Reikėtų vadovautis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Dar svarbu paminėti, kad žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė.
Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.
Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčias grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams.

Artėjant šv. Velykoms, daugelis tėvų susimąsto, kokie kiaušiniai tinkamiausi vaikams. Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto produktų, kuriuose gausu lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją. Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, kiaušinį kūdikiui galima pradėti siūlyti nuo 6 mėnesių, kai pradedamas primaitinimas. Tačiau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
Kadangi kūdikių imuninė sistema dar tik formuojasi, būtina užtikrinti, kad kiaušinis būtų visiškai termiškai apdorotas. Tai reiškia: jokio žalio ar minkšto trynio!
Naudokite tik šviežius kiaušinius, laikomus šaldytuve. Kruopščiai nuplaukite lukštą prieš verdant - taip sumažinsite salmonelės riziką. Vaikams galima duoti valgyti tik kietai virto (5-10 min.) kiaušinio, kad išvengtume salmoneliozės. Kiaušinio vidus yra sterilus, o į skilusius, dužusius kiaušinius (kiaušiniai gali skilti ir virimo metu) gali patekti įvairūs mikrobai, todėl juos reikia virti ilgiau. Patiekalai, paruošti iš pakankamai termiškai neapdorotų kiaušinių, kūdikiui neduodami.
Ką daryti, jei vaikas nepriima kiaušinio? Normalu, jei mažylis pirmą kartą paragavęs nesusižavi skoniu. Siūlykite po truputį - galbūt įmaišius į pažįstamą daržovių košę, skonis taps priimtinesnis.

Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.
Kiaušiniai - tai vienas vertingiausių maisto produktų mūsų kasdienėje mityboje. Juose gausu visaverčių baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų rūgščių, svarbių augančiam vaiko organizmui. Nors dėl alergijos kiaušiniui kai kuriems vaikams tenka šio produkto vengti, daugeliui jis - svarbi ir naudinga mitybos dalis. Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė pasakoja, kad rengdama receptus ir gamindama valgį savo šeimai, visada daug dėmesio skiria produktų balansavimui tam, kad pateikalai būtų kuo naudingesni sveikatai. „Kiaušinių nauda yra neabejotina, namie juos stengiamės valgyti kasdien.
Vištos kiaušinį sudaro baltymas (apie 63 %), trynys (27,5 %) ir lukštas su membranomis (9,5 %). Vidutinis kiaušinis sveria apie 44 g ir turi tik 62,5 kalorijas, tačiau suteikia daug vertingų medžiagų.

Maistinė vertė virto kiaušinio (44 g):
Kodėl kiaušiniai svarbūs vaiko mityboje?
Pavyzdžiui, vištos kiaušinyje esantis selenas svarbus normaliai imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai, plaukų ir nagų sveikatai. Jis taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Be to, kiaušiniuose esantis jodas taip pat svarbus normaliai skydliaukės veiklai, padeda palaikyti optimalią smegenų veiklą ir sveiką odą.
Didelio skirtumo tarp įvairių naminių paukščių kiaušinių nėra, juose baltymų ir riebalų yra panašiai. Kiaušinių sudėtis ir vertė priklauso nuo to, kaip buvo šeriami ir laikomi paukščiai. Vertingiausi - natūraliai kaime augintų vištų kiaušiniai. Lukšto spalva įtakos kiaušinio mitybinei vertei neturi. Visų kiaušinių trynys yra daug vertingesnis nei baltymas, kuris dažnai gali įjautrinti vaiko organizmą ir paskatinti alergiją.
Kūdikiams tinka ir vištų, ir putpelių kiaušiniai. Putpelių kiaušiniuose gausu fosforo, kuris reikalingas dygstantiems dantukams. Nemažai yra geležies, tačiau ji sunkiau pasisavinama. Putpelių kiaušiniuose nėra vitamino D, E, B12. Jie skiriasi nuo kitų. Putpelės kiaušiniai, lyginant su vištos kiaušiniais, turi daugiau nepakeičiamosios amino rūgšties valino, pakeičiamosios amino rūgšties tirozino, 1,5 karto daugiau fosfolipidų, šiek tiek daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, daugiau vitaminų A, B1, B2, niacino, 2 kartus daugiau cholino, žymiai daugiau geležies ir vario. Kadangi putpelės kiaušiniuose daug geležies, jie padeda išvengti geležies stokos mažakraujystės.
| Maistinė medžiaga | Vištos kiaušinis | Putpelės kiaušinis |
|---|---|---|
| Vitaminas A | Mažiau | Daugiau |
| Vitaminas B1 | Mažiau | Daugiau |
| Vitaminas B2 | Mažiau | Daugiau |
| Vitaminas D | Yra | Nėra |
| Vitaminas E | Yra | Nėra |
| Vitaminas B12 | Yra | Nėra |
| Fosforas | Mažiau | Daugiau |
| Geležis | Mažiau | Daugiau |
Renkantis kiaušinius parduotuvėje, atkreipkite dėmesį į ženklinimą. Pirmasis skaičius rodo, kokiomis sąlygomis buvo laikoma kiaušinį padėjusi višta.
Ant kiaušinio esantys skaičiai reiškia dedeklių vištų laikymo būdą (1-laisvai laikomų, 2-laikomų ant kraiko, 3-narvuose). 0 žymimi ekologiniuose ūkiuose laikomų vištų kiaušiniai. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai žymimi LT.
A klasės kiaušiniai skirstomi į svorio kategorijas: S - maži (iki 53 g), M - vidutiniai (nuo 53 g iki 63 g), L - dideli (nuo 63 g iki 73 g), XL - labai dideli (didesni nei 73 g).

Alergija kiaušiniams - viena dažniausiai pasitaikančių maisto alergijų kūdikiams ir mažiems vaikams. Dažniau pasitaiko tik alergija karvės pienui. Kiaušiniai plačiai naudojami kasdienėje mityboje ir įvairių produktų gamyboje - jie yra vertingas baltymų, riebalų rūgščių ir vitaminų šaltinis. Tyrimų duomenimis, vištos kiaušinis yra vienas pagrindinių alergenų kūdikių ir mažų vaikų mityboje. Pagal Europos „EuroPrevall“ tyrimą, patvirtintą provokaciniu oraliniu mėginiu, kuris buvo atliktas tarp kūdikių visoje Europoje, alergijos kiaušiniui paplitimas pirmaisiais dvejais gyvenimo metais siekia vidutiniškai 1,23 %. Įdomu tai, kad šis rodiklis labai skiriasi tarp šalių - Jungtinėje Karalystėje alergija kiaušiniui pasitaiko 2,18 % kūdikių, o Graikijoje - vos 0,07 %. Tuo tarpu tarp suaugusiųjų alergija kiaušiniui yra gerokai retesnė - ja serga tik apie 0,1 % gyventojų.
Vis dėlto, alergija kiaušiniui gali sukelti įvairius simptomus: nuo lengvų odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų kvėpavimo sunkumų ar net gyvybei pavojingos anafilaksijos. Kaip ir kiekviena alergija maistui, ši būklė reikalauja tikslios diagnostikos. Gydytojo alergologo konsultacijos metu įvertinama paciento sveikatos istorija ir atliekami reikalingi alergijos tyrimai, kad būtų patvirtinta alergijos kiaušiniui diagnozė. Straipsnį ruošė „ImunoTera” gydytoja vaikų alergologė Rūta Požerskytė.
Tyrimai rodo, kad alergija kiaušiniui dažniausiai išsivysto vaikystėje, o tam įtakos turi keli svarbūs rizikos veiksniai. Vienas reikšmingiausių - atopinis dermatitas, ypač jei jis prasideda anksti ir pasireiškia sunkia forma. Tokiems vaikams, ypač berniukams, padidėja tikimybė įsijautrinti kiaušiniui. Be to, nustatyta, kad kūdikiai, kuriems pirmosiomis gyvenimo savaitėmis buvo skirti antibiotikai, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Alergiją kiaušinio baltymams sukelia kiaušinyje esantys baltymai. Jei pastebėjote, kad suvalgęs patiekalo su kiaušiniu, vaikas vemia, viduriuoja, jį išbėrė, pradėjo niežėti odą, kiaušinių nebeduokite ir pasitarkite su gydytoju.
Dažniausiai pasitaikanti alergijos kiaušiniui forma - tai IgE sukelta alerginė reakcija. Ji prasideda greitai - dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų po kiaušinio ar jo turinčio produkto suvartojimo. Simptomai dažniausiai paveikia odą, virškinimo ir kvėpavimo sistemas. Apie 90% vaikų, alergiškų kiaušiniams, atsiranda eritema (odos paraudimas dėl uždegimo, paviršinių odos kraujagyslių išsiplėtimo), dilgėlinė (ribotas, dažniausiai trumpalaikis odos ir gleivinės bėrimas niežtinčiomis pūkšlėmis) ir egzematoidinis bėrimas.

Dažniausi odos simptomai (iki 90 % atvejų):
Virškinamojo trakto simptomai (iki 60 %):
Kvėpavimo sistemos simptomai (iki 40 %):
Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki pavojingų gyvybei. Viena sunkiausių formų - anafilaksinė reakcija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Kiaušinis gali sukelti anafilaksiją (gyvybei pavojinga, greitai besivystanti alerginė reakcija, kuri pažeidžia dvi ir daugiau organų sistemų: odos, kvėpavimo, virškinimo, širdies ir kraujagyslių) su kvėpavimo (kosulys, švokštimas, dusulys) ir/ar širdies-kraujagyslių sistemos simptomais (hipotenzija - neįprastai žemas kraujo spaudimas sumažėjus kraujagyslių ir raumenų įtampai; kolapsas - ūminis kraujagyslių nepakankamumas, pasireiškiantis kraujagyslių tonuso ir cirkuliuojančio kraujo masės sumažėjimu). Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, kiaušinis buvo 7 % sunkių anafilaksinių reakcijų priežastis tarp kūdikių ir vaikų. Anafilaksija yra žymiai sunkesnė sergant astma, todėl astmos kontrolė ypač svarbi vaikams, alergiškiems maistui, taip pat ir kiaušiniams.
Kai kalbama apie alergiją kiaušiniui, svarbu žinoti, kad alerginės reakcijos gali pasireikšti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Tai gali nutikti dėl tam tikrų kiaušinio baltymų - ovalbumino ir ovomukoido - patekimo į motinos pieną. Vis dėlto tyrimai rodo, kad mamos suvalgyto kiaušinio kiekis nėra patikimas rodiklis, parodantis, kiek šių baltymų pateks į pieną. Dėl to įsijautrinimo rizika per motinos pieną išlieka diskusijų objektu.
Dabartinės rekomendacijos sako, kad profilaktinė eliminacinė dieta žindančiai mamai (atsisakant kiaušinių) nėra pagrįsta ir neturėtų būti taikoma maisto alergijos prevencijai. Tačiau išimtiniais atvejais, kai kūdikiui pasireiškia sunkus, nuolat besitęsiantis atopinis dermatitas, kuris nereaguoja į vietinį gydymą; arba yra įtariama, kad simptomai susiję su motinos vartojamais kiaušiniais, gali būti taikoma diagnostinė eliminacinė dieta mamai. Tokiu atveju rekomenduojama 2-4 savaitėms pašalinti kiaušinius iš motinos mitybos ir stebėti, ar vaiko simptomai sumažėja ar išnyksta. Po to kiaušiniai turėtų būti grąžinami į mamos dietą, kad būtų įvertinta, ar simptomai atsinaujina.
Alergija kiaušiniui - tai iškreipta, nenormali imuninės sistemos reakcija į tam tikrus kiaušinyje esančius baltymus. Tokias reakcijas gali sukelti IgE antikūnai, kurie atpažįsta specifinius kiaušinio baltymus ir aktyvina putliąsias ląsteles bei bazofilus, arba jos gali būti susijusios su kitomis imuninės sistemos ląstelėmis, tokiomis kaip eozinofilai ar T limfocitai. Dažniausiai alerginę reakciją sukelia kiaušinio baltyme esantys alergenai, tačiau jautrumas gali pasireikšti ir trynio baltymams. Dauguma alergizuojančių baltymų yra kiaušinio baltyme. Svarbiausi iš jų:
Kiaušinio baltymą sudaro apie 90% vandens, likusius 10% sudaro jame ištirpę baltymai - albuminai, glikoproteinai ir globulinai. Baltyme praktiškai nėra riebalų, o angliavandenių - mažiau nei 1 proc.
Taigi kiaušinio baltymų alergiškumas priklauso nuo jų atsparumo karščiui ir virškinimo fermentams. Pavyzdžiui, ovomukoidas išlieka aktyvus termiškai apdorotuose produktuose, tačiau skrandyje gali būti iš dalies suardomas. Dėl to kai kurie pacientai gali toleruoti virtus ar keptus kiaušinius juos valgant, bet vis tiek patirti kontaktines odos reakcijas. Tuo tarpu ovalbuminas, kuris yra termiškai jautrus, dažniau sukelia reakcijas žaliam arba mažai apdorotam kiaušiniui. Vaikai, kuriems nustatyti specifiniai IgE ovalbuminui, dažnai gerai toleruoja kepinius ar kitus patiekalus, kur kiaušinis termiškai apdorotas.
Trynio didžiąją dalį sudaro riebalai. Nors daugiausia alergenų yra baltyme, kai kurie žmonės reaguoja ir į kiaušinio trynį, kuris taip pat turi alergizuojančių baltymų, įskaitant:
Alfa-livetinas (Gal d 5) yra susijęs su paukščio-kiaušinio sindromu - būkle, kai jautrumas išsivysto įkvepiant paukščių alergenus (pvz., nuo plunksnų ar išmatų), o vėliau organizmas pradeda reaguoti ir į kiaušinio trynio baltymus. Tokie pacientai gali patirti kvėpavimo takų simptomus (rinitą ar astmą) kontaktuodami su paukščiais bei alergines reakcijas suvalgę kiaušinių. Dėl Gal d 5 baltymo, kuris taip pat randamas vištienos raumenyse, iki 5 % vaikų, alergiškų kiaušiniui, gali būti jautrūs ir vištienai. Šis baltymas yra tik iš dalies termolabilus, tad jautrumas gali išlikti net ir termiškai apdorojus produktus.
Taip pat žinomi ir kiti kiaušinio baltymai, kurie retesni, bet svarbūs diagnozuojant kryžmines reakcijas:
Be vištos kiaušinių, kryžmines reakcijas taip pat gali sukelti kiaušiniai iš kitų paukščių - ančių, žąsų, kalakutų ar putpelių - dėl baltymų sudėties panašumo.
Be įprastų IgE sukeliamų reakcijų, alergija kiaušiniui gali pasireikšti ir ne IgE medijuotomis, arba mišriomis (IgE ir ne IgE) imuninėmis reakcijomis. Tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia šie sutrikimai: atopinis dermatitas (egzema) ir virškinimo trakto sutrikimai, susiję su uždegimu (eozinofilinės gastroenteropatijos) - pasireiškia kaip pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ar blogas svorio augimas. Vienas dažniausių ne IgE reakcijos pavyzdžių - atopinis dermatitas kūdikiams. Tarptautinio daugiacentrinio tyrimo duomenimis nustatytas ryšys tarp ankstyvos atopinio dermatito pradžios, vidutinio ar sunkaus atopinio dermatito ir įsijautrinimo kiaušiniui. Uždelstos (ne IgE) reakcijos dažniausiai pasireiškia per 6-48 valandas po kiaušinių suvartojimo. Tokios reakcijos dažnai pasireiškia kaip atopinio dermatito paūmėjimai ir kyla dėl T limfocitų sukeltų mechanizmų, o ne dėl IgE. Šios vėlyvos reakcijos diagnozuojamos sunkiau, nes jų pasireiškimas gali būti ne toks akivaizdus.

Taip pat aprašoma nemažai atvejų, kai vaikams pasireiškia tiek ūmūs IgE priklausomi simptomai, tiek vėlyvos odos reakcijos, t. y. Virškinamojo trakto simptomai dėl alergijos kiaušiniui. Nedidelei daliai vaikų, sergančių alergija kiaušiniui, pasireiškia virškinamojo trakto simptomai. Vienas iš tokių sutrikimų - alerginis eozinofilinis ezofagitas (EoE). Tai lėtinis stemplės gleivinės uždegimas, kurį sukelia mišrūs IgE ir ne IgE medijuoti procesai. EoE pasireiškia dėl eozinofilų kaupimosi stemplėje, dėl ko gali atsirasti simptomai, susiję su stemplės funkcijos sutrikimu - rijimo sunkumai, skausmas, maisto strigimas.
Kiaušiniai taip pat gali būti susiję su maisto baltymų sukeltu enterokolito sindromu (FPIES) - reta, bet ne IgE tipo alerginė reakcija. Ši būklė pasireiškia praėjus 2-6 valandoms po alergeno suvalgymo ir būdinga:
Abi šios būklės reikalauja gydytojo įvertinimo ir tikslios diagnozės, nes jų eiga gali būti užsitęsusi ar klaidinanti.
Klinikinė anamnezė, orientuota į alergiją, yra vienas svarbiausių žingsnių diagnozuojant alergiją maistui, įskaitant ir alergiją kiaušiniui. Gydytojas alergologas konsultacijos metu turi įvertinti simptomus, jų pasireiškimo laiką, ryšį su kiaušinio vartojimu bei ligos istoriją. Norint patvirtinti alergiją kiaušiniui, dažniausiai atliekami odos dūrio testai (prick testas) ir specifinių IgE antikūnų nustatymas - tiek bendriems kiaušinio baltymams, tiek atskiriems molekuliniams komponentams (pvz., ovomukoidui, ovalbuminui ir kt.). Svarbu, kad tyrimų rezultatai būtų susieti su aiškiai pastebimais klinikiniais simptomais po kiaušinio vartojimo. Tik teigiamas testas be simptomų nereiškia klinikinės alergijos.
POM - tai kontroliuojamas kiaušinio vartojimo testas, atliekamas gydytojo alergologo priežiūroje. Jis padeda:
Tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 % pacientų, kuriems buvo įtariama ar diagnozuota alergija kiaušiniui, POM buvo neigiamas - tai reiškia, jog jie visgi toleravo kiaušinius. Lietuvoje tapo prieinamas ir alergenų komponentų nustatymas, kuris padeda įvertinti alerginių reakcijų riziką, susidūrus su tam tikru alergenų šaltiniu, prognozuoti alerginės ligos eigą bei skirti individualų gydymą. Tokie alergenų tyrimai leidžia ištirti juos iki molekulinio lygmens. Šis metodas naudojamas Allergomedica programos tyrimų metu. Alergijos tyrimai Vilniuje atliekami Allergomedica klinikoje - čia, užpildžius Jūsų būklę identifikuoti padėsiančią anketą, bus atliktas kraujo tyrimas alergijai nustatyti.
Alergijos gydymo ir valdymo planas priklauso nuo reakcijos tipo - ar tai IgE sukelta, ne IgE, ar mišri reakcija - bei nuo simptomų pobūdžio ir sunkumo.
Pagrindinis gydymo būdas - alergeno eliminavimas iš mitybos. Tai nėra paprasta taktika, todėl būtina:
Pagal ES reikalavimus, kiaušinis turi būti aiškiai nurodytas etiketėje, nes tai vienas iš pagrindinių maisto alergenų.
Kai kurie vaikai toleruoja gerai termiškai apdorotus kiaušinius (pvz., kepiniuose, virtus), tačiau jiems vis tiek būtina vengti žalių ar mažai termiškai apdorotų produktų, tokių kaip: majonezas; morengai; kiaušinienė; keptas kiaušinis (keptuvėje); ledai ir pan. Vaikui, kuris alergiškas kiaušiniui, negalima duoti jokių produktų, kurių sudėtyje jo yra: blynų, makaronų, pyrago ir kt.
Gydytoja G. Paulikaitė pastebi, jog alerginių ligų „išaugimas“ paprastai siejamas su ilgainiui išsivysčiusia tolerancija alergenui. Be to, vaikų imuninė sistema sparčiai keičiasi ir formuojasi, todėl tam tikri maisto alergenai - kiaušinis, karvės pienas ar žemės riešutai - paaugus nebesukelia neigiamo poveikio. Alergija praeina 50% vaikų iki 3 metų amžiaus ir 66% iki 5 metų. Tačiau vienas paskutiniųjų tyrimų parodė, kad ši alergija gali užtrukti ir ilgiau. Jo rezultatais, alergija kiaušiniui išnyksta tik 4% iki 4 metų amžiaus, 12% iki 6 metų, 37% iki 10 metų ir 68% vaikų iki 16 metų. Be to, yra nustatytas ryšys tarp specifinių IgE kraujyje mažėjimo ir tolerancijos išsivystymo. Kuo ryškiau sumažėja jų kiekis per trumpą laiką, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys tolerancija kiaušiniui.
Būtina turėti aiškų veiksmų planą, jei atsitiktinai suvartojamas kiaušinio turintis produktas. Tokiu atveju gali būti reikalingi adrenalino autoinjektoriai.
Dažnai kyla klausimų skiepijant vaikus, alergiškus kiaušiniams, vakcinomis, kurių sudėtyje yra kiaušinio alergenų. Virusinės vakcinos, pvz., gripo, geltonojo drugio, tymų, raudonukės ir parotito (MMR), kai kurios stabligės vakcinos, gali turėti nedidelį kiekį kiaušinių alergenų, nors kliniškai reikšmingas kiekis randamas tik geltonojo drugio vakcinoje. MMR ir stabligės vakcinos neprovokuoja alerginių reakcijų alergiškiems kiaušiniams pacientams, todėl gali būti skiriamos be jokių apribojimų. Be to, gamintojai pateikia informaciją apie kiaušinio baltymų kiekį gripo vakcinoje. Daugumoje vakcinų nurodomas kiekis yra ≤ 1 μg 0,5 ml dozėje. Ištyrus tikrąjį kiaušinio baltymo kiekį vakcinoje, rastas net mažesnis kiekis nei nurodė gamintojas. Bendrai, anafilaksinės reakcijos gripo vakcinai retos net pacientams, patyrusiems sunkias alergines reakcijas kiaušiniui.