11 Mėnesių Kūdikio Raida: Fiziniai, Kognityviniai ir Socialiniai Pokyčiai

Vienuoliktąjį mėnesį kūdikio asmenybės branda net sukrečia - jis demonstruoja humoro jausmą, kaprizus, aikštosi ir meilinasi.

Motorinė Raida: Aktyvumas ir Savarankiškumas

Vienuoliktojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius. Kūdikio judėjimo gebėjimai vis labiau tobulėja. Paūgėjęs mažylis kartais primena uraganą, kuris nusiaubia namus, išvartydamas viską, ką sutinka savo kelyje, o dažnai šio amžiaus kūdikiams dar reikia suaugusiųjų pagalbos, kad galėtų atsistoti ar nueiti ten, kur nori, taigi tenka pasilenkus vedžioti. Vienuolikos mėnesių vaikučiai savo gebėjimais labai skiriasi. Vieni iš jų jau vaikšto po namus neįsikibę, kiti - nepaleidžia iš rankų atramų, treti tik išmoksta atsistoti ir stovėti. Kūdikis geba ne tik pats pastovėti, nueiti kelis žingsnius, bet ir sugeba (arba netrukus sugebės) padaryti dar daugiau - stovėdamas jis pasilenkia, pasiima jį sudominusį daiktą ir vėl atsitiesia. Besilenkiančio kūdikio nugaros, liemens, o taip pat ir sėdmenų, kojų raumenys tvirtės, gerės koordinacija.

Ropojimas ir Sėdėjimas

Ne visi mažyliai vystosi vienodai. Ropojimas yra labai sudėtingas procesas, kurio kūdikis pirmiausia turi išmokti. Norint judėti ranka į priekį ir paskui priešinga koja žengti žingsnį, reikia puikių koordinacijos įgūdžių. Tam, kad kūdikis galėtų sąmoningai valdyti savo judesius, smegenims reikia informacijos apie galūnių padėtį ir raumenų įtempimą. Už tai atsakingi receptoriai yra sausgyslėse ir raumenyse. Kūdikis ritinėjasi, ropoja ir gal net bando stotis. Laisvai ropoja. Šio amžiaus kūdikiai savo gebėjimais gerokai skiriasi vieni nuo kitų - vieni jau savarankiškai vaikšto, kiti tik stojasi ir trumpai pastovi, treti tik ropoja. Bet užtat kaip! Tik pradėjęs ropoti kūdikis juda pirmyn negrabiai, svirduliuodamas, o sulaukęs vienuolikos mėnesių jau moka daryti kryžminius judesius (kelia į priekį dešinę ranką ir kairę koją, po to karę ranką ir dešinę koją). Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t. Gerėjant pusiausvyrai, judėjimas pirmyn tampa greitesnis ir laisvesnis. Ilgai sėdi, tvirtai išlaikydamas pusiausvyrą. Kūdikis sulenkia liemenį, ištiesia į priekį rankas ir neparvirsdamas patikimai balansuoja ant sumažėjusio sėdėjimo pagrindo. Jei jis virsta į šoną arba šiek tiek per greitai griūna atgal, tai tuoj pat atitinkamoje pusėje pasiremia ištiesta ranka. Vaikas laisvai sėdi, sėdėdamas sukinėjasi, žaidžia, siekia daiktų.

Kūdikis ropoja ant grindų

Stovėjimas ir Žingsniavimas

Pats atsitoja laikydamasis už baldų. Stovėdamas ant keturių (ropojimo padėtyje) arba sėdintis vaikas pats savarankiškai atsistoja, prisilaikydamas už baldų. Klaupiasi arba pusiau klaupiasi, tada ištiesia koją į priekį, primina pėdą ir, tiesdamas koją, traukiasi rankomis. Šis įgūdis turi būti įvaldytas iš abiejų pusių. Pakaitomis abiem kojomis atlieka žingsniavimo judesius vietoje ir į šoną. Didėjantis stabilumas leidžia vaikui atlikti pirmuosius žingsnius vietoje arba į šoną, pakaitomis perkeliant kūno svorį. Laikomas už abiejų rankų žengia į priekį. Paėmę vaiką už rankų arba riešų, pamatysime pirmuosius mėginimus eiti. Jis eis neryžtingai, netvirtai, išskėstomis kojomis. Kojos plačiai išskėstos ir pasuktos į išorę, o žengiant lieka nevisiškai ištiestos, pėdos remiasi į pagrindą visu padu. Eina įsikibęs į baldus. Nemažai tokio amžiaus kūdikių jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsniukus. Vaikutis jau puikiai moka stovėti, stovėdamas moka keisti kūno padėtį, svorį perkeldamas nuo vienos kojos ant kitos. Įsikibęs į baldą (patogiausia - stalą ar kėdę), jis jau gali mažais žingsniukais apeiti jį šonu. Prilaikomas eina. Prilaikomas už rankyčių kūdikis žengia žingsnį, atsistoja visa pėda, kelia kitą koją, atsistoja kita pėda. Žingsniuoti pirmyn jam labai patinka, kūdikis jau moka išsireikalauti šios nuostabios mankštos.

Kūdikis eina, laikydamasis už baldų

Smulkioji Motorika ir Griebimas

Be to smulkioji motorika irgi gerėja, o mažylio griebimo judesiai tampa tvirtesni ir tikslesni. Kūdikio motorinis vystymasis dešimtąjį mėnesį taip pat turi įtakos jo pojūčių vystymuisi, nes stiprėja kūno suvokimo ir koordinacijos įgūdžiai. Mažylis labiau pasitiki savo judesiais. Griebia „replytėmis“. Kūdikis čiumpa mikliai ir tiksliai. Sulenkęs nykštį ir smilių paima net vos įžiūrimą plauką ar trupinį. Du pirštukai čiumpa panašiai, kaip replytės. Praėjusį mėnesį džiaugėmės, kad vaikutis išmoko griebti pincetu. „Pincetas“ - tai griebimas dviem ištiestais pirščiukais, o „replytės“ - kai vienas arba net abu pirščiukai sulenkti. Tobulėja daiktų griebimas dviem ištiestais pirštais - smiliumi ir nykščiu (pincetu). “Replinis” griebimas: mažą objektą kūdikis pagriebia sulenkto smiliaus ir priešpriešais jam atgręžto nykščio pagalvėlėmis. Kaip ir “pincetinį” griebimą, šį sugebėjimą turi būti įvaldžiusios abi rankos. Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliškai tyrinėti.

Didelis ir mažas objektas, iliustruojantis smulkiąją motoriką

Kognityvinė Raida: Pažinimas ir Supratimas

Šiuo laikotarpiu kūdikis pažįsta jį supančią aplinką ir žmones. Mažylis tiksliai žino, kas yra mama, tėtis, brolis ar senelė. Randa paslėptą žaisliuką. Kūdikis vis geriau prisimena daiktus, savo žaislus. Jis nepamirš, jei bežaidžiant kurį žaisliuką uždengsite dėžute. Kūdikis ieškos dingusio žaisliuko, ras jį po dėžute. Radęs labai džiaugsis. Traukia žaislą už virvutės. Norimą daiktą kūdikis stengiasi pasiekti ir pasiimti bet kokiais būdais. Dabar jis suvokia, kad tikslą galima pasiekti ir gudrumu - pavyzdžiui, prisitraukiant žaisliuką už virvutės. „Traukimo už virvutės“ principą mažylis panaudoja ir prie stalo, jis suvokia, kad, patraukus staltiesę, su ja prišliauš ir gražus puodukas, kuris dabar stovi stalo viduryje. Tyrinėja, iš ko sudaryti daiktai, pvz., čiupinėju varpelio šerdį, išvynioju iš popieriaus žaislą. Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus.

Kalbos Raida ir Supratimas

Pirmieji protingi skiemenys. Gal mama nė nežino, kad kūdikis jau kuria savo kalbą ir jam gerai žinomus dalykus vadina savais žodžiais. Pavyzdžiui, pamatęs tėtį, vaikutis gali sakyti „te-te-te“, o pamatęs maistą - ,,am-am“ ir pan. Kiekvieno žodynas vis kitoks, tėvai jį netrukus perpranta. Šiuo metu kūdikio kalboje garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Pirmieji prasmingi skiemenys. Pažįstamą situaciją, objektą arba asmenį vaikas spontaniškai pavadina pastoviu skiemeniu, sudvigubintu skiemeniu ar kitokiu garsu. Šie pirmieji “žodžiai” paprastai turi dar labai plačią reikšmę, pavyzdžiui, vaikas “au-au” vadina ne tik šuniuką, bet ir visus keturkojus gyvulėlius; “brr” - ne tik lengvąjį automobilį, bet ir visas triukšmą keliančias mašinas; “te-te” - kiekvieną vyrą. Supranta draudimą. Ech, vaikeli, baigėsi tavo katino dienelės. Kūdikis vis dažniau girdi trumpą ir nemėgstamą žodelį „ne“ bei ilgesnį jo palydovą „negalima“. O svarbiausia - jau supranta, ką šie žodžiai reiškia. Išgirdęs juos kūdikis trumpam nustoja daręs, kas draudžiama. Vėl imdamasis draudžiamos veikos, jis stebi suaugusiojo reakciją, o gal net pasalūniškai šypsosi. Nesitikėkite, kad sudraustas vieną kartą kūdikis ilgai atsimins, ko negalima. Vaikas reaguoja į draudimus, nutraukdamas savo veiklą. Vaikas stabteli ir nutraukia savo veiklą. Dažnai tuo momentu jis pasižiūri į asmenį, ištarusį draudimą. Po trumpos pertraukėlės jis vėl mėgina dažniausiai iš naujo įvykdyti savo ketinimą. Tiek pradedant suprasti kalbą, tiek ankstyvoje kalboje žodis “ne” atsiranda anksčiau už “taip”. Taip yra todėl, kad žodį “ne” paprastai lydi daug išraiškingesnis tonas, mimika ir gestai, negu žodį “taip”. Kasdien stenkitės kuo daugiau kalbėti su vaiku, nors jis dar ir negali jums atsakyti. Vaikas įsimins vis daugiau žodžių, o vėliau stengsis juos pakartoti. Kūdikis po truputį pradeda suvokti savo kūną, todėl dabar tinkamas laikas pradėti mokytis kūno dalių pavadinimus. Kūdikiui tobulėjant nepamirškite ne tik pavadinti kūno dalių, bet ir paaiškinti jų reikšmės.

Socialinė Raida ir Bendravimas

Šiuo amžiaus kūdikis bendrauja ne tik skiemenų skiemenimis, kurias išmoko per paskutinį mėnesį, bet ir fiziniais signalais bei emocijomis. Vienuolikos mėnesių kūdikiai labai mėgsta mėgdžioti aplinkinius. Mėgsta kartoti garsus ar gestus, jei kiti atkreipė į tai dėmesį. Mėgsta būti matomas ir girdimas. Bando protestuoti, kai kiti nenori vykdyti prašymo. Vis tobuliau mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus. Mėgsta būti matomas ir girdimas. Savarankiškai valgo maisto gabaliukus, geria iš jam laikomo puodelio. Valgo pirštais. Daugiau nei vieną vaiką auginantys tėvai šiuos skirtumus pastebi nuo pirmųjų dienų. Vis dėlto charakterio bruožai vaikui augant gali keistis, ir kartais „labai ramus, gerai miegantis“ kūdikis paūgėjęs gali tapti itin aktyviu, o dažnai verkiantis, sunkiai nuraminamas mažylis tampa linksmu, besidominčiu aplinka vaiku, kai pradeda savarankiškai vaikščioti. Žinoma, būna ir taip, kad aktyvus kūdikis išauga į aktyvų vaiką arba ramus visą laiką lieka ramus. Dabar bendravimas su kitais vaikais taip pat tampa įdomus.

Maitinimas ir Priežiūra

Jei iki šiol nebandėte duoti kūdikiui maisto, kurį jis pats galėtų suimti pirštukais ir įsidėti į burną, - pats laikas tai padaryti dabar. Šiuo metu mažylis jau yra pajėgus nykščiu ir smiliumi sugraibyti, išlaikyti ir nepamesti gabaliuko maisto, todėl galite siūlyti, pavyzdžiui, kubeliais papjaustytų vaisių ar daržovių, didesnių makaronų (kriauklelių, spiralės, ratukų formos), duonos ar kitokių jūsų valgomų maisto produktų. Šiuo metu populiarėja „kūdikio valdomas maitinimas“ (baby led weaning), kai kūdikiui nuo pat papildomo maitinimo įvedimo, tai yra nuo 6 mėnesių, siūloma valgyti ne trintą maistą, o „normalaus“ maisto gabaliukus. Jeigu jums priimtinas šis požiūris, jūsų mažylis tikriausiai jau nuo pusės metų moka sugraibyti maisto gabaliukus ir juos įsidėti į burną. Natūralu, kad iš pradžių bus daugiau terliojimosi, negu naudos, tačiau prisiminkite, kad šio amžiaus mažyliai jau geba išlaikyti rankose gana smulkius daiktus, todėl jiems nėra sunku suimti ir laikyti šaukštelį. Patarimas: Jei šilta, pasodinkite vaiką pusnuogį ar nuogą, kad po mokymosi valgyti jums liktų tik nuprausti. Jei oras vėsus - aprenkite lengvai nurengiamais ir lengvai skalbiamais drabužiais. Taip, jums darbo bus labai daug, kol mažylis išmoks pats pavalgyti, tačiau savarankiškumas už stalo labai greitai atsipirks, kai jums nereikės su šaukšteliu siūlyti vieno ar kito patiekalo. Rūpestingai valgo sausainuką. Mažiukas pamažu mokosi valgyti pats. Gražu žiūrėti, kaip jis valgo sausainį ar džiūvėsį. Tiesa, džiūvėsį graužia ir jaunesni kūdikiai, bet jie tai daro išsiblaškę, retkarčiais maistas iškrenta iš rankų. Vienuolikos mėnesių kūdikis valgo kaip tikras rūpestėlis: tvarkingai kelia sausainuką prie burnos, atsikanda, sukramto, nuryja, kanda vėl. Geria iš prilaikomo puoduko. Šiais laikais, kai siūloma visiškai nepirkti buteliukų, o nuo pirmųjų savaičių pratinti gerti iš pradžių iš šaukštelio, paskui - iš puoduko, vaikai daug greičiau išmoksta atsigerti patys. Dažniausiai vaikas ima siekti šaukšto sulaukęs 9-11 mėn. ir tai puikus metas pradėti mokytis šio svarbaus įgūdžio.

Kūdikis valgo maisto gabaliukus savarankiškai

Saugumas Namuose

Jau tikriausiai apžiūrėjote savo namus ir pasistengėte, kad jie būtų saugūs aktyviam mažyliui ir liktų kuo mažiau vietų, kur jis galėtų užsigauti į aštrų kampą ar išbandyti nepaslėptą kištukinį lizdą. Jei nenorite būti tėvais, kurie nuolat viską riboja ir draudžia, dar kartą peržvelkite namus ir atkreipkite dėmesį, ar yra daiktų, kuriuos būtų gaila duoti „panaudoti“ savo vaikui. Nelaikykite svarbių dokumentų apatiniame stalčiuje, kurį kūdikis bet kada gali atidaryti, sukelkite knygas į aukštesnes lentynas, kitaip rizikuojate, kad vieną dieną rasite jas išmėtytas ir net suplėšytas. Spintelės, kuriose yra pavojingų daiktų, turi būti užrakintos arba užremtos, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Būtų neblogai, jei vieną ar dvi spinteles su kūdikiui nepavojingais daiktais (žaislais, plastikiniais maisto indeliais, prijuostėmis, knygomis ir pan.) vaikas galėtų lengvai atsidaryti. Tam puikiai tiks apatinis stalčius virtuvėje ar indauja bendrame kambaryje.

Miego Režimas

Vienuoliktąjį mėnesį augimo tempai dar sulėtėja. 6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną.

Faktai

Velso gyventoja Elizabeta Ana Batl (Elizabeth Ann Buttle) 1956 metais pagimdė dukterį, o sūnų - 1997 metais, po 41 metų. Tai didžiausias laiko tarpas tarp dviejų vienos moters gimdymų. Praėjus metams po gimdymo mama sveria vidutiniškai 0,9-1,3 kg daugiau negu prieš nėštumą.

tags: #ka #turi #moketi #11 #menesiu #kudikis



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems