvo saugu jausti, kad tu ne vienas, kad yra žmonių, kurie tave supranta ir padės bėdoje. Viskas buvo įdomu, nauja, nepatirta: ir pirmosios mišios už mūsų vaikus, ir pirmasis išėjimas į kavinę, ir pirmasis susirinkimas ar tarybos posėdis. Buvome visi vieningi, draugiški, pasirengę padėti, užjausti, atiduoti visas jėgas, energiją, kad tik mūsų „amžinųjų vaikų“ gyvenimas būtų geresnis. Jau gana anksti supratome, kad norėdami pakeisti savo ir savo vaikų gyvenimą turime veikti patys, nes niekas kitas to už mus nepadarys. Turime kovoti už savo vaikų teisę būti savo šalies piliečiais, gyventi kokybišką gyvenimą kiekvienu amžiaus tarpsniu (…)“

Veikdama atvirumo bei socialinės partnerystės principais, bendrija „Viltis“ tapo aktyvia valstybinės Neįgaliųjų socialinės integracijos programos vykdytoja. Jos įgyvendinami projektai ir teikiamos paslaugos skirtos ne tik bendrijos nariams, bet ir visos Lietuvos sutrikusios raidos žmonėms, jų šeimoms bei globėjams.
Pagrindinės veiklos kryptys apėmė:
Kaip vienas iš Lietuvos „Vilties“ asociacijos padalinių, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kėdainių Viltis“ buvo įkurta 1996 m. spalio 18 d. Ši organizacija aktyviai prisidėjo prie bendros „Vilties“ misijos Kėdainių regione. Juridinio asmens registracijos adresas buvo Kėdainiai, Radvilų g. 25. Įmonės kodas - 191685173. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis buvo 94.99.00 - Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla (EVRK 2.1).
Šios bendrijos veikla apėmė įvairias sritis, kurios atspindėjo ir platesnio „Vilties“ judėjimo tikslus:
Bendrijos „Kėdainių Viltis“ veiklos laikotarpio apžvalga:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1996 spalio 18 d. | Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kėdainių Viltis“ įkūrimas |
| 2021 lapkričio 23 d. | Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kėdainių Viltis“ išregistravimas |

Nors „Vilties“ organizacijos visoje Lietuvoje nuveikė milžinišką darbą, susiduriama su nuolatiniais iššūkiais ir problemomis, kurios buvo aktualios ir Kėdainiuose. Stasė Giedrienė, bendrijos „Telšių Vilties“ pirmininkė, atkreipė dėmesį: „Šiandien neturime jokių garantijų dėl vyresnio amžiaus sutrikusio intelekto asmenų likimo. Štai ir vėl nauja užduotis „Vilčiai“! Ir vėl mes - „ledlaužiai“, privalantys stengtis, kad ne tik jaunesni neįgalieji būtų ugdomi. Juk vaikai greitai auga. O kas toliau? Tėvai negyvens su saule… Tad ir vėl, kaip prieš 20 metų, liekame patys vieni su savo problema, nes pensionatai - ne išeitis. Kas ir ką padarys, jei ne „Viltis“? Kada tikroji integracija bus prieinama visiems neįgaliesiems?“
Marytė Pocienė, bendrijos „Šiaulių Vilties“ pirmininkė, taip pat išreiškė susirūpinimą: „Tačiau net praėjus daugiau nei 20 metų nuo bendrijos „Viltis“ įsikūrimo nesu rami dėl dukros ateities (kai jau nebegalėsiu ja pasirūpinti ir prižiūrėti). Jaučiuosi nusivylusi, kad savarankiško gyvenimo namai pritaikyti tik lengvesnę proto negalią turintiems žmonėms. O tiems, kurie net negali pasakyti, kas jiems yra ir kas juos skriaudžia, geriausiu atveju tenka gyventi dideliuose valstybiniuose pensionatuose (…)“
Dana Migaliova, Asociacijos vadovė, pabrėžė: „Labai dažnai nusvyra rankos, kai savivaldybės, aukščiausio lygio valstybinės struktūros, rengia programas ir stato ugdymo įstaigas, net nepasiklaususios konkrečių paslaugų vartotojų, kokie iš tikrųjų yra jų poreikiai, kaip jie norėtų gyventi. Net nesusimąstoma apie tai, kad jie galėtų patys prisidėti ir tapti ne vien vartotojais, bet aktyviais bendruomenės bei visuomenės nariais. Europoje ir pasaulyje jau seniai vadovaujamasi požiūriu - „Nieko neįgaliesiems be neįgaliųjų“. Deja, Lietuvoje jo teisingumo vis dar nenorima pripažinti.“
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kėdainių Viltis“ savo veiklą nutraukė. Juridinis asmuo Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kėdainių Viltis“ (registracijos adresas Kėdainiai, Radvilų g. 25) buvo išregistruotas 2021 m. lapkričio mėn. 23 d., antradienį. Šiuo metu Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kėdainių Viltis“ dirbančių darbuotojų (apdraustųjų) neturi.
tags: #imones #kedainiu #viltis #sutrikusio #intelekto #zmoniu