Vytautas Švedas: Jo gyvenimo kelias ir pasiekimai
Vytautas Švedas - įvairiapusė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje ir sporte. Ši biografija apžvelgia jo kelią nuo istorijos studijų iki aktyvios visuomeninės veiklos, atskleidžiant jo indėlį į skirtingas sritis.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Vytautas Švedas gimė 1983 m. sausio 7 d. Jo ankstyvasis gyvenimas, nors ir mažai dokumentuotas viešai, suformavo jo intelektualinius interesus ir akademinį smalsumą. 1979 m. Vytautas Švedas baigė Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetą ir iškart pradėjo dirbti Lietuvos istorijos katedroje.
Mokslinė Karjera
1987 m. Vytautas Švedas apgynė daktaro disertaciją „Reformacijos genezė LDK“. 1990 m. įgijo docento mokslo vardą ir buvo išrinktas Istorijos fakulteto dekanu (pareigas ėjo dvi kadencijas), o 2002 m. - VU Istorijos fakulteto prodekanu. 1993 m. įkūrė Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedrą, tapo jos vedėju. Nuo 2002 m. Švedo mokslinė veikla buvo itin produktyvi. Jis parengė savo mokslo darbų apžvalgą „Lietuvos istorijos modeliai XIX-XX a. istoriografijoje“ 2008 m.
Indėlis į Lietuvos Istorijos Sintezę
Vytautas Švedas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos istorijos sintezės, išleisdamas ir dalyvaudamas rengiant keletą svarbių veikalų:
- „Senosios Lietuvos istorija. 1009-1795“ (2005)
- „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija“ (2010)
- „Lietuvos istorija“ (kartu su A. Eidintu, A. Kulakausku ir M. Tamošaičiu) (2012, vertimai į anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, rusų, baltarusių, latvių, albanų, bengalų, hindi, japonų kalbas)
- „Wielkie Księstwo Litewskie: Wspólna historia, podzielona pamięć“ (2013)
- „Lietuvos istorija kiekvienam“ (kartu su A. Eidintu, A. Kulakausku ir M. Tamošaičiu) (2018, I leid. ukrainiečių k.)
- „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ (1 dalis 2018, 2 dalis 2019, 3 dalis 2020, 4-5 dalis 2022 kartu su M.
Šios knygos tapo svarbiu indėliu į Lietuvos istorijos pažinimą ir sklaidą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Vilniaus Universiteto Istorijos Sintezės Kūrimas
Vytautas Švedas suformulavo Vilniaus universiteto istorijos sintezių koncepciją ir dalyvavo kuriant įvairias sintezes:
- „Universitas Vilnensis, 1579-2004“ (2004, kartu su B. Butkevičienė, S. Jegelevičius ir kt.)
- „Vilniaus universitetas fotografijose“ (2004 m., kartu su S. Žvirgždu)
- „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai (2012, 1 leid. 2009, kartu su S. Jegelevičium, V. Pšibilskiu ir kt.)
- „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai)“ (2016, G. Kirkienė, A. Pacevičius ir kt.)
- Alma Mater Vilnensis : trumpa universiteto istorija (2019, E.
Dokumentiniai Projektai
Švedas taip pat prisidėjo prie dokumentinio tritomio „Būtovės slėpiniai“ kūrimo:
- „Būtovės slėpiniai. [T. 1], Nuo Netimero iki …“ (2014)
- „Būtovės slėpiniai. [T.] 2, Užmiršta Lietuva“ (2016)
- „Būtovės slėpiniai. [T. 3], Lietuvos vartai į jūrą“ (2017) (kartu su E. Gudavičiumi, A.
Šie dokumentiniai filmai svarbūs Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo populiarinimui.
Sportinė Veikla Vytauto Švedo
Vytautas Švedas yra daugkartinis Lietuvos ralio čempionas, savo titulų kolekcijoje jau turintis Baltarusijos, Baltijos šalių ir Šiaurės Europos zonos (NEZ) ralio čempiono vardus. Pirmus metus Latvijos ralio čempionato įskaitoje besivaržantis lenktynininkas žvelgia į varžybas optimistiškai.
Kuržemės ralis V. Švedui - sėkmingos ir mėgiamos lenktynės. Vis dėlto absoliuti pergalė varžybose nėra pagrindinis ekipažo prioritetas. Kur kas svarbesniu siekiu V. Švedas ir Žilvinas Sakalauskas startuos treti. Anot jų, tokia aukšta pozicija leis nuo pat varžybų pradžios būti priekinėse gretose, tarp greičiausiųjų.
Pasak V. Švedo, keli greičio ruožai drieksis vos 10-15 kilometrų atstumu nuo Lietuvos-Latvijos sienos. „Ne tik mūsų ekipažas, bet ir visi kiti kolegos lietuviai lauks ištikimų fanų palaikymo. Kuržemės ralis jau ne kartą įrodė esąs ne tik įdomus dalyviams, bet ir patrauklus žiūrovams. Greiti ir techniški greičio ruožai užburia ir traukia kaskart čia sugrįžti. Maža to, ralio centras įsikūręs Latvijos kurorte Liepojoje, tad išvyka stebėti varžybas kai kam galėtų tapti puikia proga, besibaigiant vasarai, dar kartą aplankyti Baltijos pajūrį“, - žiūrovus atvykti į ralį vilioja V. Švedas.
Pilietinė Pozicija ir Sveikata
Nepaisant to, jog yra sveikas, neturi gretutinių ligų ir pasitiki savo imunine sistema, nuo COVID-19 sportininkas vis dėlto pasiskiepijo. Kaip sako pats - labiau saugodamas ne save, o aplinkinius ir taip rodydamas pavyzdį. „Dėl varžybų grafikų turėjau prioritetą, pirmumo teisę pasiskiepyti anksčiau nei didžioji visuomenės dalis“, - kalbėjo V.Švedas.
Didelių dvejonių ir svarstymų, skiepytis ar ne, nebuvo, sako sportininkas. Jokių ryškių šalutinių vakcinos poveikių jis taip pat nepajuto - tik šiek tiek maudė ranką, į kurią buvo suleistas skiepas. „Pasiskiepijau šia vakcina ir nesigailiu tą padaręs. Ir galbūt ne dėl savo sveikatos saugojimo arba baimės, kad ši liga būtų man pavojinga. Labiau - saugodamas aplinkinius ir rodydamas pavyzdį. Savo kailiu norėjau parodyti, kad esu už šį skiepą ir prieš bet kokius absurdiškus kaltinimus neva vakcina gali pakenkti“, - pasakojo V.Švedas.
Kaip sakė V.Švedas, didžioji dalis nesiskiepijančių nuo COVID-19 rizikuoja savo sveikata, gyvybe. „Visuomenėje turime ne vieną pavyzdį. Ir mano aplinkoje, mano įmonėje buvo žmonių, kurie nesiskiepijo ir kurie padėjo galvas (mirė - 15min past.), nors prieš tai jie dėjo galvas sakydami, kad „mes nesiskiepysime, nes mums gali atsitikti kas nors blogo, todėl negalime rizikuoti“. Ir galiausiai ne nuo skiepo buvo blogai, o nuo ligos. Tiek blogai, kad jų jau nebėra šiame pasaulyje“, - sakė pašnekovas.
„Todėl mano atveju pasiskiepijimas buvo ir pilietiškumas, ir atsakingumas prieš kitus. Savo - sveiko ir sportuojančio žmogaus pavyzdžiu - norėjau parodyti, kad tai nėra blogis. Skiepai - medicinos išradimas, kuris gali išgelbėti gyvybę. Ir padėti pasauliui grįžti į įprastą gyvenimą, neieškant raganų ant šluotų, paslėptų sąmokslo teorijų, kas man visiškai nesuprantama. Pamąstymai apie skiepų žalą - kartais kvaili iki absurdo. Koktu klausytis ir tai šiek tiek net padeda atsirinkti tuos žmones, kurie tave supa“, - sakė V.Švedas.
V.Švedas sako, kad jo artimoje aplinkoje - šeimos, draugų - nėra nė vieno, kuris būtų nusiteikęs prieš skiepus. „Mūsų įmonėje dirba 160 žmonių, ir 95 proc. jų yra vakcinuotų. Tad ir tolimesnėje mano aplinkoje nesiskiepijusių žmonių yra mažai. Tiesa, žinau, kad kelis žmones pasiskiepyti išties paskatinau savo pavyzdžiu“, - kalbėjo V.Švedas.
Sveikas Gyvenimo Būdas
Sportininkas sako pasitikintis savo imunitetu. Juolab, kad jau daug metų gyvena pagal sveiko gyvenimo būdo principus. Šaltas vanduo kiekvieną rytą, bet kokiu oru - ar per šaltį, ar per karštį - per savaitę nubėgti 60-70 kilometrų, 9-10 aktyvumo valandų per savaitę - tokia yra sportininko kasdienybė.
Šeimos Gyvenimas
Garsaus Lietuvos lenktynininko Vytauto Švedo šeimoje krykštauja mažylis. Pirmadienį V.Švedo žmona Sigita susilaukė berniuko, praneša Žmonės.lt. Žinią apie pagausėjusią šeimą Žmonės.lt patvirtino pats V.Švedas. Jis sakė, kad žmona po gimdymo jaučiasi puikiai.
„Turėti sūnų - turbūt kiekvieno vyro svajonė ir siekiamybė. Ypač man, kai pats užsiiminėju pakankamai vyriška veikla - automobilių sportu“, - sakė V.Švedas. Mažylį tėvai pavadino Simonu. Berniukas - antras vaikas lenktynininko šeimoje.
„Aišku, patys žmonės ir žmogučiai nusprendžia, ką jie nori gyvenime veikti, tačiau gal sūnus paveldės mano genus? Nors, žinoma, svarbu išauginti gerą ir dorą pilietį. Ar pats V.Švedas norėtų, jog sūnus užaugtų lenktynininku? „Ir taip, ir ne. Žinau pergalių skonį ir jis labai malonus. Akys džiaugiasi, kai prisėdi prie lenktynių automobilio vairo. Tačiau yra ir „ne“ - tas kelias yra be galo sudėtingas, pavojingas. O norint tapti geru lenktynininku turi labai daug ką aukoti.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
