Visavertė mityba nėštumo metu: baltymų svarba ir mitybos rekomendacijos

Nėštumo metu išauga ne tik kalorijų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų poreikis. Visavertė mityba turi įtakos ne tik vaisiaus, bet ir vėliau naujagimio, kūdikio ir vaiko normaliam vystymuisi, darniam augimui, bendrai sveikatai bei imunitetui. Išaugę nėščiosios poreikiai patenkinami laikantis sveiko maitinimosi rekomendacijų, todėl produktai ir patiekalai turėtų būti kiek įmanoma maistingesni, šviežesni ir įvairesni.

„Nėštumas - ne liga“, dažnai kartoja aplinkiniai, tad jo metu reikėtų pirmiausia įsiklausyti į savo kūną ir išgirsti jo poreikius. Nėra vienos tiesos, kaip maitintis nėštumo metu. Nerekomenduojama pirmajame trimestre kardinaliai keisti įprastų mitybos įpročių, kadangi organizmas neturi patirti šoko, viskas turi vykti darniai ir sklandžiai. Be to, ir organizmas nieko ypatingo nėštumo pradžioje nereikalauja. Vėliau vitaminų ir mineralų poreikis didėja, todėl besilaukiančioji ima jausti, jog apetitas kyla. Visgi neverta pulti skaičiuoti kalorijų, pakanka vadovautis organizmo siunčiamais signalais. Tiesa, geriausias draugas turėtų būti saikas, nevertėtų persivalgyti produkto, kurio staiga užsigeidėte. Paragaukite, skanaukite, tačiau „neperdozuokite.“

Baltymų vaidmuo nėštumo metu

Antrąjį trimestrą patartina atkreipti dėmesį į suvartojamų baltymų kiekį, nes jie yra svarbūs šiuo etapu itin sparčiai augančiai placentai ir vaisiui. Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių.

Pagrindiniai baltymų šaltiniai

Baltymais turtingi produktai - riešutai, kiaušiniai, mėsa, žuvis. Pavyzdžiui, stenkitės palaikyti tinkamą svorį: rinkitės daug liesų baltymų turinčius produktus, valgykite daug daržovių. Nėščiosioms rekomenduojama mėsos valgyti keturis kartus per savaitę. Vieną dieną tai gali būti paukštiena, kitą - žuvis.

Per savaitę nėščiajai rekomenduojama suvalgyti iki 340 g žuvies ir kitų jūrų produktų. Rinkitės vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį. Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų.

Augaliniai baltymai ir papildai

Jeigu maitinatės vegetariškai ar veganiškai, labai didelė tikimybė, kad trūks B grupės vitaminų, ypač B12 - jis labai svarbus, vystantis vaisiaus smegenims. Todėl šiuos dalykus būtina akylai stebėti.

Dėl baltyminių kokteilių vartojimo nėštumo metu, patariama rinktis švarius baltymų miltelius, be kitų priedų, ir jais pagardinti plakatus kokteilius, košes ar kitus patiekalus. Prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju.

Kiti svarbūs makroelementai ir mikroelementai

Riebalai. Riebalai ir cholesterolis labai svarbūs nėščiajai ir besiformuojančiam vaisiui. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją dalį maisto raciono, tačiau į jį svarbu įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų - sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės), pageidautina - ekologiškos. Labai svarbios ir nėštumo, ir žindymo metu - polinesočiosios rūgštys, ypač omega-3 riebalų rūgštys, todėl jų privalu gauti su maistu. Tai itin svarbu vystantis vaisiaus, o vėliau naujagimio smegenų nervinei sistemai. Beje, nėštumo metu smegenys intensyviausiai auga trečiąjį nėštumo trimestrą, o gimus - ankstyvojoje vaikystėje. Puikus omega-3 rūgščių šaltinis - riebi žuvis, rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai.

Angliavandeniai. Puiku, jeigu naują gyvybę po širdimi nešiojančios moters maisto racione vyrauja sudėtiniai angliavandeniai, kuriuose gausu krakmolo: ankštiniai produktai, grūdinės kultūros ir, žinoma, bulvės. Sudėtiniai angliavandeniai sudaro skaidulines medžiagas, kurios padeda išvengti vidurių užkietėjimo ar hemorojaus. Dar vienas privalumas - iš avižinių dribsnių, kviečių, burnočių ir grikių organizmas nesunkiai pasisavina skaidulas. Grūdinės kultūros (įvairios kruopos, visagrūdžių miltų gaminiai), daržovės ir vaisiai (pageidaujama kuo daugiau šviežių) kartu sudaro raciono pagrindą.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai

Kokių vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms? Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.

• Folio rūgštis: Medikai sako, kad folio rūgšties reikia pakankamai daug ir ją organizmas geriau įsisavina iš papildų, o ne iš maisto. Folio rūgštis - vienas iš svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti visoms moterims papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Nereikėtų jos pamiršti ir vėlesniais nėštumo periodais. Pagrindinė indikacija, kodėl gydytojai nėščioms moterims rekomenduoja folio rūgštį - vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Nereikėtų pamiršti folio rūgšties ir po gimdymo, nes ji padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, kraujodarą, aminorūgščių sintezę, homocisteino apykaitą.
• Vitaminas D: Nereikėtų užmiršti ir vitamino D. Mes nebūname saulėje tiek, kiek reikia, todėl papildomai visą nėštumą rekomenduojama vartoti vitaminą D. Jis padeda palaikyti normalią kaulų, dantų būklę, raumenų funkciją, pasisavinti organizmui kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D yra svarbus vaisiaus skeleto vystymuisi bei rachito ir osteoporozės profilaktikai. Po gimimo jis yra svarbus nervų sistemai ir naujagimio imunitetui. Nevartojant pakankamai žuvies ir mažai būna saulėje (ypač šaltuoju metų laiku) rekomenduotina vartoti žuvų taukus, vitaminą D.
• Omega-3 rūgštys: Svarbios vaiko smegenų raidai.
• Jodas: Nėščiosioms patartina naudoti tik joduotą druską. Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl esame priskiriami deficitiniam regionui. Reikėtų žinoti, kad jodas yra lakus, todėl ilgiau nesandariame inde pastovėjusioje druskoje jo koncentracija gali būti gerokai sumažėjusi. Taigi, druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikyti sandariai.

Visi kiti papildai vartojami tik tada, jeigu ko nors trūksta, ir būtinai pasitarus su gydytoju. Nors vitaminų kompleksų vaistinių lentynose yra begalės, nereikėtų suskubti jų pirkti ar pasiduoti akcijų ir reklamų vilionėms. Gali būti, kad jums jų visiškai neprireiks arba pagal poreikį daktaras paskirs atitinkamą preparatą.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti ar vartoti atsargiai

Labiausiai bauginti turėtų termiškai neapdorotas, neaiškios kilmės maistas. Tačiau suvalgiusi porą traškučių ar gurkštelėjusi gazuoto gėrimo, vargu, ar nusinuodysite. Greičiausiai numalšinsite skrandžio „smalsumą“ ar ilgesį ir, tikėtina, likusį nėštumo laiką net neprisiminsite šio keisto noro.

• Dėl su maistu plintančių infekcijų rizikos nėščiosioms nerekomenduojama vartoti žalios mėsos, žuvies ar su ja pagamintų patiekalų (pvz., sušių), nepasterizuoto pieno ir jo produktų, žalių kiaušinių. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Taip pat nepatariama valgyti patiekalų, kuriuose vyrauja žali kiaušiniai. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, reikėtų valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius.
• Dėl infekcijų rizikos patartina vengti įvairių sėklų daigų, ypač įsigytų iš nesertifikuotų gamintojų.
• Patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio. Nereikėtų pernelyg bijoti visų minkštųjų sūrių. Jeigu etiketėje nurodyta, jog produktas (pvz., feta ar mocarela) pagamintas iš pasterizuoto pieno - jį vartoti galite.
• Dėl didelės vitamino A koncentracijos nėščiosioms nerekomenduojama dažnai vartoti paštetų ir kiti mėsos subproduktų gaminių. Nors vitaminas A vaisiaus vystymuisi reikalingas, pernelyg didelis kiekis gali sutrikdyti raidą. Saugiausia vitaminą A gauti jo augalinių pirmtakų - karotenoidų - pavidalu. Jų yra morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose, abrikosuose.
• Nėščiosios turėtų žinoti, kad žalingi yra ne saldumynai, o per didelis kiekis baltymų. Tyrimais įrodyta, kad nutukę vaikai nevalgo daugiau saldumynų, nei nenutukę. Ir nieko blogo su tais saldumynais nėštumo metu nėra, jei jų itin norisi. Vėlgi juos reikėtų vartoti saikingai.
• Vengti gaminių su transriebalais (etiketėse jie žymimi kaip „iš dalies hidrinti riebalai“). Šie sintetiniai junginiai pereina per placentą ir patenka į vaisiaus organizmą.
• Piktnaudžiauti kava ir kofeino turinčiais gėrimais. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti 200 mg kofeino per dieną, pavyzdžiui, išgerti vidutinį puodelį kavos. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
• Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo.
• Savo nuožiūra nesilaikyti dietų, ypač tokių, kurių metu vartojamas tik vienas ar keli maisto produktai (išskyrus gydytojų paskirtas gydomąsias dietas), bei taikyti iškrovos dienas.

Dėl infekcijų rizikos būtina kruopščiai laikytis higienos taisyklių, dažnai plauti rankas, gerai nuplauti vaisius, daržoves po tekančiu vandeniu. Galima naudoti specialius ekologiškus ploviklius, skirtus vaisiams ir daržovėms plauti.

Mitybos įpročiai ir savijauta nėštumo metu

Stiprių keistų norų įprastai būna pačioje nėštumo pradžioje, o vėliau jie arba išnyksta, arba sumažėja. Svarbu tiesiog stebėti savijautą, jei nuo maisto jaučiatės blogai, geriau to maisto nėštumo metu vengti. Net ir tuo atveju, jei maistas labai sveikas. Reikėtų nepamiršti nėštumo metu maisto įvairovės svarbos.

Dažnas užkandžiavimas ir apetito stoka

Jei besilaukianti moteris jaučia poreikį nuolat užkandžiauti, nereikėtų jo slopinti, laukti pietų meto darbe ar vakarienės. Greitiesiems užkandžiams puikiai tiks morkų, paprikų, salierų šiaudeliai ar kitos šviežios daržovės. Pasiskaninti daržoves galite humusu ar gvakamolės padažu. Svarbu, kad viskas būtų šviežia ir nekiltų pavojaus apsinuodyti. Puikiai tiks švieži ar džiovinti vaisiai bei uogos - jie suteiks energijos. Be to, tai puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Riešutai bei sėklos, ryžių trapučiai, dribsnių batonėliai, duonos lazdelės, viso grūdo duonelės - turėtų būti ne tik jūsų darbo stalčiuje, bet ir rankinėje. Jie taps puikiu išsigelbėjimu pirmąjį nėštumo trimestrą, kai dažną besilaukiančiąją ištinka varginantis pykinimas. Jei norėsite rimtesnio užkandžio, visada naudinga - salotos. Jų įvairovei ribų nėra. Dar viena greita maisto idėja - sumuštiniai. Galima juos ruošti su riešutų sviestu, daržovėmis, humusu ar sūriu, keptos vištienos gabaliukais ir viskuo, kas tik šaus į galvą. Tik būtų gerai, jei jiems gaminti naudotumėte viso grūdo duoną: joje yra daugiau skaidulų, tad ilgiau jausite sotumą bei išvengsite vidurių užkietėjimo. Norite kažko įdomaus, pakeiskite duoną lavašu ir pasigaminkite tortilijas.

Taip pat būna, ypač pirmojo nėštumo trimestro metu, jeigu vargina pykinimas ir vėmimas, kad nėra apetito. Tokiu atveju pirmenybę teikite tik tam tikriems maisto produktams. Jei negalite valgyti ar net pažiūrėti į tam tikrą maistą, rinkitės maisto produktus, kuriuos mėgstate, nuo kurių nekyla nemalonūs pojūčiai. Tai padės užtikrinti reikiamą maisto medžiagų kiekį tiek jums, tiek augančiam vaisiui. Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.

Populiariausias mitas, jog nėščioji turi valgyti už du. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones.

Baltymas šlapime: medicininiai aspektai nėštumo metu

Nėštumo metu bene kaskart lankantis pas gydytoją į laboratoriją reikės pristatyti ir šlapimo mėginį tyrimui. Būtent šis tyrimas atskleidžia nemažai informacijos apie moters sveikatą: pavyzdžiui, parodo, ar nėščiajai netrūksta skysčių (neišsivystė dehidratacija), ar nėra infekcijos požymių arba rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, negresia nėščiųjų diabetas, preeklampsija (būklė, pasireiškianti maždaug 2-8 % visų nėštumų) arba jos komplikacija - HELLP sindromas. Daug duomenų atskleidžia baltymo albumino kiekis.

Inkstai nėštumo metu dirba itin intensyviai. Jie iš kraujo šalina medžiagų apykaitos produktus, sureguliuoja mineralų bei skysčių pusiausvyrą. Visų pirma, svarbu turėti omenyje, kad nėštumo metu su šlapimu išskiriami dvigubai didesni baltymo kiekiai - iki 300 mg per parą, o ne nėštumo metu - iki 150 mg.

Kokiais atvejais nėštumo metu padidėja baltymo kiekis šlapime?

Padidėjęs baltymo kiekis šlapime gali rodyti įvairias būkles:

• Lėtinės inkstų ligos.
• Kūno masės indeksas (KMI) - 30 ir daugiau.
• Ilgesnis laikotarpis tarp nėštumų.
• Preeklampsija ir jos komplikacijos.

Jei baltymo ir kreatinino santykis yra didelis, atliekamas paros šlapimo testas: per 24 val. Jei baltymo kiekis šlapime nedidelis, gydymo gali ir neprireikti, tiesiog gydytojas nėščiąją atidžiau stebės. Taip pat įprastai rekomenduojama gerti daugiau skysčių.

Preeklampsijos gydymas ir prevencija

Preeklampsijos gydymas priklausys nuo to, kiek liga yra pažengusi, kaip jaučiasi pati nėščioji. Gydymas gali apimti antibiotikų, kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimą ar kortikosteroidų vartojimą. Gali būti skiriama vaistų, padedančių suvaldyti hipertenziją. Taip pat gali būti rekomenduojama laikytis lovos režimo, nors dėl šio metodo veiksmingumo pasirodo vis daugiau prieštaringų nuomonių. Tačiau tam tikrų prevencinių priemonių galima imtis dar prieš pastojant. Pavyzdžiui, stenkitės palaikyti tinkamą svorį: rinkitės daug liesų baltymų turinčius produktus, valgykite daug daržovių.

Mityba žindymo metu

Žindančioms moterims rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai. Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais. Žindanti mama turi suvartoti apie 500 kalorijų daugiau (atsižvelgiant į ūgį ir svorį). Joms nerekomenduojama laikytis dietų, o kaip tik valgyti visavertį ir subalansuotą maistą. Remiantis moksliniais tyrimais, laikantis sveikatai palankios mitybos principų per 5-6 mėnesius kūno svoris sumažėja savaime. Kartais moterys galvoja, kad negalima valgyti aštriai, naudoti česnakų ir svogūnų, kuriuose yra eterinių aliejų, o jų poveikis pasireiškia per 4-24 valandas. Viena skiltelė česnako ar griežinėlis svogūno tikrai nesukels jokio poveikio naujagimiui ir mamai. Dažnai mamos įvairius maisto produktus apriboja dėl alergijų.

Moterims, turinčioms didesnę riziką susilaukti alergiško vaiko, Pasaulio alergijos organizacija (WAO) rekomenduoja vartoti probiotikus.

tags: #nestumo #metu #daugiau #baltymu

• Vaiko laikinoji globa: nustatymo tvarka
• muzikos įtaka ikimokyklinuko ugdymui
• nuotaikinga muzika mažiesiems
• kaip paskatinti mažylius valgyti daržoves
• kaip atgauti figūrą po gimdymo