Ivaro Oseno gimimo data ir jo palikimas: naujosios norvegų kalbos (Nynorsk) kūrėjo istorija
Ivaras Osenas (norv. Ivar Aasen), žymus norvegų kalbininkas, poetas ir nacionalinės tapatybės puoselėtojas, gimė 1813 m. rugpjūčio 5 d. Sunnmøre, Møre og Romsdalio fiulkėje. Jo gyvenimas buvo skirtas Norvegijos kalbos ir kultūros tyrimams, o jo darbas lėmė naujosios norvegų kalbos (nynorsk), anksčiau vadintos landsmål, atsiradimą. Ivaras Osenas mirė Osle 1896 m. rugsėjo 23 d., palikdamas ilgalaikį indėlį į Norvegijos lingvistiką.
Ankstyvasis gyvenimas ir lingvistiniai tyrimai
Ivaras Osenas, dar jaunas, pradėjo rinkti tautosaką ir tyrė norvegų tarmes. Jo nuodugnūs tyrimai padėjo sukurti bendrinės rašomosios kalbos norminimo principus. Osenas gavo kelionės stipendiją, kurią panaudojo trejus metus keliaudamas beveik po visą Norvegiją ir rinkdamas kalbinę medžiagą. Šis įspūdingas darbas buvo pamatas jo vėlesniems, istoriniams pasiekimams.
Naujosios norvegų kalbos (Nynorsk) sukūrimas
XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje tarp norvegų intelektualų išaugo nacionalinis pasitikėjimas savimi. Po Napoleono karų, 1814 m. gegužės 17 d. Eidsvolyje priėmus Norvegijos Konstituciją ir šaliai tapus autonomine, sudarius personalinę sąjungą su Švedija, danų kalba, nors ir gimininga, naujoje politinėje situacijoje tapo svetima kalba.
1836 m. veikale „Apie mūsų rašomąją kalbą“ (Om vårt Skriftsprog) Ivaras Osenas pasiūlė sukurti rašomąją kalbą, kuri pakeistų 400 metų vartotą danų kalbą. Jo tikslas buvo atgaivinti autentišką norvegų kalbos paveldą, nes danų ir Norvegijos sąjungos laikotarpiu (1536-1814 m.) oficiali Norvegijos kalba buvo danų kalba. Nors šiuo laikotarpiu nebuvo rašytinės norvegų kalbos, norvegai kalbėjo kalba, kuri nedaug skyrėsi nuo šiuolaikinių norvegų tarmių. Šnekamoji norvegų kalba toliau gyvavo ir plėtėsi.
Ivaras Osenas, kurdamas naująją kalbą, rėmėsi tomis norvegų tarmėmis, kurios yra išlaikiusios senosios skandinavų kalbos bruožų. Pagrindinis rašytinės kalbos raidos principas buvo tarmių palyginimas. Kai kildavo abejonių, jis pasirinkdavo formą, artimesnę senajai norvegų kalbai.
Kaip Norvegija perplėšė savo kalbą per pusę
Svarbiausi Ivaro Oseno lingvistiniai veikalai
Remdamasis surinkta kalbine medžiaga, Ivaras Osenas 1848 m. išleido „Norvegų tautinės kalbos gramatiką“ (Det norske Folkesprogs Grammatik), o 1850 m. - „Norvegų liaudies kalbos žodyną“ (Ordbog over det norske Folkesprog). Šie veikalai buvo esminiai naujosios kalbos norminimo procese. Jis taip pat pasirodė naujuose minėtų veikalų leidimuose: 1864 m. gramatikoje ir 1873 m. žodyne, nuolat tobulindamas ir tikslindamas savo sukurtos kalbos principus.
Kiti svarbūs jo veikalai apima „Tautinės norvegų kalbos pavyzdžius“ (Prøver af Landsmaalet i Norge 1853) ir „Norvegų patarles“ (Norske ordsprog 1856), kurie iliustravo kalbos gyvybingumą ir įvairovę.
Ivaro Oseno pagrindiniai leidiniai
| Metai | Pavadinimas (Lietuviškai) | Originalus pavadinimas |
|---|---|---|
| 1836 | Apie mūsų rašomąją kalbą | Om vårt Skriftsprog |
| 1848 | Norvegų tautinės kalbos gramatika | Det norske Folkesprogs Grammatik |
| 1850 | Norvegų liaudies kalbos žodynas | Ordbog over det norske Folkesprog |
| 1853 | Tautinės norvegų kalbos pavyzdžiai | Prøver af Landsmaalet i Norge |
| 1856 | Norvegų patarlės | Norske ordsprog |
| 1864 | Norvegų kalbos gramatika | Norsk Grammatik |
| 1873 | Norvegų kalbos žodynas | Norsk Ordbog |
Nynorsk šiandien: paplitimas ir statusas
Norvegų kalba priklauso šiaurės germanų šeimos indoeuropiečių kalboms ir turi dvi oficialias rašytines formas: Bukmolą (Bokmål) ir naująją norvegų kalbą (Nynorsk). Nynorsk, kurią XIX a. viduryje iš įvairių norvegų kalbos dialektų sukūrė Ivaras Osenas, yra viena iš jų. Nynorsk suteiktas valstybinės kalbos statusas.
Nors Bukmolų kalba yra labiau paplitusi, naująja norvegų kalba šneka 10-13 proc. norvegų. Naujosios norvegų kalbos vartotojų skaičius nėra didelis, tačiau, atsižvelgiant į aukštą socialinį ir kultūrinį tarmių prestižą, jis yra gana stabilus. Šia kalba daugiausia kalbama Vakarų ir Rytų Norvegijoje.
Apie 12 % mokinių (2018 m.) pasirinko mokytis šios kalbos, o apie 10-12 % mokinių ja kalba kasdieniame gyvenime. Iš 356 savivaldybių 90 savivaldybių dokumentuose naudojama naujoji norvegų kalba, 148 savivaldybės yra neutralios, o tai praktiškai reiškia, kad naudojama Bukmolų kalba (2020 m. duomenys). Mokiniai turi išmokti ir išlaikyti abiejų rašytinių kalbų egzaminą. Jie gali pasirinkti pagrindinę mokymo kalbą.
Nynorsk svarba Norvegijos kultūrai ir identitetui
Idėja įvesti naują rašytinę kalbą gali atrodyti labai nerealistiškai. Tačiau naujoji norvegų kalba tapo gyva rašytine kalba, o ne nevykusiu lingvistiniu eksperimentu, nes ji pradėta vartoti spaudoje, literatūroje ir teatre. Naujosios norvegų kalbos leidykla „Det Norske Samlaget“ buvo įkurta 1868 m. ir šiandien tebėra viena didžiausių leidyklų. Visos jos leidžiamos knygos yra nauja norvegų kalba.
Palyginti su kitomis šalimis, norvegų kalbos tarmės turi didelį prestižą visuomenėje. Kitose šalyse tarmės nyksta arba bent jau jų vartojimo sritys labai apribotos, o Norvegijoje net Stortingo parlamento nariai, ministrai, vyskupai ir mokslininkai kalba savo gimtąja tarme, net ir ta, kuri anksčiau turėjo žemą statusą. Dialektai yra svarbi Norvegijos nacionalinio ir kultūrinio identiteto dalis.
Norvegų rašytojas ir dramaturgas J. Fosse, pelnęs Nobelio literatūros premiją už „inovatyvias pjeses ir prozą, kurios duoda balsą tam, kas neišsakoma“, yra vienas iškiliausių šiuolaikinių Norvegijos dramaturgų, rašančių nynorsk kalba. Tai pabrėžia Nynorsk gyvybingumą ir svarbą šiuolaikinėje kultūroje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
