Tobulai balti ir sveiki dantys - tai ne tik estetinė svajonė, bet ir svarbi bendros organizmo sveikatos dalis. Ryškiai balta šypsena paverčia mus jaunesniais ir patrauklesniais, tačiau gera dantų sveikata neapsiriboja vien tik išvaizda. Burna yra vartai į organizmą, o tai reiškia, kad jūsų dantų ir dantenų būklė tiesiogiai įtakoja jūsų bendrą sveikatą. Nesirūpinant savo šypsena, garantuotai teks susidurti su įvairiomis dantų sveikatos problemomis, įskaitant susilpnėjusį emalio sluoksnį.
Dantų emalis - tai blizgus, baltos spalvos sluoksnis, saugantis danties paviršių. Jo pagrindinė sudedamoji dalis - įvairūs mineralai, užtikrinantys emalio tvirtumo ir atsparumo savybes. Tačiau emalis mūsų dantyse yra pasiskirstęs netolygiai. Pvz., šoninių dantų kauburuose arba priekinių dantų kandamuosiuose kraštuose jo sluoksnis yra storesnis (apie 2,5 mm), t. y. tose vietose, kuriomis kandame ir kramtome.
Jei jaučiate, jog dantys tapo ypač jautrūs, matote spalvos pasikeitimus ar įtrūkimus, tai gali būti silpno emalio požymiai. Mums senstant jo sluoksnis plonėja, o to priežastis gali būti įvairialypė: vartojant daug rūgščių produktų, griežiant dantimis, turint netaisyklingą sąkandį, sergant tam tikromis sisteminėmis ligomis kaip cukrinis diabetas, gastroezofaginis refliuksas (GERL), dirbant pavojingomis sąlygomis, kai vyrauja rūgštinė aplinka ir t. t.
Svarbu paminėti, kad dantų emalis nėra atsinaujinantis kaip, pavyzdžiui, mūsų oda. Štai kodėl itin svarbu jį saugoti.

Reguliari ir teisinga burnos higiena yra kertinis akmuo norint išsaugoti sveikus ir stiprius dantis. Ji apima dantų valymą šepetėliu, siūlu ir reguliarius burnos skalavimus. Burnos sveikata - tai ne tik ėduonis ir dantenų ligos; tyrimai parodė, kad yra ryšys tarp burnos sveikatos ir bendros žmogaus sveikatos. Negydant dantų ėduonies ar dantenų problemų, gali atsirasti skausmas, pasitikėjimo savimi problemos ir dantų netekimas. Dėl šių problemų gali sutrikti mityba, atsirasti kalbos problemų ir kitų sunkumų žmogaus darbe, mokykloje ar asmeniniame gyvenime.
Valymas šepetėliu yra dantų higienos kertinis akmuo. Jis pašalina maisto likučius, kuriais maitinasi bakterijos, valo dantis ir atgaivina burnos kvapą. Dauguma žmonių žino, kad dantų valymas du kartus per dieną yra viena svarbiausių praktikų, padedančių pašalinti apnašas ir bakterijas bei išlaikyti dantis švarius. Tačiau dantų valymas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei žmonės naudoja tinkamą techniką.
Dantis reikėtų valyti mažais sukamaisiais judesiais, stengiantis išvalyti kiekvieno danties priekį, galą ir viršų. Šis procesas turėtų trukti nuo 2 iki 3 minučių. Žmonės turėtų vengti pjaunančių judesių pirmyn ir atgal. Per stiprus dantų valymas arba dantų šepetėlio su kietais šereliais naudojimas gali pažeisti dantų emalį ir dantenas. To pasekmės gali būti dantų jautrumas, nuolatinis dantų apsauginio emalio pažeidimas ir dantenų erozija.
Amerikos odontologų asociacija (ADA) rekomenduoja naudoti dantų šepetėlį minkštais šereliais. Taip pat teigiama, kad žmonės turėtų keisti dantų šepetėlį kas 3 mėnesius arba kai šerelių galiukai pradeda atrodyti nusitrynę, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.
Dantų siūlas gali pašalinti apnašas ir bakterijas iš tarpdančių, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Tai padeda išvengti dantenų ligų ir blogo burnos kvapo, nes pašalina tarp dantų įstrigusias šiukšles ir maistą. Nors trūksta ilgalaikių tyrimų, įrodančių, kad dantų siūlas yra naudingas, ADA ir CDC toliau rekomenduoja jį naudoti.
Dauguma dantų sveikatos specialistų rekomenduoja švelniai stumti dantų siūlą iki pat dantenų linijos ir tik tada judesiais aukštyn-žemyn apkabinti danties šoną. Svarbu vengti tarpdančių siūlą traukyti aukštyn ir žemyn, nes tai gali sukelti skausmą ir ne taip efektyviai pašalins apnašas. Rekomenduojama valytis dantų siūlu du kartus per dieną, bet jei tai nuspręsite daryti tik kartą dienoje, tai būtinai tą darykite prieš miegą.
Dantų pasta su fluoridu padeda sustiprinti dantis, bet Jūs turite valyti mažiausiai dvi minutes, kad ji galėtų atlikti savo darbą. Fluoras, gaunamas iš žemės gelmėse esančio elemento, yra įprasta dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio sudedamoji dalis, padedanti išvengti ėduonies.
Fluoro turintys junginiai, tokie kaip natrio fluoridas, natrio monofluorfosfatas (MFP), alavo fluoridas, amino fluoridas ir kiti, apsaugo dantis nuo rūgščių, kurias išskiria patologinės bakterijos, poveikio. Jeigu Jūsų dantys silpni ir turi padidėjusį kariesologinį poveikį (t. y. dažnai genda dantys), rekomenduojama naudoti dantų pastą, kuri savo sudėtyje turi amino fluorido (organinės padermės junginys).
Hidroksiapatitas - puiki alternatyva tiems, kurie vengia fluoridų naudojimo savo kasdieninėje burnos priežiūros rutinoje. Tai medžiaga, kuri taip pat veiksmingai apsaugo mūsų dantis nuo galimo ėduonies atsiradimo, taip pat mažina dantų jautrumą, užpildant atsiradusius mikroįskilimus/įtrūkimus mūsų emalyje.
Svarbūs patarimai: pavartojus fluoridų turinčių produktų, venkite pieno produktų, alkoholio vartojimo 1 valandą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri burnos skalavimo skysčiai gali būti naudingi burnos sveikatai. Pavyzdžiui, vienoje apžvalgoje nustatyta, kad burnos skalavimo skystis, kurio sudėtyje yra chlorheksidino, antibakterinės sudedamosios dalies, padeda kontroliuoti apnašas ir gingivitą. Metaanalizės duomenimis, veiksmingi ir burnos skalavimo skysčiai su tam tikrais eteriniais aliejais. Burnos skalavimo priemonės negali pakeisti dantų valymo šepetėliu ir dantų siūlu, tačiau gali jas papildyti.
Lankykitės pas savo burnos higienistą bent du kartus per metus, kad būtų atliktas nuodugnus dantų valymas. Odontologas gali diagnozuoti ir gydyti burnos sveikatos problemas, kol jos netapo rimtos. Per įprastinę dantų apžiūrą higienistas išvalys dantis ir pašalins apnašas bei sukietėjusius dantų akmenis.
Specialistas taip pat gali pastebėti ankstyvus požymius dantenų ligų, kurios yra daug lengviau išgydomos, kai nustatomos pradiniame etape. Jei esate linkę sirgti dantenų ir ertmių ligomis, apsvarstykite būtinybę lankytis pas savo higienistą kas keturis mėnesius.
Gydytojas odontologas patikrins, ar nėra vizualinių ertmių, dantenų ligų, burnos vėžio ir kitų burnos sveikatos problemų požymių. Kartais ėduonies ertmėms aptikti jie gali naudoti ir dantų rentgeno spindulius. Taip pat yra išmintinga reguliariai tikrinti savo burną patiems, stengiantis pastebėti požymius problemų, tokių kaip negyjanti žaizdelė ant lūpos arba vidinėje pusėje skruosto, patinusios, jautrios ar kraujuojančios dantenos.
Jei turite kitų sveikatos problemų, kurios Jums sukelia didesnę riziką turėti ir dantų problemų (ligos tokios kaip diabetas ar prasta imuninė sistema nuo ŽIV, vėžio ar chemoterapijos), kreipkitės į savo odontologą, kad šis patartų, kaip dažnai Jums reikėtų atlikti profilaktinį patikrinimą. Specialus dantų higienos režimas turėtų būti taikomas nėščioms moterims, žmonėms sergantiems cukriniu diabetu, ir tiems, kuriems atliekamos chemoterapijos arba kurie naudoja vaistus, galinčius paveikti dantenas.
Mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali natūraliai padėti sustiprinti dantų emalį. Lygiai taip pat svarbu yra ne tik tai, ką Jūs valgote, bet ir tai, ko nevalgote. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.
Norėdami sustiprinti dantis turėtumėme ieškoti maisto produktų, kurie praturtinti kalciu ir baltymais. Į savo mitybos racioną įtraukite daug pieno bei kito kalciu turtingo maisto, pavyzdžiui, sardinės ir kopūstai. Šiuo atveju puikiai tiks įtraukti į savo mitybos racioną baltą sūrį, jogurtą, pieną.
Lapiniai žalumynai (salotos, špinatai ar gražgarstė (rukola)) yra supermaistas, kuriame gausu kalcio, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Valgymo pabaigoje stenkitės valgyti traškių daržovių/vaisių. Puikiai tiks morkos, obuoliai. Tvirtumo dantims, pirmiausia, suteikia kalcis ir magnis bei vitaminas D, kuris padeda juos pasisavinti. Daugiausiai kalcio ir magnio yra pieno produktuose, žuvyje, ypač lašišoje ir silkėje, riešutuose, ruduosiuose ryžiuose, avižose bei grikiuose. Šių maistingųjų medžiagų taip pat turi ir žalios spalvos daržovės, todėl savo dienos racioną rekomenduojama papildyti brokoliais, lapinėmis salotomis, špinatais, šparaginėmis pupelėmis bei salierais.
Su amžiumi žandikaulio kaulas pradeda nykti, darytis silpnesnis, o šį procesą padeda stabdyti svogūnai ir džiovintos slyvos. Tiesa, pastarosios turi nemažai cukraus, todėl valgykite jas saikingai. O kas liečia svogūnus - rinkitės baltuosius arba geltonuosius svogūnus. Nors jie turi aitresnį ir nelabai malonų kvapą, tačiau juose gausu antioksidantų. Taigi, jei norite turėti gražius, tvirtus ir sveikus dantis, bent du kartus per savaitę pasimėgaukite žuvies patiekalais. Jei žuvį valgysite kartu su garnyru, organizmas kalcį ir magnį geriau pasisavins.

Mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali natūraliai padėti sustiprinti dantų emalį. Tai taip pat gali padėti apsaugoti jūsų dantis nuo maisto produktų ir gėrimų, kurie sukelia rūgšties eroziją. Žmogaus organizmui reikia daugybės vitaminų ir mineralų, kad išlaikytų optimalią sveikatą. Kadangi jūsų fizinė gerovė yra tiesiogiai susijusi su jūsų burnos sveikata, labai svarbu suprasti svarbų maistinių medžiagų ir vitaminų vaidmenį palaikant sveikas dantenas.
Idealiu atveju vitaminų gausite iš maisto, kurį valgote, nes juos lengviausia pasisavinti. Deja, šiuolaikinė dieta yra labai nesubalansuota, dėl to dažniausiai reikia gerti vitaminus. Štai svarbiausi vitaminai ir mineralai, padedantys palaikyti stiprų emalį ir sveikus dantis:
Svarbūs patarimai: nevartokite kartu vit. D ir kalcio preparatų. Medžiagos veikdamos kartu blokuoja viena kita. Geriausių rezultatų pasieksite, jei darysite pertrauką: ryte vartosite - vit. D, vakare - kalcį.

Saldus ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų įtrūkimų, yra ypač blogas pasirinkimas, nes bakterijos maitinasi cukrumi ir skleidžia rūgštis, toliau graužiančias ertmes. Kalbant apie maistą, kuris kenkia mūsų dantims, turbūt ne paslaptis ir daugelis tikrai esate girdėję, kad labiausiai netinkami yra saldumynai ir apskritai saldūs produktai. Dantų priešas numeris vienas - cukrus.
Pomidorai, marinuoti agurkai, alkoholis, kava, vartojami dideliais kiekiais, ne tik sukuria rūgščią terpę burnoje, tačiau ir sausina burnos gleivinę. Sukuriama puiki terpė plisti bakterijoms ir sukelti burnos ligas (dantų ėduonį ar periodontitą). Rūgštūs maisto produktai ir gėrimai: sultys, limonadai, vynas ir kiti rūgštūs gėrimai bei maisto produktai gali palaipsniui ardyti emalį.
Kai kurios bakterijos, gyvenančios dantų apnašose, dauginasi rūgščioje terpėje. Jos degina energiją, kurią gauna iš tų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus. Jei žmogus vartoja daug cukraus, keičiasi bakterijų sudėtis. Tad cukraus vartojimą vertėtų gerokai apriboti. Beje, atminkite, kad cukraus yra ne tik saldainiuose, bandelėse ar saldžiuosiuose gėrimuose. Jo gausu razinose, bulvėse, tokiuose vaisiuose kaip bananai, vynuogės ir kriaušės. Šių produktų atsisakyti nereiktų, nes juose gausu žmogaus organizmui reikalingų skaidulų, tačiau paskanavus jais, vertėtų dantis praskalauti bent jau vandeniu, kuris padeda sumažinti neigiamą cukraus poveikį dantims, arba pakramtyti becukrės kramtomosios gumos.
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad, geriant du puodelius kavos per dieną, organizmas praranda maždaug 6 mg kalcio, todėl ja piktnaudžiauti nederėtų. Be to, kava dažo dantis. Druska, alkoholis, baltyminės dietos ar badavimas neigiamai veikia ne tik dantis, bet ir visą organizmą, todėl ypač svarbu subalansuoti savo mitybą, atsisakyti žalingų įpročių ir sąžiningai rūpintis kasdienine burnos higiena, kad dantys būtų sveiki ir gražūs.

Geros burnos higienos mokymas gali padėti užtikrinti, kad vaikui augant dantys ir dantenos išliktų sveiki. Vaiko pieniniai dantys, kuriuos žmonės kartais vadina pieniniais, yra tokie pat svarbūs kaip ir nuolatiniai dantys. Pieniniai dantys padeda vaikui kramtyti ir kalbėti. Jie yra būsimų nuolatinių dantų laikikliai. Jei vaikas praranda pieninį dantį dėl ėduonies, tai gali suardyti burnos erdvę ir apsunkinti teisingą suaugusiųjų dantų vystymąsi.
Dar prieš burnytėje atsirandant pirmajam dantukui gera burnos higiena ir priežiūra gali padėti užaugti stipriems ir sveikiems pieniniams dantims. Kad būtų išvengta skylučių, reikia ne tik pasirūpinti subalansuota ir vaikui tinkama mityba (vengiant saldumynų ir rūgščių sulčių), bet ir nelaižyti vaikui skirto šaukšto ar žinduko prieš prasikalant pirmajam dantukui ir vėliau. Kodėl? Skylutes ar periodontitą sukeliančios bakterijos gali būti lengvai perduodamos ir apsigyventi kūdikio burnoje dar prieš išdygstant dantukams.
Dantukai pradeda dygti jau maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl dantų dygimo pradžia gali skirtis. Pirmieji dantukai dažniausiai išdygsta apatinėje priekinių dantų eilėje. Kiekvienam vaikui dantų išdygimo tvarka gali skirtis. Pirmieji požymiai, kad dantukai artėja, gali būti šie: gausesnis seilių išsiskyrimas, padidėjęs dirglumas ir nuotaikų kaita, dantenų paraudimas, patinimas ir jautrumas, vaikas dažnai nori ką nors kramtyti ar graužti, kartais vaikai gali turėti šiek tiek aukštesnę temperatūrą.
Dantų dygimas gali būti nemalonus ir skausmingas procesas. Vaikai dažnai reaguoja į skausmą dėl dantenų patinimo ir jautrumo. Tam, kad padėtumėte mažyliui:

Kūdikio dantenas nuvalykite šilta ir drėgna šluoste kasdien, dar prieš jam išdygstant dantukams. Taip iš dantenų pašalinami cukrūs, o kūdikis susipažįsta su dantų valymo pojūčiu. Kai prasikalęs dantukas truputį paauga, galima pradėti rūpintis pirmaisiais pieniniais dantimis (geriausių rezultatų pasiekiama tai darant du kartus per parą). Tam tinka drėgni vatos gniužulėliai arba specialūs vaistinėse parduodami kūdikių dantų šepetėliai. Tinka ir maži ant piršto užmaunami dantims valyti skirti antpirščiai su minkštais guminiais šereliais. Jais galima valyti ir prižiūrėti dantis, taip pat masažuoti dantenas kalantis dantukams.
Pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir vaiko kasdienės dantų higienos yra tas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai kokybiškai patys to padaryti negali, todėl jiems reikalinga suaugusiųjų pagalba. Dantys valytis reikia du kartus per parą: ryte ir vakare. Valymo trukmė - apie 2-3 minutes. Reikėtų žinoti, jog kol vaikas nelanko mokyklos ir nesimoko rašyti, jo rankų judesiai yra nepakankamai koordinuoti, todėl dantukus turėtų valyti tėveliai. Taip pat galima leisti vaikui valytis dantis pačiam, o tėveliai vėliau gali papildomai juos pervalyti.
Sulaukęs 18-24 mėnesių amžiaus kūdikis tikriausiai sugebės savarankiškai laikyti dantų šepetėlį ir dantų pastą ir išmokti, kaip pačiam išsivalyti dantis. Todėl turėtumėte pasinaudoti kiekviena galimybe žaidžiant vaiką mokyti, kaip burnoje judinti dantų šepetėlį, kad veiksmingai išvalytų ir prižiūrėtų dantis bei dantenas. Patrauklūs vaikiški dantų šepetėliai gali padėti nugalėti mažųjų nepasitikėjimą ir motyvuoti juos rūpintis dantimis. Net jei tam tikrą laiką padėsite vaikui ir patikrinsite, ar vaikas tinkamai išsivalė dantis, šios pastangos nebus bevaisės, nes taip pasirūpinsite, kad vaiko dantys būtų sveikesni.

Kol vaikas nemoka išspjauti dantų pastos, rekomenduojamos pastos su nedideliu fluoro kiekiu arba išvis be jo. Vaikui paaugus, reikia atsižvelgti į jo dantukų būklę.
Dantų pastą laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, kai jos nenaudojate.
Vaiko mityba turi įtakos ne tik bendrai sveikatai, bet ir dantų vystymuisi. Rūpintis sveika mityba dantų dygimo metu yra ypač svarbu. Kūdikių ir mažų vaikų neturėtų eiti miegoti su buteliukais ar gertuvėmis. Piene ir sultyse yra cukraus, kuris gali sukelti dantų ėduonį, jei ilgai lieka ant dantų. Artėjant 1 metų amžiaus kūdikiui, pradėkite jį pratinti prie gertuvės. Siekite, kad iki pirmojo gimtadienio buteliukai nebebūtų naudojami. Leiskite mažyliams tarp valgymų gurkšnoti vandenį iš gertuvių, bet sultis ar pieną palikite tik valgymo metu.
Dantukai genda dėl gliukozės ir cukraus, esančių maiste. Tačiau tai nereiškia, kad pagrindinė dantukų gedimo priežastis yra tik saldainiai. Didelę įtaką ėduonies susidarymui turi gausus saldintų sulčių, vaisvandenių vartojimas, taip pat įvairios bandelės, kiti kepiniai, bulvių traškučiai ir t. t. Vengiant saldžių ir lipnių užkandžių, nes jie gali prisidėti prie ėduonies atsiradimo, kai vaiko dantys dar nėra visiškai išdygę.
Itin svarbu, kad mažųjų mityboje pagal amžių netrūktų vaisių ir daržovių (mažiausiai 5 porcijos per dieną), sudėtinių angliavandenių (duona, bulvės, makaronai, kruopos), pieno produktų, augalinių ir gyvūninių baltymų (ekologiškai auginta mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai, sėklos), užtektinai vandens ar nesaldintos arbatos. Kalcio atsargas galima papildyti papildais ir kokybišku maistu, subalansuota mityba.
Be to, čiulptuko reikėtų atsisakyti iki dviejų metų amžiaus. Tėvai ir globėjai neturėtų dalytis su vaiku valgymo įrankiais ar valyti čiulptukų, kišdami juos į burną. Abu šie veiksmai gali perduoti suaugusiųjų ėduonį sukeliančias bakterijas vaikui.
ADA rekomenduoja vaikams apsilankyti pas odontologą per 6 mėnesius nuo pirmojo danties išdygimo arba sulaukus 1 metų, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Maždaug 3 metų amžiaus sulaukusį vaiką pirmą kartą turėtumėte nuvesti pas gydytoją odontologą. Darželius ir mokyklas lankantys vaikai privalo dantis pasitikrinti bent kartą per metus, to reikalauja į ugdymo įstaigas pristatomos sveikatos pažymos. Tačiau specialistai rekomenduoja tai daryti dažniau: bent du kartus per metus.
Taip pat tikrinimas leidžia dantų gydytojui pastebėti ką tik išdygusius nuolatinius krūminius vaikų dantis, kurie pagal valstybės finansuojamą profilaktikos programą nemokamai dengiami silantais.
Tėvams reikėtų pasirūpinti, kad vaikai gautų trijų pagrindinių komponentų: kalcio, vitamino D3 ir vitamino K2, svarbių sveikiems ir stipriems kaulams, bei tuo, jog mažieji būtų fiziškai aktyvūs.
Štai JAV nacionalinės mokslų akademijos rekomendacijos kalcio kiekiui vaikams:
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas kalcio kiekis per dieną |
|---|---|
| Kūdikiams iki 6 mėn. | 200 mg |
| Nuo 6 mėn. iki 1 m. | 260 mg |
| 1-3 m. | 700 mg |
| 4-8 m. | 1000 mg |
| 9-19 m. | 1300 mg |
Pirmiausia, stebėkite savo pojūčius. Jei dantų jautrumas pasireiškė 1-2 kartus per mėnesį, tikėtina, kad vartojote daugiau rūgštaus, perdėtai saldaus maisto/gėrimų, kurie sukelia trumpalaikę jautrumo reakciją. Norint to išvengti, rekomenduojama mažinti minėtų produktų kiekį arba išvis jų atsisakyti. Jei turite jautresnius dantis, būtinai rinkitės dantų pastą jautriems dantims.
Rūkymas kenkia organizmo imuninei sistemai, todėl organizmui sunku užgydyti audinius, taip pat ir burnos. CDC įvardija rūkymą kaip dantenų ligų rizikos veiksnį, o ADA įspėja, kad rūkantys žmonės gali lėtai gyti po odontologinės procedūros. Žmonės, kurie rūko, suserga dantenų ligomis keturis kartus dažniau nei nerūkantieji. Rūkymas taip pat turi įtakos burnos išvaizdai, dėl jo pagelsta dantys ir liežuvis, be to, nuo rūkymo gali atsirasti blogas burnos kvapas. Nerūkomojo tabako vartojimas didina riziką susirgti burnos vėžio ligoms, įskaitant lūpų, liežuvio, skruostų ir dantenų.