Juozapas Streikus-Stumbras: Lietuvos laisvės kovų legenda
Šiemet minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines. J. Streikus gimė 1923 m. gegužės 30 d. Pailgės kaime, Antazavės valsčiuje, Antano Streikaus ir Marcelės-Davainytės Streikienės šeimoje. Visa Streikų šeima tapo savotiška partizanų dinastija, įsitraukusia į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą.
Šeimos indėlis į kovą už laisvę
Tėvas Antanas Streikus dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Prasidėjus antrai sovietinei okupacijai, 1944 m. rugpjūčio mėn. A. Streikus-Tamošiukas įkūrė Žalgirio partizanų būrį ir jam vadovavo. Jo sūnūs Juozapas, Petras ir Izidorius bei dukra Ona tapo šio būrio nariais, o žmona M. Streikienė buvo partizanų rėmėja.
Sovietų represijos neaplenkė šeimos: 1944 m. lapkričio mėn. M. Streikienė ir sūnus Petras buvo suimti, nuteisti ir išvežti į GULAG'o lagerius Komijoje. Petras Streikus 1947 m. birželio 28 d. ten mirė. Duktė Ona Streikutė-Nera, Gėlė, buvo suimta 1949 m. gruodžio 31 d., tardoma MGB Rokiškio apskrities skyriuje ir 1950 m. sausio 9 d. mirė. Jauniausioji dukra Valerija (Valė)-Piemenaitė būrio nare tapo 1949-1950 m., vėliau, 1956 m., legalizavosi.
Partizaninė veikla ir vadovavimas
Po tėvo žūties 1945 m. rugsėjo 28 d., J. Streikus tapo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotoju. 1947 m. rugsėjo mėn. jis buvo paskirtas kuopos vadu, o 1949 m. sausio 7 d. - Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vadu. J. Streikus-Stumbras buvo itin uoliai gaudomas okupantų, už jo galvą buvo paskirta didelė suma.
Partizanas dalyvavo daugkartiniuose ginkluotuose susirėmimuose su stribais ir NKVD daliniais Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Siekiant išgyventi sunkiomis sąlygomis, partizanai naudojo įvairias taktikas, pavyzdžiui, 1950-ųjų vasarą prie Degučių ežero pasislėpė po vandeniu, kvėpuodami per nendrinius vamzdelius, taip suklaidindami persekiotojus.
| Šeimos narys | Veikla / Likimas |
|---|---|
| Antanas Streikus | Būrio vadas, žuvo 1945 m. |
| Petras Streikus | Partizanas, mirė lageryje 1947 m. |
| Ona Streikutė | Partizanė, mirė tardymo metu 1950 m. |
| Izidorius Streikus | Partizanas, nuteistas 15 m. lagerio |
Dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas“: pamatykite tikrają Juozo Lukšos-Daumanto istoriją
Legalizacija, išdavystė ir mirtis
1958 m. liepos 22 d. J. Streikus drauge su broliu Izidoriumi ir partizanu Vladu Krasausku-Kukučiu legalizavosi, gavę neliečiamumo garantijas iš Lietuvos SSR saugumo vado Kazimiero Liaudžio. Tačiau sovietų valdžia brolius apgavo. 1961 m. spalio mėn. jie buvo suimti.
Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas J. Streikų nubaudė mirties bausme. Paskutinio žodžio metu teisme Juozapas Streikus drąsiai gynė partizanų kovą, pabrėždamas, kad okupantai atėjo į jų žemę, degino namus ir šaudė, o partizanai tik gynė savo kraštą ir laisvę. Juozapas Streikus-Stumbras sušaudytas 1962 m. rugpjūčio 17 d. Jo palaikai rasti 2019 m. lapkričio mėn. Vilniaus Našlaičių kapinėse ir 2020 m. rugpjūčio 16 d. palaidoti Panevėžyje.
Po mirties J. Streikui pripažintas kario savanorio statusas, o 1999 m. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu suteiktas kapitono laipsnis. Jo bei visos Streikų šeimos atminimas išlieka svarbia Lietuvos laisvės kovų istorijos dalimi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
