Socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų. Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja.

Socialinės paslaugos yra teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
- Dienos socialinė globa: priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
- Trumpalaikė socialinė globa: priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos.
- Ilgalaikė socialinė globa: priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Socialinės globos iššūkiai ir politikos gairės Lietuvoje bei ES
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Tai lemia personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Siekiama išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese, skatinančiame nuolatinį socialinės politikos tobulinimą. Valstybinės institucijos kuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir standartus, o socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai, kuriuose siūloma tęsti decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų įprastoje bendruomenėje. Taip pat pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose turėtų būti apgyvendinami tik tie asmenys, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeniniame tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios.
Socialinių paslaugų teikimo koncepcija nustato socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetus, siekiant užtikrinti asmens gyvenimo sąlygas, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, gerinti gyvenimo sąlygas ir teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų gerovę ir sveikatą.
Europos Sąjungos politika ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas. Jose akcentuojama būtinybė užtikrinti senyvo amžiaus asmenims pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pažiūras, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo teigiama, kad vyriausybės politika turėtų užtikrinti, jog pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia naujo požiūrio į senėjimą būtinybę, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę ir suvokiant jų globą kaip bendrą visuomenės uždavinį.
Ūkio padalinio vadovo pareigybė globos namuose
Atsižvelgiant į sudėtingą ir visapusišką globos namų veiklą, itin svarbus vaidmuo tenka už ūkinę veiklą atsakingam asmeniui. Ūkio padalinio vadovo pareigybė priskiriama struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigybės grupei, o pareigybės lygis yra A2. Šios pareigybės paskirtis - organizuoti Ūkio tarnybos darbą, prižiūrėti ir užtikrinti Globos namų pastato, patalpų ir įrengimų tinkamą būklę. Taip pat vadovas rūpinasi tinkamu darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymusi, gaisrinės saugos priežiūra, elektros įrenginių ir šilumos ūkio eksploatacija ir priežiūra. Svarbu ir viešųjų pirkimų organizavimas, bei kitų techninių, ūkinių darbų atlikimas, reikalingų tinkamam Globos namų funkcionavimui. Pareigybės darbo sritis apima Globos namų Ūkio ir apskaitos tarnybos veiklos organizavimą, koordinavimą ir įgyvendinimą. Ūkio padalinio vadovas tiesiogiai pavaldus Globos namų direktoriui.
Specialūs reikalavimai ūkio padalinio vadovui
Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti griežtus ir įvairius reikalavimus, užtikrinančius sklandų ir efektyvų ūkinės veiklos valdymą:
- Turėti technologijos mokslų arba teisės studijų srities ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu.
- Turėti dvejų metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje, įstaigos/įmonės ūkio veiklos organizavime.
- Turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
- Privalumas - teisės aktų nustatyta tvarka būti atestuotam darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais ir turėti tai patvirtinančius pažymėjimus.
- Būti susipažinusiam ir išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus, savivaldybės mero potvarkius, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, reglamentuojančius Globos namų veiklą; būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, viešuosius pirkimus, pastatų techninę priežiūrą, šilumos, vandens, atliekų ir elektros ūkio priežiūrą.
- Žinoti viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką įstaigoje, gebėti tvarkyti viešųjų pirkimų dokumentus ir atlikti viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas.
- Gebėti savarankiškai planuoti, valdyti, kaupti ir analizuoti informaciją, rengti ataskaitas, dokumentus bei kitus priklausančius įstaigos vidaus tvarkomuosius, informacinius raštus, organizuoti savo ir pavaldžių darbuotojų darbą.
- Gebėti pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įforminti pirkimų sutartis, priėmimo - perdavimo aktus, medžiagų ir priemonių nurašymus ir kitą su materialinėmis vertybėmis susijusią apskaitą.
- Mokėti pirmosios medicinos pagalbos suteikimo priemones ir būdus.
- Žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos higienos norma HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai‘‘ (galiojanti suvestinė redakcija).
- Žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos higienos normą HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionariosios socialinės Globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘, Lietuvos higienos normą HN 47-1:2020 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai‘‘ (galiojanti suvestinė redakcija).
- Mokėti dirbti MS Office programiniu paketu.
Ūkio padalinio vadovo funkcijos
Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo daugybę atsakingų funkcijų, užtikrinančių sklandų globos namų veikimą:
| Funkcijų sritis | Pagrindinės užduotys |
|---|---|
| Administracinė ir organizacinė veikla |
|
| Personalo darbo organizavimas ir valdymas |
|
| Pastato, infrastruktūros ir įrangos eksploatavimas |
|
| Transporto ir materialinių vertybių valdymas |
|
| Viešieji pirkimai ir sutarčių administravimas |
|
| Darbuotojų sauga, gaisrinė ir civilinė sauga |
|
| Apskaita, dokumentų valdymas ir informacijos teikimas |
|
| Vidaus kontrolė, atskaitomybė ir kokybė |
|

Ūkio padalinio vadovo atsakomybė
Šias pareigas vykdantis darbuotojas atsako už jam pavestų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Ūkio padalinio vadovas yra materialiai atsakingas už Globos namų pastatus, infrastruktūros ir kitus statinius, mašinas ir įrenginius, baldus ir kitą ilgalaikį bei trumpalaikį turtą bei ūkinį inventorių, esantį eksploatacijoje ir atsargas perduotas naudoti.

Ūkio padalinio vadovo darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Už puikiai atliekamą darbą, iniciatyvas, pasiūlymus, gerinant paslaugų gavėjų gyvenimo kokybę, jam gali būti taikomas paskatinimas. Tačiau, pažeidus darbo drausmę, padarius materialinę žalą, vartojant kvaišalus, psichotropines medžiagas, aplaidžiai vykdant savo pareigas, gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
tags: #administratoriaus #darbo #specifika #globos #namauose