Nėštumo planavimas yra vienas jautriausių, daugiausia vilčių ir kartu nerimo keliančių gyvenimo etapų poroms. Nors gamta sutvėrė moters kūną taip, kad jis gebėtų užmegzti naują gyvybę, šis procesas yra kur kas sudėtingesnis nei tiesiog atsitiktinumas. Daugelis porų, nusprendusių susilaukti kūdikio, tikisi, kad tai įvyks iš karto, tačiau statistika rodo, jog net ir visiškai sveikoms poroms gali prireikti nuo kelių mėnesių iki metų, kol testas parodys teigiamą rezultatą. Būtent čia į pagalbą ateina žinios apie moters fiziologiją ir cikliškumą.
Norint sėkmingai naudotis bet kokia vaisingų dienų skaičiuokle ar kalendoriumi, būtina suprasti biologinius procesus, vykstančius moters organizme. Moters menstruacinis ciklas nėra tik kraujavimas kartą per mėnesį; tai sudėtinga hormonų sąveika, kurios pagrindinis tikslas - subrandinti kiaušialąstę ir paruošti gimdą galimam nėštumui.
Moters menstruacinis ciklas apima kelias fazes, kurių kiekviena yra susijusi su tam tikrais fiziologiniais ir hormoniniais pokyčiais organizme. Vidutiniškai ciklas trunka 28 dienas, tačiau norma laikoma trukmė nuo 21 iki 35 dienų.
Vaisingos dienos - tai laikotarpis mėnesinių ciklo metu, kai yra didžiausia tikimybė pastoti. Jos apima ovuliacijos dieną (kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės) ir keletą dienų prieš ją, nes spermatozoidai moters organizme gali išgyventi iki 5 dienų. Kiaušialąstės gyvybingumas trunka tik 12-24 valandas.
Norint tiksliai nustatyti vaisingas dienas, rekomenduojama stebėti fiziologinius vaisingumo požymius, o ne pasikliauti vien skaičiuoklėmis.

Reguliaraus ciklo atveju (pvz., 28 dienos): Ovuliacija paprastai įvyksta 14 ciklo dieną. Vaisingos dienos būtų maždaug nuo 10 iki 15 dienos. Jei jūsų ciklas yra 26 dienos, vaisingos bus maždaug 10-16 ciklo dienos. Svarbu atminti, kad kiekvienos moters ciklas gali svyruoti, todėl būtina stebėti savo ciklą bent kelis mėnesius, kad nustatytumėte asmenines vaisingas dienas.
Jei ciklas nereguliarus: Nereguliarus ciklas gali apsunkinti tikslią ovuliacijos nustatymą. Tokiu atveju rekomenduojama derinti kelis metodus: sekti gleives, temperatūrą, naudoti ovuliacijos testus ir programėles. Taip pat verta pasikonsultuoti su gydytoju - kai kuriais atvejais nereguliarų ciklą lemia hormonų disbalansas ar kitos sveikatos problemos.
Spermatozoidų gyvybingumas: Palankiomis sąlygomis (esant vaisingoms gimdos kaklelio gleivėms) spermatozoidai moters organizme gali išgyventi iki 5 dienų.
Kiaušialąstės gyvavimo laikas: Po ovuliacijos kiaušialąstė gyvybinga išlieka labai trumpai - tik 12-24 valandas.
Optimalus laikas lytiniams santykiams: Nors dažnesni lytiniai santykiai didina tikimybę pataikyti į vaisingą langą, mylėjimasis kasdien gali šiek tiek sumažinti spermatozoidų koncentraciją vyro sėkloje. Optimaliausia rekomendacija - mylėtis kas antrą dieną vaisingo lango metu.
Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įvairių šalių nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, su ovuliacija susijusių problemų turi 25-30 proc. moterų. Klomifeno citratas, gonadotropimai, aromatozės inhibitoriai - tai kai kurie iš vaistų, skatinančių ovuliaciją.
Jei bandote pastoti ilgiau nei metus (arba ilgiau nei 6 mėnesius, jei jums virš 35 metų), verta pasikonsultuoti su ginekologu. Taip pat nedelsiant kreiptis reikėtų, jei yra žinomų rizikos veiksnių: labai nereguliarūs ciklai arba mėnesinių nebuvimas (amenorėja), diagnozuota endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar buvusios dubens uždegiminės ligos. Vyrams svarbu pasitikrinti, jei yra buvusios sėklidžių traumos ar operacijos.
Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.
Nėštumo planavimas yra vienas jautriausių, daugiausia vilčių ir kartu nerimo keliančių gyvenimo etapų poroms. Tinkamas pasiruošimas nėštumui užtikrina, jog tiek būsima mama, tiek naujagimis bus sveiki. Laiku atlikti tyrimai leidžia apsaugoti ją ir vaisių nuo infekcijų bei jų neigiamos įtakos nėštumo baigčiai, taip pat svarbu nepamiršti ir pagal gydytojo rekomendacijas vartoti tinkamus maisto papildus, atsisakyti žalingų įpročių, pasirūpinti subalansuota mityba bei nepamiršti fizinio aktyvumo.

Kiekvienai moteriai bent kartą per metus rekomenduojama apsilankyti pas akušerį-ginekologą, laiku atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį pagal Lietuvoje galiojančią gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą. Jeigu moteris serga lėtinėmis ligomis, derėtų apsilankyti pas jas gydančius specialistus, aptarti šių ligų ir vartojamų vaistų įtaką nėštumui. Planuojant nėštumą svarbu nepamiršti ir infekcinių ligų rizikos bei nuo kai kurių iš jų pasiskiepyti.
Bet kuri moteris, nesvarbu, kokio amžiaus, turėtų laikytis sveikos gyvensenos principų bei vartoti reikalingus maisto papildus tiek planuodama nėštumą, tiek jo pradžioje. Svarbiausia iš jų yra folio rūgštis, kuri itin reikšminga vaisiaus vystymuisi, jo augimui bei raidai. Moksliniai tyrimai rodo, jog šio vitamino vartojimas net 69 proc. mažina pasikartojančių vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką, motinos anemijos ir naujagimio mažo gimimo svorio riziką, taip pat turi reikšmingos įtakos vaiko psichoemocinei raidai, leidžia išvengti autizmo spektro sutrikimų.
Moterims, kurių ciklas yra labai trumpas (pvz., 21-24 dienos), ovuliacija gali įvykti 7-10 ciklo dieną. Jei ciklas nereguliarus (svyruoja daugiau nei 7-9 dienas), standartinės skaičiuoklės gali būti netikslios. Tokiu atveju geriausia stebėti gimdos kaklelio gleives arba naudoti ovuliacijos testus.
Nėštumo metu moterys patiria įvairių simptomų, iš kurių dauguma yra susiję su hormonų pokyčiais, sutrikimus gali lemti ir didėjanti gimda. Dažniausiai moterys skundžiasi bendru nuovargiu ir miego sutrikimais, tai ypač jaučiasi pirmojo trimestro metu ir yra susiję su hormono progesterono kiekio kilimu. Beveik 90 proc. nėščiųjų taip pat vargina pykinimas ir vėmimas - padidėjęs moteriškų lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sukelia virškinimo sistemos raumenų atsipalaidavimą, kuris dažniausiai baigiasi po pirmojo trimestro. Visgi, pasitaiko atvejų, kai moteris šie nusiskundimai lydi ir iki trečiojo nėštumo trimestro.
Didėjanti gimda ir virškinimo hormonų pokyčiai siejami su didesne nėščiųjų rizika sirgti hemorojumi. Ši liga nustatoma apie 40 proc. besilaukiančių moterų. Itin dažnai ši būklė pasireiškia antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir išlieka pirmuosius du mėnesius po gimdymo. Tuo metu vidurių užkietėjimas vargina apie trečdalį nėščiųjų ir kartais net 50 proc. moterų po gimdymo.
Kiekviena moteris sau gali padėti, jeigu laikosi sveikos gyvensenos principų - svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui, ypač miegui, kuo daugiau laiko leisti gryname ore. Nemažiau svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris skatina žarnyno judesius, gerina kraujotaką bei stiprina dubens srities bei nugaros apatinės dalies raumenis. Reguliariai sportuoti svarbu jau planuojant nėštumą, nes tai leidžia išvengti naujagimio sveikatos komplikacijų bei yra naudingas motinos sveikatai.
Ne visi patiriami negalavimai reiškia blogiausia, visgi, tai gali įvertinti tik gydytojas specialistas. Dažnai pilvo skausmą gali sukelti ne tik nėštumo komplikacijos, bet ir virškinimo, šlapimo sistemos sutrikimai ir ligos, kartais jis gali būti neurologinės kilmės ar dėl didėjančios gimdos. Suprantama, jog kiekvienas negalavimas išgąsdina būsimą mamą, tačiau į ligoninės priimamąjį reikėtų vykti tik tada, kai atsiranda gausus kraujavimas, kuris gali kelti pavojų tiek jos, tiek kūdikio sveikatai.
