Gamtamokslinio ugdymo organizavimo metodai ir būdai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose
Ikimokyklinė įstaiga yra Lietuvos Respublikos formaliojo švietimo sistemos pirmoji pakopa. Kiekviena įstaiga kuria savitą ugdymo programą, derina metodus bei būdus, kelia tikslus, atitinkančius vaikų, jų šeimų, artimiausios gamtinės aplinkos, bendruomenės poreikius. Gamtamokslinis ugdymas šiame kontekste įgyja ypatingą reikšmę, formuodamas vertybines nuostatas ir skatindamas vaikų aktyvumą pažinti juos supantį pasaulį.
Gamtamokslinio ugdymo svarba ir modelis
Pranešime pateiktas gamtamokslinio ugdymo modelis, kuris atspindi gamtos pažinimą įvairiose ugdymo sistemose, formuojamose vertybinėse nuostatose. Taip išryškintas ugdymo turinio fragmentas, kuriame atsispindi įstaigos programos savitumas ir gamtamokslinio ugdymo vientisumas. Išanalizuotose vertybinėse nuostatose gamtos pasaulis suvokiamas kaip nedalomas. Remiantis gamtamoksliniu ugdymu vaikams skiepijamos vertybinės nuostatos, kreipiančios juos tapti brandžiomis asmenybėmis: taikyti įgytas žinias ir gebėjimus, spręsti kasdieninio gyvenimo problemas, ugdyti pasitikėjimą savimi, jausti atsakomybę bei gebėti prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
Ugdymas netradicinėje gamtinėje aplinkoje: teorija ir praktika
Aplinka, kurioje vyksta ugdymas, daro didžiulę įtaką vaiko norui dalyvauti ugdymo procese. Ugdymas netradicinėje gamtinėje aplinkoje (miške, parke, prie tvenkinio, paplūdimyje ir pan.) reiškia teorinių žinių integraciją praktinėje veikloje gamtoje. Tokioje aplinkoje, kad pasiektų numatytų ugdymosi rezultatų, ikimokyklinio ugdymo pedagogai kuria situacijas patirtiniam vaikų ugdymui(si), koordinuoja jų ugdymosi procesą.
Netradicinėse gamtinėse aplinkose vaikai jaučiasi labiau atsipalaidavę, stipriau reiškiamos emocijos, smalsesni, susidomėję, motyvuoti veikti. Šioje aplinkoje ugdoma vaizduotė, kūrybiškumas, ilgalaikė atmintis, dėmesys bei pojūčiai. Visa tai pagerina informacijos supratimą ir įsisavinimą.
Tyrimo rezultatai ir iššūkiai organizuojant gamtamokslinį ugdymą lauke
Siekiant geriau suprasti gamtamokslinio ugdymo netradicinėje gamtinėje aplinkoje specifiką, buvo keliami probleminiai klausimai: kuo ugdymo netradicinėje gamtinėje aplinkoje organizavimas skiriasi nuo ugdymo darželio grupės aplinkoje, kas būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui netradicinėse gamtinėse aplinkose bei su kokiais iššūkiais susiduria išvykas organizuojantys pedagogai? Tyrimo tikslas - nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo netradicinėse gamtinėse aplinkose organizavimo ypatumus.
Tyrimo metodai apėmė mokslinės literatūros analizę, focus grupės tyrimą ir kokybinę (content) duomenų analizę. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai - ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrimui dalyviai pasirinkti taikant kokybinio tyrimo netikimybinės imties patogųjį atrankos būdą.
Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog ikimokyklinio ugdymo pedagogas, būdamas aktyvus vaiko ugdymosi situacijų kūrėjas ir moderatorius, organizuodamas veiklas netradicinėse gamtinėse aplinkose bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, kolegomis, tėvais, kitais specialistais.
Nepaisant akivaizdžios naudos, pedagogai susiduria su tam tikrais iššūkiais organizuojant vaikų ugdymą netradicinėse gamtinėse aplinkose. Šie iššūkiai apima:
- Papildomas intelektines ir laiko sąnaudas.
- Detalesnį veiklų planavimą.
- Saugumo užtikrinimą išvykos metu.
- Finansinių klausimų sprendimus.
- Orų permainas.
- Gamtoje tykančius pavojus.
- Vaikų raidos ypatumus.
Ugdymo filosofijos ir metodologijos ikimokyklinėse įstaigose
Valstybės ir savivaldybės ankstyvojo ugdymo įstaigos ugdymą grindžia klasikine ugdymo filosofija. Dokumentuose tai vadinama tradiciniu ugdymu. Tačiau skatinant ugdymo įvairovę, nevalstybinės įstaigos savo ugdymą gali grįsti kitomis ugdymo filosofijomis ir metodologijomis. Pavyzdžiui, M. Montessori, Š. Suzuki, Valdorfo ir kt.
Valstybės, savivaldybės ugdymo įstaigos negali grįsti savo metodikos visa netradicine ugdymo sistema, bet gali naudoti jos elementus savo veikloje. Svarbu, kad švietimo įstaigų teikiamas netradicinis ugdymas atitiktų Lietuvos švietimo sistemos principus, teisės aktus. Kartu netradicinė ugdymo sistema turi užtikrinti šias vertybines nuostatas: sistema turi padėti asmeniui ugdyti(-s) toleranciją, pakantumą kitai pasaulėžiūrai, kultūrai ir religijai, puoselėti asmens orumą, gerbti ir užtikrinti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas vaikų teises. Ugdymas pagal netradicinę ugdymo filosofiją aprašytas 2010 m.
Šiuolaikinės ugdymo struktūros ir inovacijos
Lietuvos ugdymo sistemoje nuolat ieškoma naujų formų ir metodų, siekiant atliepti kintančius visuomenės poreikius ir geriau užtikrinti vaikų ugdymą. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra ugdymo struktūros. Ankstyvojo ugdymo įstaigos veikia kaip pedagogikos centrai, kuriuose ne tik vyksta ugdymas, bet ir ieškoma naujų pedagoginių sprendimų.
Vaikystės pedagogikos centrai
Vystant vaikystės pedagogiką, dar 1997 m. pradėti steigti Vaikystės pedagogikos centrai (VPC). Jie buvo pavadinti vaikystės pedagogikos centrais, nes juose vyko ne tik ugdymas, bet inicijuoti ir išbandyti nauji pedagoginiai procesai, metodai, modeliai. Juose pedagogikos studentai atliko praktiką. Remiantis šia praktika, dabar aukštosios mokyklos steigia savo ugdymo įstaigas vaikystės pedagogikos studijoms plėtoti, pedagogikos metodams, modeliams kurti ir išbandyti. 2020 m. Mykolo Romerio universitetas pranešė apie steigiamą mokyklą su darželiu.
Daugiafunkciai centrai
Mažėjant gyventojų miesteliuose, kaimiškose vietovėse, įvairių sričių paslaugos sutelktos vienoje įstaigoje. Daugiafunkciame centre teikiamos švietimo, kultūros, socialinės, sveikatos, sporto, užimtumo ir kitos paslaugos vaikams bei vietos bendruomenei.
Lauko darželiai
2014 m. pavasarį pradėjo veikti pirmasis lauko darželis. Ši darželio koncepcija į Lietuvą atkeliavo iš Skandinavijos, pabrėždama ugdymą lauke kaip esminę kasdienės veiklos dalį ir stiprinanti ryšį su gamta.
tags: #gamtamokslio #ugdymo #organizavimo #metodai #ir #budai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
