Optimalus vaisiaus gimimo laikas: nėštumo savaitės ir vystymosi etapai

Nėštumas - ypatinga dovana kiekvienai moteriai. Šiuo gyvenimo laikotarpiu užplūsta tiek naujų pojūčių, įvairiausių emocijų, džiuginančių, o kartais net gąsdinančių komentarų. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu turėti tiek profesionaliai, tiek žmogiškai patikimą specialistą, kuris būtų sėkmingo nėštumo garantas. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai.

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Didžioji dalis moterų (80-85 procentai) sėkmingai pagimdo laiku, t. y. nuo 37 iki 42 savaičių. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Kūdikis, gimęs vėliau nei 42 nėštumo savaitę, yra pernešiotas.

Nėštumo skaičiavimas ir gimdymo datos nustatymas

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Gimdymo datą turi nustatyti gydytojas, įvertindamas paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą (jei moteris žino), pirmosios gydytojo apžiūros rezultatą, pirmųjų vaisiaus judesių datą ir ultragarsinio tyrimo duomenis. Todėl stenkis prisiminti ar užsirašyti paskutinių mėnesinių ar/ir galimo pastojimo datą ir kreipkis į gydytoją, kaip tik pasijusi esanti nėščia. Tikslus gimdymo datos nustatymas labai svarbu tam, kad gydytojas laiku galėtų suteikti būtinąją pagalbą, kad kūdikis gimtų laiku.

Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe.

1812 metais formulę gimdymo termino skaičiavimui sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama.

Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą.

Numatoma gimdymo data yra tik orientacinė - gimsta vos apie 5 % kūdikių būtent tą dieną. Didžioji dalis gimdymų įvyksta nuo 37 iki 42 savaitės.

Nėštumo skaičiuoklė ir gimdymo datos nustatymas

Apvaisinimas ir ankstyvasis gemalo vystymasis

Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Tai pradinis embriono vystymosi etapas. Lytinių santykių metu įvykus sėklos išsiveržimui (ejakuliacijai), apie 3-5 ml spermos patenka į užpakalinį makšties skliautą. Spermoje būna apie 350 milijonų speratozoidų, kurie juda aukštyn pro gimdos kaklelį link kiaušintakių, kur jie patenka po maždaug 1,5 valandos. Gimdoje spermatozoidai išlieka gyvybingi ir geba apvaisinti kiaušinėlį dar 2-3 paras. Dauguma spermatozoidų pakeliui žūva, kiaušintakio ampulinę dalį pasiekia apie 300-500 spermijų, kurių vienas apvaisina kiaušinėlį. Spermatozoidui prasiskverbus pro kiaušinėlio apvalkalą, susilieja abiejų ląstelių branduoliai ir, besidauginant ląstelėms, pradeda vystytis nauja gyvybė - užsimezga gemalas.

Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos. Šis kelionės etapas paprastai trunka kelias dienas. Per maždaug 3-6 paras gemalas pasiekia gimdos ertmę. Per šį laikotarpį gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios vėliau pasidalins į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą placentą. Pasiekus gimdos ertmę, gemalas dar porą dienų neturi patvaraus ryšio su motinos organizmu ir tik po 8-10 dienų nuo apvaisinimo jis įsiskverbia į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas implantacija. Kol gemalas nesiimplantavo, jis lengvai pažeidžiamas, visi kenksmingi faktoriai (įvairūs medikamentai, alkoholis, toksinės medžiagos ir kt.) jam yra pražūtingi. Tai reiškia, kad jų paveiktas gemalas žūva ir pasišalina kartu su gimdos gleivine per mėnesines. Taigi, neretai moteris taip ir nesužino, kad buvo pastojusi.

Po implantacijos gemalas ima sparčiai vystytis. Pirmus tris mėnesius jis maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pilnai pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis labai glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos. Išvešėję ir sustambėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, vėliau pragraužia joje esančias kraujagysles, ir motinos kraujas įsilieja į tarpgaurelinius tarpus. Nors motinos kraujas tiesiogiai nesimaišo su vaisiaus krauju, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placenta neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą. Placentoje gaminami įvairūs nėštumo vystymąsi užtikrinantys hormonai.

Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti.

Nėštumo laikotarpiai ir vaisiaus vystymasis

I trimestras (1-12 savaitės)

Pirmuoju nėštumo laikotarpiu (iki 13 savaitės) pas pasirinktą gydytoją akušerį ginekologą reikėtų atvykti kiek galima anksčiau ir atlikti rekomenduojamus tyrimus, nustatyti gimdymo terminą, įvertinti galimą riziką ir aptarti tolimesnę sėkmingo nėštumo priežiūrą. Svarbu nepamiršti, kad pirmuoju nėštumo laikotarpiu, net ir stengiantis išvengti papildomo streso, išlieka didesnė nėštumo nutrūkimo rizika. Nėščiosios apie savo sveikatos pasikeitimus, neįprastus pojūčius turėtų kuo greičiau pranešti sveikatos priežiūros specialistui. Gydytojas turėtų apžiūrėti besilaukiančią moterį ne vėliau kaip iki 12 nėštumo savaitės, nes šiuo periodu galima pakankamai tiksliai nustatyti nėštumo dydį.

Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas, silpnumas ir pan. 4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Jausmas panašus į stiprų priešmenstruacinį sindromą (PMS). Taip pat pastebimos vėluojančios menstruacijos, jaučiamas silpnumas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Gali būti jaučiamas krūtų paburkimas, skausmas, dubens skausmai. Širdis pradeda plakti, pradeda formuotis kraujotakos sistema.

Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai, kurie keisis iki pat nėštumo pabaigos. Jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas, silpnumas. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis.

6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.

Dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį, nors ji dar labai maža (su ultragarsu galima pamatyti širdelės plakimą). Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm).

8 savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. Pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Šios savaitės pabaigos susiformuos ir jo vidinė ausis. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes.

10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Po dantenomis pradeda vystytis dantų pumpurai. Vaisius gali atlikti nedidelius judesius. Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.

Siekiant įsitikinti, kad nėštumas vystosi sėkmingai ir vaisiui viskas gerai, nėščiosioms 11+0-13+6 nėštumo savaitę rekomenduojama atlikti pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinę patikrą. 11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo. Išsivysčius galūnėms vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis, praveria burnytę, paliečia veidelį, vystantis diafragmai vaikelis gali pradėti žagsėti, tačiau nei judesių, nei žagsulio greičiausiai nejausite dar kelias savaites. Vaisiaus galva šiuo metu sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus.

Tai paskutinioji pirmojo nėštumo trimestro savaitė, kai dauguma svarbiausių vaisiaus vystymosi etapų netrukus baigsis. Vienas ryškiausių kūdikio vystymosi pokyčių tryliktą nėštumo savaitę yra vaikelio galvos augimo sulėtėjimas lyginant su likusiu kūnu. Dabar kūdikio kūnelis jau proporcingas ir sudaro ⅓ viso kūno. Žymiai sumažėja persileidimo rizika.

Vaisiaus vystymasis pirmame trimestre

II trimestras (13-27 savaitės)

Antrasis nėštumo laikotarpis (13-28 savaitės) dažnai prasideda pagerėjusia sveikata, nudžiugina jau jaučiamais ir stiprėjančiais vaisiaus judesiais. Šiuo laikotarpiu pas gydytoją reikėtų apsilankyti vidutiniškai 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau), nepamiršti ir šeimos gydytojo konsultacijos, rekomenduojamas vizitas ir pas odontologą. „Gydytojui akušeriui ginekologui svarbu profesionaliai atlikti ultragarsinę patikrą, kadangi dauguma vaisiaus ydų jau gali būti diagnozuotos 18-20 nėštumo savaitę. Taip pat kartu vertinamas ir vaisiaus gyvybingumas, augimas, placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis ir kiti sėkmingo nėštumo požymiai. Be to, su kiekviena šeima reikėtų aptarti, kad kai kurie vystymosi sutrikimai gali būti nepastebėti, nes jų atsiranda tik vėlesniu nėštumo laikotarpiu.

14 savaitę jūsų kūdikėlis tokio dydžio kaip citrina! Ši nėštumo savaitė - ypatinga, kadangi prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad jūsų vaikelis jau gali kvėpuoti, ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. Smulkūs plaukai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti).

Antrojo trimestro metu subręsta vaisiaus galvos smegenų kamienas, kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas: kvėpavimą, širdies veiklą, čiulpimą, rijimą. Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpto vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Šiuo metu jau formuojasi kūdikio skonio receptoriai. Atlikti tyrimai rodo, kad jis jau gali jausti skonį. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja.

Kremzlinis elastingas darinys po truputį kietėja, o kremzlės pradeda virsti kaulais. Šis procesas tęsis ir po gimimo, kai naujagimio skeletą sudarys apie 300 kaulų ir kremzlių. Tuo tarpu virkštelė, jungianti vaikelį su placenta, tampa vis tvirtesnė ir storesnė. Taip pat vaiko odoje pradeda kauptis riebalinis audinys, svarbus kūno temperatūros reguliavimui. Kūdikis pradeda kaupti riebalus, padeda reguliuoti temperatūrą. Jūsų mažylis 18 savaitę sveria beveik kaip saldžioji bulvė - maždaug 200 g ir yra apie 14 cm ūgio.

18 savaitę kūdikio judesius galite jausti vis aiškiau ir dažniau. Mažylio ausys, slinkusios nuo kaklo į galvos šonus, dabar jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus, tokius kaip širdies plakimas, pilvo gurgimas ir net garsai iš išorės, pavyzdžiui, žmonių balsai, automobilio triukšmas ar muzika. Nors kol kas garsai gali susilieti į vieną foną, vystantis klausos organams ir garsus apdorojančiai smegenų sričiai, mažylis pradės juos atskirti vis geriau. Kūdikis gali girdėti garsus iš išorinio pasaulio.

Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.

Kūdikis jau moka ryti ir žįsti, praktikuodamas žindymą. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.

Vernix tampa storesnis, kad apsaugotų kūdikio odą. Šiuo metu vaisius yra tokio dydžio kaip nedidelė bananų kekė. Vaisiaus kūną vis dar dengia vernix caseosa - riebi balta medžiaga, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandenių ir palengvina jam slinkimą gimdymo takais. Oda jau auga iš dviejų sluoksnių - epidermio ir dermos. Vaisiaus judesiai tampa stipresni, nes kaulai ir kremzlės toliau kietėja, o jo rankos ir kojos tampa vis stipresnės. Vaisius ryja vis daugiau vaisiaus vandens, treniruodamas savo virškinimo sistemą.

20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Jūsų gimda šiuo metu turėtų būti vienoje linijoje su bambos aukščiu ir nuo šios savaitės gimda pradės didėti apie 1 cm kiekvieną mėnesį. Svarbu stebėti, ar gimdos augimas vyksta tinkamai, todėl reguliariai atliekami gydytojo ultragarsiniai tyrimai. Taip pat šiuo laikotarpiu svarbu atkreipti dėmesį į savo svorį ir mitybą bei užtikrinti, kad organizmui pakaktų geležies, būtinos hemoglobino gamybai. Kūdikio vystymasis jau įpusėjęs. Kuo toliau, tuo vaisiaus judesiai tampa aktyvesni - juos pajusti galite ir naktį. Tyrimai rodo, kad kūdikis šiuo metu gali atlikti apie 50 judesių per valandą, kurie skatina jo fizinį ir protinį vystymąsi. Intensyvesnis tampa ir širdelės plakimas. Be to, pradeda veikti ir kūdikio virškinimo sistema - jis jau gali nuryti amniotinį skystį.

Kūdikio judesių supratimas nėštumo metu │Motinos ir mamos

III trimestras (28-40 savaitės)

27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Trečiuoju nėštumo laikotarpiu pakartotinai atliekami rekomenduojami tyrimai, vertinama savijauta bei laukiama galimų artėjančio gimdymo požymių. Didžioji dalis moterų (80-85 procentai) sėkmingai pagimdo laiku, t. y. nuo 37 iki 42 savaičių. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.

Septintasis nėštumo mėnuo trunka nuo 28 - tos iki 32 - tos savaitės. Per šį periodą būsimos mamytės po truputi atsipalaiduoja, nes liko ne tiek ir daug. Paskutiniai mėnesiai yra itin svarbūs Jūsų mažyliui. Su kiekviena diena jis darosi stipresnis ir ruošiasi susitikimui su pasauliu. Šiuo metu jis jau mažas žmogutis, turintis ne tik savitus veido bruožus, bet ir charakterį. Plaučiuose vystosi struktūros, kurios vėliau leis vaikučiui laisvai kvėpuoti. Pradeda funkcionuoti kaulų čiulpai, o tai pagrindinis kraujo gamybos organas.

Šis mėnuo yra išskirtinis tuo, kad gydytojai nuo 28-tos nėštumo savaitės gali paprašyti pradėti skaičiuoti mažylio judesius. Trečiame nėštumo trimestre didžiausias pavojus - priešlaikinis gimdymas. Šio reiškinio priežastys įvairios, kartais jos taip ir lieka neaiškios. Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino, dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino.

Apie 36 nėštumo savaitę vertinama vaisiaus padėtis atliekant išorinę apžiūrą ir ultragarsinį tyrimą. Jeigu nustatoma sėdmenų pirmeiga, reikėtų aptarti išorinio vaisiaus apgręžimo galimybę (IVA). „Svarbu, kad nėščiąsias prižiūrintys specialistai informuotų jas ir artimuosius apie išorinio vaisiaus apgręžimo galimybę. Tai saugus ir dažnai sėkmingas metodas, kuris sumažina cezario pjūvio operacijų skaičių. Jeigu 37 nėštumo savaitę ir vėliau išlieka vaisiaus sėdmenų pirmeiga ir nėra kontraindikacijų, turėtų būti siūloma IVA galimybė: pirmą kartą gimdančioms − 36 savaitę, kartotinai gimdančioms − 37 savaitę. Tokia procedūra padidina galimybę sėkmingai pagimdyti natūraliai“, - sako akušerė ginekologė.

Vidutiniškai nuo 36 nėštumo savaitės moteris gali pradėti jausti neskausmingus, nereguliarius paruošiamuosius gimdos susitraukimus, vis dėlto normalu jeigu jų dar nėra. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Didžioji dalis moterų (80-85 procentai) sėkmingai pagimdo laiku, t. y. nuo 37 iki 42 savaičių. Po numatyto gimdymo termino svarbu ilsėtis ir ramiai laukti jau visai netrukus artėjančių motinystės džiaugsmų.

Vaisius subrendęs. Laikas gimti.

Vaisiaus vystymasis trečiame trimestre

Vaisiaus vystymosi etapai savaitėmis

Skiriami du žmogaus embriono vystymosi etapai: gemalo ir vaisiaus.

Gemalo laikotarpis nuo apvaisinimo iki 8 nėštumo savaičių: Susiformuoja svarbiausių organų bei sistemų užuomazgos, formuojasi liemuo, galva, veidas, galūnės. Auga labai greitai, apsauga netobula, labai jautrus deguonies stokai, infekcijai, narkotikams, alkoholiui, radiacijai ir kitiems faktoriams, kurie gali sukelti apsigimimus ar vaisiaus žūtį.

Vaisiaus laikotarpis nuo 8 savaičių iki gimimo:

Nėštumo savaitės Vaisiaus vystymosi etapai ir pokyčiai
4-5 savaitė Įsitvirtina nėštumas, formuojasi placenta. Gemalas jau vystosi greičiau, širdis pradeda plakti, formuojasi kraujotakos sistema.
5 savaitė Ima plakti vaikučio širdis. Formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai. HCG lygis pakyla nuo 0 iki 217-8,245 mIU/mL.
6 savaitė Jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Atsiranda galūnių pumpurai, embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą.
7 savaitė Dauguma embrionų jau turi aktyviai plakančią širdį. Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Embrionas yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm).
8 savaitė Kūdikis 3-4 cm ilgio. Pradeda įgauti žmogaus pavidalą, formuojasi išoriniai lyties organai bei stuburas. Reaguoja į skausmą, prisilietimą, spaudimą, ima judėti. Mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti. Pradeda formuotis kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys.
10 savaitė Baigiasi embriono vystymosi etapas - nauja gyvybė vadinama vaisiumi. Organai auga ir bręsta ypač greitai. Jau pradeda funkcionuoti žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai. Vaisius gali atlikti nedidelius judesius.
12 savaitė Vaisius 8,5 cm ilgio, 25 g svorio. Susiformuoja lytinės liaukos, kraujas pradedamas gaminti kaulų čiulpuose. Vaisiaus galva sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus. Nuo šios savaitės placenta visiškai pakeičia trynio maišą.
13-14 savaitė Vaisius jau gali čiulpti, ryti, šlapintis. Susiformuoja placentos barjeras. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos.
16 savaitė Vaisius 14 cm ilgio, 120 g svorio. Susiformuoja skeletas, oda pasidaro kietesnė, kūną padengia pūkeliai bei varškinis tepalas. Kūnas pradeda augti greičiau už galvą, todėl išsilygina proporcijos.
17 savaitė Vaisius pradeda kaupti riebalus, kurie padeda reguliuoti temperatūrą.
18 savaitė Vaisius 14 cm ūgio, maždaug 200 g svorio. Vaisiaus ausys jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus iš išorės.
20 savaitė Vaisius 25 cm ilgio, 300 g svorio. Formuojasi nugaros ir galvos smegenys. Gerai susiformavę antakiai, atsiranda poodinis sluoksnis, lyginasi raukšlės, odą padengia plaukeliai. Vaisius girdi garsus, pradeda judėti jo veido raumenys, jautriai reaguoja į motinos nuotaiką, atsiranda kvėpavimo judesiai, čiaudėjimo refleksas. Placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius. Kūdikis gali atlikti apie 50 judesių per valandą.
24 savaitė Vaisius 30 cm ilgio, 600-700 g svorio. Visiškai subrendę vidaus organai, bet nepakankamai susiformavę plaučiai. Didėja poodinis riebalinis sluoksnis. Jaučia motinos širdies plakimą. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis gali išgyventi.
28 savaitė Vaisius 35-37 cm ilgio, 1000-1200 g svorio. Oda dar raudona, susiraukšlėjusi, nosies kremzlės minkštos, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį. Žiūri atmerktomis akimis, ultragarsu matoma verksmo, šauksmo, pykčio mimika. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis išgyvena. Plaučiuose vystosi struktūros, kurios vėliau leis vaikučiui laisvai kvėpuoti. Pradeda funkcionuoti kaulų čiulpai.
32 savaitė Vaisius 40-42 cm ilgio, 1500-1700 g svorio. Visiškai susiformavęs, bet nepilnai subrendęs. Gimęs, jei gerai prižiūrimas, gali gyventi.
36 savaitė Vaisius 45 cm ilgio, 2500 g svorio. Oda lygi, rausva, neraukšlėta, gyvaplaukių mažiau, ausų ir nosies kremzlės sustandėjusios. Vaisius gyvybingas, gimęs garsiai rėkia, atsimerkia, čiulpia. Nuo šiol gali priaugti 14-28 g per parą.
37-42 savaitė Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti. Organai ir plaučiai bręsta. Vaisius subrendęs. Laikas gimti. Oda pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda.
Lentelė: Vaisiaus vystymasis savaitėmis

Svarbu žinoti: priešlaikinis, laiku ir pernešiotas gimdymas

Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Jei vaisius gimsta 22-37 nėštumo savaitę, naujagimis yra neišnešiotas, bet gyvybingas, todėl ypatingos medikų priežiūros sąlygomis gali išgyventi. Neišnešiotas naujagimis nebūna pilnai subrendęs ir pasiruošęs gyvenimui ne motinos įsčiose, todėl išgyventi gali tik ypatingų medikų pastangų dėka.

Kai nėštumas nekomplikuotas, gimdymo sužadinimas turėtų būti siūlomas po 41 nėštumo savaitės. Kūdikis, gimęs vėliau nei 42 nėštumo savaitę, yra pernešiotas. Pernešiotas naujagimis gali būti labiau traumuojamas gimdymo metu, kenčia maisto medžiagų bei deguonies badą dėl senstančios placentos ir kartais gali net žūti gimdoje.

Pasiruošimas gimdymui

Artėjant gimdymui, vaisiaus liemuo paprastai esti šiek tiek sulinkęs, galvutė prilenkta prie krūtinės, rankutės sulenktos per alkūnių sąnarius ir sukryžiuotos ant krūtinės, kojytės sulenktos per klubų ir kelių sąnarius bei prispaustos prie pilvuko. Vaisius dažniausiai guli išilgai gimdos, kartais gali būti skersinė ar įstrižinė padėtis. Jei vaisiaus galvutė yra žemiau, pasiruošusi pirmoji slinkti gimdymo kanalu, tokia padėtis vadinama galvine pirmeiga. Tokia padėtis būna apie 96 proc. gimdymų. Jei žemiau yra sėdynėlė - padėtis vadinama sėdynine pirmeiga, kuri būna 3,5 proc. gimdymų. Kitokios vaisiaus padėtys būna retai.

Likus 2-3 savaitėms iki gimdymo, gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia, moteriai pasidaro lengviau kvėpuoti, pagerėja širdies veikla. Tai rodo, kad vaisiaus galvutė nusileido į dubenį. Šiuo metu padidėja gimdos jautrumas, jaučiami parengiamieji sąrėmiai. Gimda susitraukia net nuo silpnų dirgiklių (fizinis darbas, tuštinimasis, šlapinimasis, vaisiaus judesiai). Kartais gimdos apsitraukimo metu juntamas skausmas pilvo apačioje ar strėnose. Tokie parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs ir silpnesni bei trumpesni už gimdymo sąrėmius. Prieš gimdymą dėl padidėjusio skysčių išsiskyrimo šiek tiek sumažėja moters kūno masė, 0,3-0,4°C nukrinta temperatūra, susilpnėja vaisiaus judesiai. Šiuo periodu gimdymui ruošiasi gimdos kaklelis. Jis trumpėja, minkštėja, pradeda atsidarinėti, užima padėtį, nukreiptą būsimo gimdymo kryptimi. 2-3 dienos prieš gimdymą iš gimdos kaklelio pasišalina gleivių kamštis, kuriame gali būti kraujo priemaišų.

Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Kartais, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimda pradeda reguliariai susitraukinėti ir prasideda gimdymas.

Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslį naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių. Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kad moteris jaustųsi kuo komfortiškiau ir jaustų mažesnį stresą. Remiantis moksliniais duomenimis, artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais.

Gimdymo metu vaisius išstumiamas natūraliais gimdymo takais. Toks gimdymas yra natūraliausias, jam visuomet teikiama pirmenybė. Skausmas gimdymo metu gali būti malšinamas medikamentais arba atliekant epidurinę nejautrą, kurios metu nuskausminantys medikamentai suleidžiami į stuburo smegenų aplinką. Jei dėl įvairių priežasčių moteris negali pagimdyti pati, atliekama Cezario pjūvio operacija. Jos metu vaisius ištraukiamas per pilvo sieną. Sėdyninė pirmeiga ne visada baigiama Cezario pjūvio operacija, dažnai moterys pagimdo pačios.

Ruoškitės gimdymui kartu su partneriu, nuo gimdymo patyrimo labai daug priklauso, kaip gyvensite vėliau. Išnaudokite paskutinius nėštumo mėnesius bendram tobulėjimui, žinių kaupimui. Nėščiosioms skirti kursai - puiki vieta gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus apie gimdymo eigą ir mažylio priežiūrą pirmosiomis dienomis.

tags: #kada #geriausia #vaisiu #gimti #savaites



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems