Žindymo iššūkiai ir sprendimai: nuo naujagimio iki tandemio maitinimo
Žindymas yra natūralus ir giliai intymus ryšys tarp mamos ir kūdikio, tačiau jis gali sukelti nemažai iššūkių. Nuo pat pirmųjų dienų, kai naujagimiai valgo 12 ir daugiau sykių per parą, iki vėlesnių etapų, kai mamai tenka derinti žindymą su nauju nėštumu, kyla įvairių klausimų ir problemų. Šioje straipsnio dalyje aptarsime dažniausius žindymo sunkumus ir patarimus, kaip juos įveikti, remiantis patyrusių mamų ir specialistų įžvalgomis.
Naujagimių žindymo ypatumai ir dažniausi iššūkiai
Pradėjus žįsti, įsijungia žarnyno veikla, kuri naujagimiui gali būti jautresnė. Dėl to, net ir sveiki kūdikiai gali patirti diegliukus. Dažnai pastebima, kad po pirmojo godaus atsigėrimo prasideda raukimaisi ir gurguliavimai. Kūdikis ima krūtį, pora gurkšnių, nuryja, pradeda rėkti, priryja oro, tada vėl ima krūtį, pora gurkšnių ir t.t. Šis klasikinis užburtas ratas - ima, meta, rėkia, ieško - sukelia didelį stresą tiek kūdikiui, tiek mamai.
Kūdikiui gerdama staiga ima cypti, dejuoti ir vėl paleidžia spenelį, po to vėl ima, po kelių gurkšnių paleidžia ir vėl ima ir t.t. Akivaizdu, jog kamuoja skausmai skranduke. Tokios situacijos dažnai lydimos dirglumo ir rankyčių mataravimo. Nors pienuko tikrai yra, kūdikis šlapinasi dažnai ir svoris auga, dėl skausmų jis būna itin neramus ir mažai miega. Netgi pasitaiko, kad nemiega septynias valandas iš eilės, vien kankinasi. Tai verčia abejoti, ar beverta nuolat dėti prie krūties, jei kiekvienas maitinimas sukelia šitokius skausmus. Kai kuriais atvejais tai gali būti susiję su stipriu oksitocino refleksu, t.y., stipria pieno srove, dėl kurios kūdikis nespėja ryti ir prigaudo daug oro, o tai sukelia skausmą.
Kitas dažnas iššūkis - plokšti ar sunkiai paimami speneliai, dėl kurių kūdikis sunkiau paima krūtį, o mamai atsiranda žaizdos. Tai dar labiau apsunkina žindymo procesą ir sukelia skausmą.
Kaip palengvinti žindymą ir sumažinti diskomfortą?
Norint sumažinti naujagimio diskomfortą ir palengvinti žindymą, galima imtis kelių priemonių. Prieš maitinimą, jei pienas teka stipria srove, rekomenduojama šiek tiek pieno nutraukti pientraukiu arba rankomis, kad sumažėtų pirminiai stiprūs plūsteliai. Po pirmųjų gurkšnių visada pakelkite kūdikį ir tapšnokite per nugarytę, kad atsirūgtų. Nešiokite ant pilvuko, kad palengvintumėte virškinimą.
Svarbu dažniau siūlyti krūtį ir nelaukti, kol kūdikis įsiklyks, nes išalkęs jis prirys daugiau oro ir prasčiau žįs. Pakaitaliokite maitinimo padėtis. Jei pienukas stipriai teka, o vaikas nespėja ryti, galite gultis ant nugaros, o vaikutį pasiguldyti ant savęs. Šioje padėtyje pieno bėgimas šiek tiek pristabdomas. Jei spenelis yra plokščias ir kūdikiui sunku jį paimti, antspeniai gali šiek tiek palengvinti situaciją. Reikia kantrybės ir rasite būdą, kas kada tiks.
Maitinančios mamos mityba nėra niekuo ypatinga; rekomenduojama maitintis taip, kaip nėštumo laikotarpiu. Pieno produktų ribojama iki 0,5 l per parą. Svarbiausia - mamos poilsis ir pozityvus nusiteikimas, todėl kraustymasis su vaikučiu į lovą gali padėti atsipalaiduoti. Mažiau išalkęs kūdikis ramiau žys, o žarnyną geriausiai brandina motinos pienas.
Kaip sumontuoti dušo pertvarą pačiam? | Išsamus gidas nuo A iki Ž
Žindymas nėštumo metu (tandeminis maitinimas)
Žindymas nėštumo metu, dar vadinamas tandeminiu maitinimu, kelia nemažai klausimų ir abejonių. Dažnai mamos susiduria su artimųjų spaudimu nutraukti žindymą, o gydytojai kartais rekomenduoja tai daryti, nerimaujant dėl persileidimo ar maisto medžiagų trūkumo būsimam mažyliui.
Ar žindymas nėštumo metu saugus? Medicininiai aspektai
Hipofizio hormonas oksitocinas, kuris išsiskiria žindymo metu (proporcingai žindymo dažnumui ir trukmei), skatina pieno tekėjimą iš krūties, nes stimuliuoja lygiųjų raumenų ląstelių, esančių aplink pieno liaukutes, susitraukimą. Gimdos sienelės raumenų sluoksnis taip pat sudarytas iš lygiųjų raumenų ląstelių.
Tačiau medicininė literatūra ir žindymo konsultantų kursų informacija teigia, jog iki 20-22 savaičių nėštumo gimdos raumenų nerviniai receptoriai į oksitociną nereaguoja. Taigi, iki tol yra mažiausiai 16 savaičių (arba 4 mėnesiai) absoliučios ramybės. Ir po to gimdos sienelės raumenų jautrumas oksitocinui rasis ir didės labai pamažu. Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, dėl žindymo (spenelio dirginimo) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusio gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju.
Todėl, jei nėra kitų rizikos veiksnių, žindymas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (iki 20-22 savaičių) persileidimo pavojaus sukelti neturėtų. Svarbu įvertinti, ar stresas, matant kenčiančią dukrelę ir dėl pačios mamos kamavimosi abejonėse, nėra didesnė provokacija sveikatos sutrikimui, negu nusiraminimas kartu su prie krūties nurimusiu vaiku.
Maisto medžiagų poreikis ir motinos sveikata
Dėl mitybos svarbu atkreipti dėmesį, kad vyresniam vaikui, ypač jei jam jau arti metukų ar daugiau, motinos pienas jau nebebus pagrindinis maistas. Savaitėms ir mėnesiams bėgant jis paragaus ir įpras valgyti daugiau ir įvairesnių papildomo maisto produktų. Jūsų pieno jam tada reikės gerokai mažiau, negu šiandien. Tačiau nėštumo metu motinos organizmas teikia pirmenybę būsimam kūdikiui, todėl svarbu užtikrinti pakankamą maisto medžiagų suvartojimą.
Staigus svorio kritimas, kaip antai 8 kg per 15 savaičių, gali iš intensyviai tirpdomų kūno riebalų atsargų atpalaiduoti ir į kraują išnešti, o tuo pačiu ir į krūtyse gaminamą pieną perkelti ir kažkiek teršalų. Tai atsitinka, nes iš aplinkos į organizmą patekusios toksinės medžiagos, jeigu jų nespėja perdirbti ir pašalinti kepenys ir inkstai, linkusios kauptis riebaliniame audinyje.
Vis dėlto, toks svorio mažėjimas nėra labai rizikingas dėl teršalų atsiradimo piene, nes mokslinės literatūros duomenimis taip gali nutikti tuomet, jeigu per mėnesį netenkama daugiau kaip 2 kg, arba 500 gr per savaitę. Jei svorio kritimas yra kontroliuojamas ir neviršija šių ribų, žindymo nutraukti skubėti nevertėtų. Žinoma, jeigu nuolat gyvenote ekologiškai švarioje aplinkoje ir maitinotės sveiku, nors ir gausiu, maistu, teršalų jūsų organizme gali ir nebūti, arba būti santykinai nedaug.
| Svorio kritimo laikas | Svorio kritimas per savaitę (apytiksliai) | Rizika teršalams piene |
|---|---|---|
| Per mėnesį > 2 kg | > 500 g | Padidėjusi |
| Per mėnesį ≤ 2 kg | ≤ 500 g | Maža/minimali |
Pieno pokyčiai ir vyresniojo vaiko reakcija
Nėštumo metu mamos kūnas palaipsniui ruošiasi naujo kūdikio maitinimui. Laipsniški pasikeitimai, subrendusį pieną galop paversiantys priešpieniu, prasideda vidutiniškai maždaug tarp ketvirto ir penkto mėnesio nėštumo. Gali būti, jog kažkada Jūsų vyresnėlis pastebės skirtumą, nes ims keistis pieno skonis - pienas pasidaro truputį sūresnis, ir pieno mamos krūtyse gaminsis mažiau. Kai kuriems žindomiems vaikams tas skonio pasikeitimas nepatinka ir dėl to jie gali patys nusijunkyti.
Jeigu dukrytė prašosi prie krūties pirmiausia dėl pavalgymo ir iš krūtų išžinda daug pieno, tada gal būt ir vertėtų pagalvoti kokiu vertingu ir patraukliu kitokiu maistu galėtumėte ją pasotinti. Vis tik, motinos pienas yra saldus ir skanus, bet daugumai antramečių dominuojanti paskata glaustis prie mamos yra betarpiškas artumas ir nusiraminimas. Pasaulinė Sveikatos Organizacija rekomenduoja žindyti iki 2 metų ir ilgiau, jeigu to nori pats vaikas.
Jeigu nepaisant žinių ir įsitikinimo, jog žindymas ir motinos pienas yra labai svarbus ir naudingas Jūsų dukrytei, ji pati to „neįvertins“ ir atsisakys, gal geriau nebūkite per daug atkakli, siekdama vyresnėlę žūt būt kuo ilgiau išlaikyti prie krūties. Geriau pasistenkite kitu būdu išsaugoti ir puoselėti betarpišką jūsų sielų artumą.
Stresas ir artimųjų palaikymas
Žindant vaiką, ypač jei jis klykia ar raitosi, mamą apima didelis stresas. Stresas gali bloginti mamos sveikatą. Labai svarbu nusiraminti, nes būtent tokia išvada padaryta stebint situacijas ir eksperimentuojant. Nereikia stengtis išlikti vienodai labai saldžiai visiems. Kaip Jūsų dukrelei Jūs esate pati svarbiausia, taip ir Jums ji ir jos interesai turėtų būti patys svarbiausi.
Nors artimieji gali siūlyti nutraukti žindymą, ypač sumažėjus pieno kiekiui, ignoruoti kitų Jums artimų žmonių nuomonės visiškai nereikėtų, tačiau sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant į mamos ir vaikų gerovę. Kartais artimųjų palaikymo trūkumas gali dar labiau apsunkinti situaciją.
Dėl visa ko, apsidraudimui, per galbūt kažkiek rizikingą „tepliojimų“ laikotarpį, kaip „saugiklį“, artėjant numatomam žindymui, duokite mergaitei ko nors, kas jai irgi patinka, užvalgyti ar atsigerti. Tam, kad prigludusi prie krūties, ji nebūtų išalkusi ir ištroškusi labai intensyviai ir ilgai žįsti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
