Išlaikymo vaikams klausimai yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Jie neatsiejami nuo vaiko teisių ir interesų apsaugos, o jų sprendimas teismuose dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių - tiek tėvų turtinės padėties, tiek besikeičiančių vaiko poreikių. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat pareiga juos išlaikyti iki pilnametystės.
Svarbu pažymėti, kad tėvai šią pareigą privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra asmeninė, todėl jos negalima atsisakyti ar perleisti vykdyti kitiems asmenims.

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą vaikams iš jų tėvų šiomis formomis:
Priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.
Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant. Poreikių padidėjimas nustatomas, pavyzdžiui, jeigu dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.
Teismai, spręsdami klausimą dėl išlaikymo, vertina visas esmines finansines aplinkybes. Išlaikymo dydis gali būti sumažintas, jei nustatomos tokios aplinkybės:
Kadangi kainos laikui bėgant kyla, išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius. Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti.
| Aplinkybė | Poveikis išlaikymui |
|---|---|
| Vaiko ligos atsiradimas | Pagrindas didinti (papildomos išlaidos) |
| Tėvo (motinos) pajamų esminis kritimas | Pagrindas peržiūrėti (galimas sumažinimas) |
| Infliacija | Privalomas indeksavimas |
| Vaikų augimas ir poreikių didėjimas | Pagrindas didinti |
Norint pradėti vaiko išlaikymo padidinimo procesą, paprastai reikalingi šie dokumentai: asmens tapatybės dokumento kopija, santuokos (ištuokos) liudijimo kopija, ankstesnio teismo sprendimo kopija, pažyma apie darbo užmokestį bei kiti aplinkybes pagrindžiantys dokumentai. Nepilnamečio vaiko alimentų padidinimas skaičiuojasi nuo kreipimosi į teismą dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai. Jeigu dėl didesnio alimentų dydžio nesutariama gražiuoju - reikia pradėti procesą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo teisminiu keliu. Patyrę advokatai gali padėti šį procesą atlikti nuotoliniu būdu, užtikrinant visų būtinų dokumentų parengimą ir tinkamą atstovavimą teisme.