Metų laikų samprata ir aktyvus ugdymas(is) ikimokykliniame amžiuje

Ar jūsų vaikai supranta metų laikus ir žino, kodėl jie egzistuoja? Atrodo dar neseniai atsisveikinome su vasara, o po jos atėjęs ruduo jau ir baigiasi. Visi žinome, kad yra keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema. Bet kodėl būtent tokie? Atsakymas paprastesnis, nei galvojate. Metų laikai priklauso nuo Žemės padėties Saulės atžvilgiu. Kai Šiaurės ašigalis yra atsuktas į Saulę, Žemė yra šiltesnė Šiaurės pusrutulyje ir vėsesnė Pietų pusrutulyje, bei priešingai, kai Pietų ašigalis yra atsuktas į Saulę. Metų laikai keičiasi! Laikas atsisveikinti su vienu ir pasveikinti kitą su nauja nuotaika ir naujais užsiėmimais.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Ikimokyklinio ugdymo(si) gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas: kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančios netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeluojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir vaikų pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Pavyzdžiai iš srities „Mūsų sveikata ir gerovė“

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

1. Esminiai gebėjimai (A1 - Mityba):
   • Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
   • Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
   • Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
2. Esminiai gebėjimai (A2 - Higiena ir savitvarka):
   • Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
   • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
   • Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
   • Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
3. Esminiai gebėjimai (A3 - Sauga):
   • Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
   • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
   • Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
   • Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
   • Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

1. Esminiai gebėjimai (B1 - Bendrieji judesiai):
   • Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
   • Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
   • Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
   • Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
   • Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
   • Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
2. Esminiai gebėjimai (B2 - Smulkioji motorika):
   • Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
   • Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
   • Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Metų laikai ir jų požymiai

Kiekvienas metų laikas turi savo unikalų charakterį ir atneša naujų patirčių.

• Žiema: Žiemą yra šaltis ir sniegas. Kitą kartą medžiuose yra šerkšnas.
• Pavasaris: Pavasarį yra atlydys. Medžiai skleidžia lapus. Paukščiai sugrįžta iš šiltųjų kraštų ir peri jauniklius, bunda gyvūnai, kurie žiemą miegojo.
• Vasara: Vasarą yra šilta ir šviečia saulė. Kartais lyja su griaustiniu ir žaibu. Kitą kartą danguje pasirodo vaivorykštė. Vasarą mokiniams atostogos, jie neina į mokyklą. Žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje: soduose, pajūryje, prie ežerų ar upių. Paukščiai ir gyvūnai augina jauniklius. Miškuose dygsta grybai, noksta uogos.
• Ruduo: Rudenį krenta lapai. Medžiai meta lapus. Dažnai būna stipri vėtra. Paukščiai išskrenda į šiltuosius kraštus, dažnai lyja, krenta medžių lapai, imame derlių ir renkame uogas.

Aktyvus laikas su šeima: investicija į vaiko gerovę

Aktyvus laikas, praleistas su šeima, yra kur kas daugiau nei tik pramoga - tai viena iš geriausių investicijų į vaikų sveikatą, laimę ir tinkamą vystymąsi. Ekspertai - nuo pediatrų iki psichologų - sutaria: reguliari fizinė veikla yra vienas iš pagrindinių sveikos vaikystės ramsčių. Fiziškai tai stiprina raumenis ir kaulus, lavina koordinaciją ir skatina laikytis taisyklingos laikysenos. Fizinis aktyvumas taip pat stimuliuoja endorfinų, laimės hormonų, gamybą, kurie gerina nuotaiką ir padeda mažinti stresą. Be to, žaidžiant kartu vaikai mokosi sąžiningo žaidimo principų, ugdomas kūrybiškas problemų sprendimas ir stiprinamas pasitikėjimas savimi, kuris liks su vaiku visam gyvenimui.

10 idėjų aktyviam vaikų laisvalaikiui lauke

Aktyvus laisvalaikis gamtoje yra sveikos vaikystės pagrindas ir begalinis džiaugsmo šaltinis. Toliau pateikiame idėjų, kaip praleisti kokybišką laiką su šeima, kad kiekvienas išėjimas taptų įdomiu nuotykiu.

1. Klasikiniai lauko žaidimai: Ar prisimenate šiuos lauko žaidimus iš savo vaikystės? Tokie žaidimai kaip gaudynės, slėpynės arba šokinėjimas per šokdynę yra amžini klasikiniai žaidimai, kurie niekada neišnyks! Jiems nereikia jokios specialios įrangos, tik šiek tiek erdvės ir entuziazmo. Šių žaidimų žaidimas parke arba savo kieme puikiai tinka fizinei būklei stiprinti, sveikai konkurencijai ugdyti ir vaikams parodyti, kad jie gali smagiai leisti laiką lauke be žaislų ar įvairių prietaisų.
2. Šeimos sporto žaidimai: Kartais užtenka tik kamuolio ar poros badmintono rakečių, kad pažadintumėte savo vidinę sportinį dvasią ir praleistumėte dieną, kupiną juoko. O jei jaučiatės kūrybingesni, kodėl gi nepasistačius savo kliūčių ruožo? Naudokite tai, kas yra po ranka - slalomas tarp kėdžių ar šokimas per senas padangas yra puikios fizinės veiklos, kurios garantuoja vaikams daug linksmybių ir padeda ugdyti koordinaciją.
3. Gamtos įkvėptos pramogos: Šeimos pasivaikščiojimai nebūtinai turi būti nuobodūs! Paverskite juos įdomia tyrinėtojų misija. Surenkite „gamtos lobio“ paiešką - paprašykite vaiko surasti apvalų akmenuką, kaštoną, plunksną ar pušies kankorėžį. Šie lauko žaidimai vaikams padeda ugdyti pastabumą ir moko atidumo aplinkiniam pasauliui. Tai taip pat puikus būdas parodyti, ką galima veikti lauke, ir kartu išmokti kažką naujo.
4. Kūrybinės veiklos lauke: Kas sakė, kad veikla lauke negali būti meniška? Paimkite kreidą ir paverskite šaligatvį meno kūriniu. Karštą dieną galite pabandyti tapyti sušaldytais dažais - vandeniu, sumaišytu su maisto dažais, sušaldytu ledų formelėse, o vėjuotą dieną - kodėl gi nepasigaminti ir nepaleisti aitvarų?
5. Aktyvios šeimos kelionės: Kartais net ir įprasta laisvadienis gali virsti nepamirštamu nuotykiu, kuris ilgam įkraus jūsų baterijas! Vienos dienos kelionė - tai puikus būdas aktyviai praleisti laiką. Pavyzdžiui, galite apsilankyti virvių parke, kad išbandytumėte savo vikrumą, aplankyti zoologijos sodą ir valandas vaikščioti jo takais arba smagiai praleisti laiką vandens parke. Jei ieškote vietos, kurioje vienoje vietoje siūloma įvairių pramogų, verta apsvarstyti kelionę į „Energylandia“, ypač jei gyvenate netoli Krokuvos ar Silezijos regione. Tai didžiulis pramogų kompleksas, kuriame 74 hektarų plote yra daugiau nei 133 atrakcionai! Parkas puikiai pritaikytas visų amžiaus grupių lankytojams.

Amžiaus grupėms pritaikyti aktyvūs žaidimai

Pasinaudokite lentele, kurioje apibendrinamos geriausios idėjos pagal amžiaus grupes, kad greitai rastumėte vaikui tinkamą veiklą.

Kūrybinės ir aktyvios veiklos namuose

Lietus už lango, atšaukti planai ar tiesiog tingi popietė - žaisti su vaiku namuose nebūtinai turi būti nuobodu ar apsiriboti begaliniu laiku prie ekrano. Priešingai, jūsų namai gali tapti fantastiška vieta kūrybingam ir aktyviam žaidimui, kuris stiprina ryšius ir skatina vystymąsi. Tereikia šiekite vaizduotės, kad atrastumėte, kuo galite žaisti namuose, ir rastumėte puikius būdus, kaip įveikti nuobodulį.

1. Fiziniai užsiėmimai patalpose: Per kelias akimirkas jūsų svetainė gali virsti tikra sporto sale! Kartu sukurkite kliūčių ruožą naudodami pagalvėles, kėdes ir antklodes - tai smagi ir kūrybinga veikla, kurios sudėtingumo lygį galite lengvai pritaikyti prie vaiko amžiaus. O kai jūs trykštate energija, tiesiog įjunkite mėgstamą muziką ir mėgaukitės spontanišku šeimos „šokių vakarėliu“. Norint praleisti ramesnę popietę, puikus pasirinkimas yra bendra jogos sesija, skirta vaikams.
2. Kūrybinė veikla ir meninės veiklos: Aktyvumas - tai ne tik sportas. Kūrybingas laiko leidimas namuose yra puikus treniruotės būdas mažoms rankelėms ir protui. Ištraukite pieštukus, dažus ar modeliavimo molį ir leiskite vaizduotei skrieti. Taip pat galite įrengti namų laboratoriją ir atlikti paprastus eksperimentus - klasikinis pavyzdys yra vulkanas, pagamintas iš kepimo miltelių ir acto! Tokios veiklos ne tik ugdo vaikų vaizduotę, bet ir suteikia jiems didžiulį pasitenkinimą bei pasididžiavimą savo pačių sukurtais kūriniais.
3. Pasidalinkite namų ruošos darbais, kad vaikas daugiau judėtų: Įtraukti vaiką į kasdienius darbus gali būti puikus būdas suderinti judėjimą ir mokymąsi. Bendras maisto gaminimas - maišymas, tešlos minkymas ar sausainių išpjaustymas formelėmis - yra puiki proga lavinti smulkiąją motoriką. Žaislų tvarkymą paversti lenktynėmis pagal mėgstamą dainą, taip nuobodų darbą paverčiant įdomiu žaidimu. O jei turite nedidelį sodą ar netgi tik vazonines gėles, jų sodinimas kartu yra neįkainojama gamtos mokslų pamoka.

Konkrečios žaidimų idėjos namuose:

• Vaiko užduotis šaukšteliu semti vandenį ir pilti jį į vidurinį indelį. Jei vandenį nudažėte maistiniais dažais, vaiką įtrauks ir „burtų“ efektas - bus smagu stebėti, kaip keičiasi vandens spalva.
• Pupas suberkite į didesnį indą, šalia pastatykite mažesnį indelį, vaikui duokite samtelį ar didesnį šaukštą.
• Figūrėlių lipdymas iš plastilino lavina vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę, o taip pat ir smulkiąją motoriką.
• Ant storesnio popieriaus ar kartono lapo užrašykite skaičius ir nupieškite tokį pat skaičių apskritimų. Paįvairinkite užduotį ir apskritimus nupieškite skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, 6 geltoni apskritimai. Vaiko užduotis - į putplastį įsmeigti tiek adatėlių, kiek nurodo skaičius.
• Ant popieriaus lapelių nupieškite bokštelius iš skirtingų spalvų „Lego“ kubelių, užrašykite skaičių, kiek kubelių reikės panaudoti. Vaiko užduotis - garsiai skaičiuoti, įvardinti spalvas ir sudėti bokštelį pagal piešinį.
• Piešimas ir spalvinimas padeda vaikui suvokti spalvas, lavina kūrybiškumą, o taip pat miklina pirštukus.
• Makaronų rūšiavimas: išdėlioti formą (ant popieriaus ar audinio nupieškite tiesią liniją, apskritimą ar keturkampį ir paprašykite vaiko jį apdėlioti makaroniukais).
• Makaronų sekos dėliojimas: jeigu vaikas jau vyresnis, tai jis gali dėlioti skaičių seką nuo 0 iki 9 ar nesudėtingus žodžius (pavyzdžiui, savo vardą).
• Makaronų suverimas: vamzdelio formos makaronai yra puikus smulkiosios motorikos lavinimo įrankis!
• Piešimas pirštais džiugina vaikučius, nes jie ne tik kuria piešinį, mato skirtingas spalvas, bet ir jaučia dažų konsistenciją - jų temperatūrą, drėgnumą, klampumą. Vaikui bus dar įdomiau, jeigu parodysite, kad dažuose galima mirkyti ne tik pirštukus, bet ir sagutes, kaladėles, seną dantų šepetėlį, vyno butelio kamštį ir pan.

Žaidimai ir užduotys metų laikų tema

Kūrybiniai ir lavinantys žaidimai padės vaikams geriau suprasti ir įsiminti metų laikų ypatumus.

1. Darbas poroms: „Kuris metų laikas yra geriausias?“ Vaikai suskirstomi arba susiskirsto poromis. Kiekvienai porai išdalinamas lapelis su skirtingais metų laikų pavadinimais. Kiekviena pora turi argumentuoti, kodėl jai šis metų laikas geriausias. Argumentai gali būti juokingi, linksmi ar rimti, tvirti.
2. Žaidimas „Atspėk, kas esi“. Kiekvienam mokiniui-žaidėjui priklijuojamas ant nugaros užrašas, kas jis toks yra: gali būti kažkuris metų laikas arba kažkuris metų mėnuo. Žaidimo tikslas išsiaiškinti, kas toks esi. Tam, kad išsiaiškintum, reikia eiti prie kitų žaidėjų ir užduoti jiems klausimus, pavyzdžiui: „Ar tuo laiku noksta obuoliai? / Ar tą mėnesį mokiniams prasideda vasaros atostogos?“.
3. Žaidimas „Metų laikai“. Mokytojas atsistoja priešais mokinius. Šie atsisukę į jį veidu. Jeigu mokytojas rodys gestą PAVASARIS, visi turi rodyti gestus „tirpti“, jeigu VASARA - „saulė“, jeigu RUDUO - „lyti“, o jeigu ŽIEMA - „snigti“. Mokytojas rodo sutartus gestus, o žaidėjai rodo atitinkamus gestus. Tas, kuris suklysta, iškrenta iš žaidimo.
4. Personažų personifikacijos kūrimas. Kiekvienas išsirenka lapelį su personažu: gėlė, medis, obuolys, namas ar namo stogas, žmogus, paukštis. Pasirinkęs personažą mokinys kuria personifikaciją: turi apibūdinti, kaip keičiasi ir jaučiasi visus metų laikus (per lietų, sniegą, šaltį, karštį, vėją...). O kiti turi atspėti, koks tai personažas. Galima savo personažo personifikaciją ir nusifilmuoti, o per kitą pamoką video peržiūrimi ir bandoma atspėti, koks tai buvo personažas.

tags: #apie #metu #laikus #vaikams

• Kaip suprasti pinigų pasaulį su vaikais
• Patarimai sėkmingam žindymo startui
• Kaip išrinkti futbolo kamuolį vaikui?
• Vaiko pinigai: nuo gimimo iki pilnametystės
• Visagino lopšelių-darželių veikla