Gimdymas: procesas, etapai, pasiruošimas ir atsistatymas

Gimdymas - placentinių žinduolių fiziologinis procesas, kurio metu vaisius iš gimdos yra išstumiamas į išorę. Tai yra fiziologinis procesas, per kurį iš gimdos išstumiamas vaisius. Jį sukelia gimdos ir viso motinos organizmo biocheminiai, hormoniniai, nervų sistemos pakitimai, taip pat pakitę vaisiaus ir motinos tarpusavio ryšiai. Gimdymas yra labai svarbus ir motinai, ir kūdikiui. Išbuvęs 9 mėnesius šiltame ir saugiame motinos kūne, kūdikis staiga atsiduria šviesioje ir triukšmingoje aplinkoje. Kūdikiui gimus, nukerpama virkštelė ir naujagimis pradeda savarankišką gyvenimą.

Kada vyksta gimdymas?

Paprastai naujagimis gimsta 38-41 nėštumo savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams arba 280 dienų). Moterų normalus gimdymas prasideda 38-41 nėštumo savaitę (arba 274-287 dieną, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos), kai vaisius visai subręsta (išnešiotas). Jeigu gimsta anksčiau - tai vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau - užsitęsusiu nėštumu. Kūdikiai, gimę anksčiau ar vėliau nei įprastas terminas, būna kiek mažiau gyvybingi.

Artėjančio gimdymo požymiai

Artėjančio gimdymo požymiai pasireiškia keliomis dienomis ar savaitėmis anksčiau. 36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn, likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria, vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

Gimdymo pradžia - pirmieji reguliarūs (ne rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos raumenų susitraukimai - sąrėmiai, kurie rodo gimdymo proceso pradžią. Reguliarūs, vienodais laiko tarpais pasikartojantys sąrėmiai prasideda bet kuriuo paros laiku. Iš pradžių jie būna reti (kas 15-20 minučių) ir trumpi (po 10-20 s), vėliau dažnėja, ilgėja ir stiprėja. Gimdymo požymiai yra reguliarūs sąrėmiai, vandenų tekėjimas ir apatinės nugaros dalies skausmas. Svarbu susipažinti su gimdymo požymiais, tokiais kaip reguliarūs susitraukimai, vandenų tekėjimas ar vaisiaus judesių pokyčiai.

Gimdymo etapai

Gimdymas prasideda ritmingais gimdos raumenų susitraukimais (sąrėmiais) ir baigiasi po 2 valandų nuo placentos (nuovalų) pasišalinimo. Gimdymas trunka apie 7-10 valandų. Skiriami trys gimdymo etapai:

1. Gimdos kaklelio atsivėrimo etapas (dilatacija)

   Ši stadija trunka nuo reguliarių gimdos susitraukimų (sąrėmių) pradžios iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo. Per sąrėmius (jų per gimdymą būna 100-150) po truputį atsidaro gimdos kaklelis, kad pro jį galėtų išlįsti vaisiaus galvutė. Šis gimdymo etapas trunka ilgiausiai (pirmą kartą gimdančiajai - 14-20 valandų, pakartotinai - 7-10 valandų). Dažniausiai šio laikotarpio pabaigoje nubėga vaisiaus vandenys. Visiškai atsidarius gimdos kakleliui plyšta gemalo dangalai, išteka apie 100-200 ml gemalo vandenų.

2. Vaisiaus išstūmimo etapas (stangos)

   Šis etapas trunka tol, kol vaisius užgimsta. Vaisiaus užgimimo etape (pirmą kartą gimdančiajai jis trunka 1-2 valandas, pakartotinai - 1/2-1 valandą) vaisiaus galvutė nusileidžia į mažąjį dubenį. Sustiprėja sąrėmiai. Tuo metu atsiranda stangos (pilvo ir viso liemens raumenų susitraukimai, didinantys sąrėmių jėgą), kurios kartojasi kas 5 minutės ir trunka iki 1 minutės. Refleksiškai susitraukinėdami pilvo raumenys sukelia gimdyvės norą stangintis; tam reikia daug jėgų. Visi judesiai, kuriuos daro vaisius ir jo galva, slinkdami gimdymo takais, vadinami gimdymo biomechanizmu. Gimdymo metu gimda susitraukinėja ir vaisius išstumiamas galvute į priekį pro motinos gimdymo takus. Užgimęs vaikelis pirmąsyk įkvepia oro ir jo plaučiais pirmą kartą ima tekėti kraujas.

3. Placentos atsiskyrimo etapas

   Šis etapas prasideda vaisiui užgimus, o baigiasi placentos išstūmimu. Kūdikiui užgimus gimdoje lieka placenta ir dangalai. Placentinis gimdymo etapas trunka 30 minučių-2 valandas. Vėl prasideda trumpam išnykę sąrėmiai. Atsiradus pilvo raumenų susitraukimams placenta išstumiama iš gimdymo takų. Jai atsiskiriant nuo gimdos sienelės išteka apie 250 ml kraujo. Placentai pasišalinus gimda susitraukia, nustoja kraujuoti.

Skausmo valdymas gimdymo metu

Dauguma moterų (apie 90 %) gimdymo metu jaučia skausmus. Skausmo jutimas priklauso nuo objektyvių ir nuo subjektyvių veiksnių: nuo gimdymo veiklos pobūdžio, gimdymo takų būklės, skausmo slenksčio (kiekvieno žmogaus jis yra skirtingas), taip pat nuo jautrumo, psichologinio nusiteikimo bei kitų individualių moters savybių. Tačiau pasitaiko ir neskausmingų gimdymų. Teigiama, kad apie 10 proc. moterų gimdydamos nejaučia skausmo. Skausmas malšinamas vaistais, arba moterys konsultacijose mokomos, kaip skausmo išvengti ar jį sumažinti.

Skausmui išvengti ar sumažinti sukurta psichoprofilaktinė neskausmingo gimdymo sistema, padedanti moterims gimdyti be skausmo. Akušerinė anestezija nuo chirurginės pirmiausiai skiriasi tuo, kad ji veikia ir motiną, ir vaisių. Didžioji dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą, todėl, malšinant skausmą vaistais, būtina stebėti motiną ir vaisių.

Pagrindiniai skausmo malšinimo būdai gimdymo metu

Gimdymo būdai: natūralus (vaginalinis) gimdymas ir cezario pjūvis

Kalbant apie gimdymą, du pagrindiniai metodai yra normalus (makštinis) gimdymas ir cezario pjūvis. Sprendimas tarp šių dviejų metodų yra labai svarbus, konsultuojantis su sveikatos priežiūros specialistais, atsižvelgiant į įvairius medicininius veiksnius, motinos ir vaisiaus sveikatą bei individualius pageidavimus. Sprendimas dėl gimdymo būdo yra labai individualus ir jį priima būsimoji mama, glaudžiai konsultuodamasi su savo sveikatos priežiūros komanda (akušeriu, akušere). Jis grindžiamas išsamiu motinos ir vaisiaus sveikatos, gimdymo eigos ir bet kokios galimos rizikos ar komplikacijų įvertinimu.

Įprastas (vaginalinis) gimdymas

Įprastas gimdymas, dar vadinamas vaginaliniu gimdymu, yra procesas, kurio metu kūdikis gimsta per gimdymo kanalą. Šis gimdymo būdas yra labiausiai paplitęs ir natūraliausias būdas kūdikiui ateiti į pasaulį. Pagrindinis normalaus gimdymo tikslas - užtikrinti saugų ir sveiką gimdymą tiek motinai, tiek kūdikiui. Tai leidžia natūraliai vykti gimdymui, kuris paprastai skirstomas į tris etapus: pirmasis etapas apima susitraukimų pradžią ir gimdos kaklelio išsiplėtimą; antrasis etapas - pats kūdikio gimimas; o trečiasis etapas - placentos išstūmimas.

Normalus gimdymas paprastai rekomenduojamas moterims, kurios išgyvena sveiką nėštumą be didelių komplikacijų. Procedūra dažnai pasirenkama, kai motina neturi jokių sveikatos problemų, kurios galėtų kelti pavojų gimdymo metu. Įprastas gimdymas paprastai rekomenduojamas moterims, kurių nėštumas yra bent 37 savaitę, nes tai laikoma išnešiotu.

Normalus gimdymas suteikia daug naudos tiek motinai, tiek kūdikiui:

• Trumpesnis atkūrimo laikas. Moterys, kurios pagimdė normaliai, paprastai atsigauna greičiau, palyginti su tomis, kurioms atliktas cezario pjūvis.
• Mažesnė komplikacijų rizika. Įprastas gimdymas yra susijęs su mažesne chirurgine rizika, pavyzdžiui, infekcijomis ir kraujo krešuliais, kurie gali atsirasti atliekant cezario pjūvį.
• Pagerinta kūdikio sveikata. Įprastai gimę kūdikiai gauna naudos iš gimdymo kanale esančių naudingų bakterijų, kurios gali padėti sustiprinti jų imuninę sistemą.
• Emocinė savijauta. Normalaus gimdymo patirtis gali pagerinti motinos emocinę savijautą.
• Kainos efektyvumas. Įprastas gimdymas paprastai yra pigesnis nei cezario pjūvis, todėl daugeliui šeimų tai yra prieinamesnis pasirinkimas.

Cezario pjūvis

Gimdymas, kurio metu kūdikis gimsta neįprastai, tačiau operacijos metu prapjaunant motinos pilvo ertmę, vadinamas cezario pjūviu. Tam tikros sąlygos ar veiksniai gali įprastą gimdymą laikyti netinkamu. Šių kontraindikacijų supratimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek kūdikio saugumą:

• Ankstesnis cezario pjūvis. Moterims, kurioms anksčiau buvo atliktas cezario pjūvis, gali kilti rizika įprasto gimdymo metu, ypač jei pjūvis buvo atliktas tam tikru būdu.
• Daugiavaisis nėštumas. Dvynių ar daugiau vaikų nešiojimas gali apsunkinti gimdymo procesą.
• Ankščiau esanti placenta. Ši būklė atsiranda, kai placenta gimdoje yra žemai, dengdama gimdos kaklelį.
• Motinos sveikatos problemos. Tokios būklės kaip sunki hipertenzija, diabetas ar širdies liga gali apsunkinti gimdymą.

Nors ši rizika egzistuoja, svarbu nepamiršti, kad dauguma moterų sėkmingai pagimdo normaliai, be komplikacijų. Daugelis moterų gali pagimdyti normaliai po cezario pjūvio, vadinamo VBAC (vaginaliniu gimdymu po cezario pjūvio). Taip pat daugelis nutukusių moterų ir moterų, vyresnių nei 35 metų, gali pagimdyti normaliai.

Pasiruošimas gimdymui

Pasiruošimas įprastam gimdymui apima kelis veiksmus, siekiant užtikrinti, kad ir motina, ir kūdikis būtų pasiruošę gimdymo procesui. Prieš pat gimdymą būtina laikytis kūno higienos. Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios.

Psichologinis pasiruošimas

Svarbiausias kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai. Baimė natūraliai skatina apsigynimo reakciją, sukelia įtampą, raumenų spazminius susitraukimus ir skausmą. Pašalinti „baimės“ sindromą galima tik išsiaiškinus, kuo pagrįsta nėščiosios baimė.

• Gimdymo edukacijos kursai. Lankykite gimdymo edukacijos kursus, kad sužinotumėte apie gimdymo etapus, skausmo valdymo galimybes ir ko tikėtis gimdymo metu. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4-6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams. Jų metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti. Pageidautina, kad kelis ar visus užsiėmimus lankytų būsimojo vaiko tėvas, kuris išklausęs paskaitas, geriau pasirengs psichologiškai šeimos pagausėjimui, galės daugiau padėti gimdančiai moteriai. Užsiėmimų metu demonstruojami specialūs vaizdo filmai, rodomi paveikslai ir muliažai.
• Skausmo supratimas. Pirmojo užsiėmimo metu nėščiajai reikia papasakoti apie tai, iš kur kyla skausmas gimdant ir nuo ko jis priklauso, kaip skausmo jutimas susijęs su galvos smegenų žievės funkcine būkle. Svarbu išsiaiškinti nėščiosios somatinę, akušerinę, neurologinę būklę, įvertinti jos požiūrį į nėštumą, būsimą gimdymą. Jei užsimezga geras kontaktas tarp gydytojo (ar akušerės) ir nėščiosios, moteris įgauna daugiau pasitikėjimo ir be didesnės baimės laukia gimdymo.
• Gimdymo eigos išmanymas. Trečiojo užsiėmimo metu pasakojama apie gimdymą, paaiškinama, kas sudaro kaulinį dubenį, kaip kūdikio galva slenka gimdymo kanalu, kokie yra dubens dugno raumenys. Paaiškinama, kad minkštieji gimdymo takai yra elastingi, todėl lengvai išsitempia gimdymo metu. Nėščioji turi suprasti, kad gimdymas lyg fizinis darbas, kuriam reikia daug jėgų, kurias reikia racionaliai eikvoti ir tausoti iki išvarymo periodo. Populiariai paaiškinama, koks svarbus vaidmuo, pajutus sąrėminį skausmą, tenka galvos smegenų žievei, kai joje susidaro stiprus dirginimo židinys, slopinantis skausmą ir kitus dirgiklius. Užsiėmimo pabaigoje dar kartą akcentuojama, kad tinkamas nėščiosios elgesys ir geras psichoprofilaktinis pasirengimas užkerta kelią stipriam skausmui.
• Paramos sistema. Susitarkite, kad gimdymo metu jus palaikytų asmuo, pavyzdžiui, partneris, šeimos narys ar dula.
• Gimimo planas. Apsvarstykite galimybę sudaryti gimdymo planą, kuriame būtų išdėstyti jūsų pageidavimai dėl gimdymo.

Fizinis pasiruošimas

• Prenatalinė priežiūra. Reguliarūs prenataliniai vizitai yra labai svarbūs.
• Gyvenimo būdas ir higiena. Antrojo užsiėmimo metu reikia aiškiai papasakoti apie nėštumo eigą, nėščiosios organizme vykstančius fiziologinius pokyčius. Nėščioji turi žinoti, kad jos gyvenimo ritmas ir režimas, mityba beveik neturi skirtis nuo jai įprasto gyvenimo būdo, tačiau turi tam tikrų ypatumų - ji dažniau ir ilgiau turi ilsėtis, kasdien pasivaikščioti gryname ore, ilgiau miegoti. Nėštumo metu labiau prakaituojama, pagausėja išskyrų iš lyties organų, todėl būtina priminti nėščiajai asmens higienos taisykles. Vėlyvose nėštumo stadijose patartina rečiau mylėtis siekiant nesukelti priešlaikinio gimdymo.
• Mityba. Laikykitės subalansuotos mitybos, kurioje gausu vitaminų ir mineralų. Prieš normalų gimdymą būtina valgyti subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų.
• Mankšta ir odos priežiūra. Fizinis pasiruošimas: užsiimkite lengvais pratimais, pavyzdžiui, vaikščiokite ar užsiimkite prenataline joga, kad sustiprintumėte savo kūną ir pasiruoštumėte gimdymui. Sportas, mankšta, baseinas padeda gerai besijaučiančioms nėščiosioms. Be to, speciali mankšta, pratimai nėščiosioms parodomi užsiėmimų metu. Nėščiosios išmokomos taisyklingai kvėpuoti, atlikti pilvo preso, tarpvietės pratimus. Speciali mankšta padeda sumažinti kryžkaulio-juosmens skausmą, kojų tinimą, išvengti didesnio svorio (antsvorio) prieaugio. Krūtis būsimam kūdikio maitinimui reikia rengti iš anksto. Rekomenduojama kasdien jas apiplauti drungnu vandeniu, galima lengvai pamasažuoti, įtrinti maitinamuoju kremu ar losjonu. Tai skatina kraujo apykaitą, stiprina pieno liaukas. Speneliai grūdinami šluostantis po dušo sausu šiurkščiu rankšluosčiu. Išvengti nėštumo drūžių ne visuomet pavyksta, tai priklauso nuo moters įmyčio būklės, odos elastingumo. Antrojoje nėštumo pusėje galima atlikti švelnų krūtų, pilvo, šlaunų, tarpvietės masažą, odą įtrinti aliejais, maitinamaisiais ar specialiais nuo drūžių kremais. Tinkama odos priežiūra - nėštumo drūžių ir tarpvietės plyšimų profilaktika.
• Ligoninės krepšys. Paruoškite ligoninės krepšį su būtiniausiais daiktais, tokiais kaip patogūs drabužiai, higienos reikmenys ir daiktai kūdikiui.

Paskutinio užsiėmimo metu dar kartą primenama, kokie yra gimdymo pradžios požymiai, ką reikia pasiimti važiuojant į stacionarą, kada skubiai reikia į jį važiuoti (kai nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo daug kraujingų išskyrų ar kraujo iš lyties organų, blogiau juntami vaisiaus judesiai ir kt.).

Įprasto vaginalinio gimdymo eiga

Žingsnis po žingsnio suprantant įprastą gimdymo procesą, galima sumažinti nerimą ir pasiruošti būsimoms motinoms tam, ko tikėtis.

• Atvykimas į ligoninę. Atvykus į ligoninę, būsite užregistruota ir nuvežta į gimdymo palatą.
• Stebėsena. Būsite prijungti prie monitorių, kurie stebės jūsų susitraukimus ir kūdikio širdies ritmą. Vaisiaus sveikata: nuolatinis kūdikio širdies ritmo ir bendros sveikatos stebėjimas gimdymo metu yra labai svarbus.
• Gimdos kaklelio patikrinimas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks gimdos kaklelio tyrimą, kad nustatytų, kiek išsiplėtęs ir susiaurėjęs yra jūsų gimdos kaklelis.
• Skausmo valdymas. Jei nuspręsite naudoti skausmą malšinančius vaistus, pats laikas aptarti savo galimybes su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jis padės jums nuspręsti, kuris metodas jums tinkamiausias, įskaitant epidurinę nejautrą, kvėpavimo technikas, masažą arba azoto suboksidą.
• Aktyvus darbas. Gimdymo procesui progresuojant, sąrėmiai taps intensyvesni ir dažnesni.
• Stūmimo etapas. Kai gimdos kaklelis visiškai atsidarys, prasidės stūmimo fazė. Jums bus patarta, kada stumti susitraukimų metu.
• Kūdikio pristatymas. Stumiant, kūdikis judės gimdymo taku. Kai tik galva bus matoma, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas padės kūdikį išvesti.
• Greitoji priežiūra. Kūdikis bus paguldytas jums ant krūtinės, kad būtų užtikrintas oda prie odos kontaktas, kuris skatina ryšio užmezgimą ir žindymą.
• Placentos pristatymas. Gimus kūdikiui, ir toliau jausitės lengvi susitraukimai, padedantys placentai atsiskirti.
• Priežiūra po gimdymo. Jums bus stebima, ar neatsiranda komplikacijų, tokių kaip gausus kraujavimas.
• Atsigavimas. Prieš perkeliant į pogimdyminę palatą, praleisite šiek tiek laiko pooperacinėje palatoje.

Priešlaikinis gimdymas

Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos, yra laikomas priešlaikiniu. Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai. Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.

Galima rizika ir komplikacijos

Nors normalus gimdymas paprastai yra saugus, būtina žinoti apie galimą riziką ir komplikacijas:

• Ašarojimas. Gimdymo metu gali pasireikšti makšties plyšimas, kuris gali būti nuo nedidelio iki sunkaus.
• Kraujavimas po gimdymo. Kai kurioms moterims po gimdymo gali pasireikšti gausus kraujavimas.
• Infekcija. Gimdoje arba bet kokio plyšimo vietoje yra infekcijos rizika.

Gimdymo komplikacijų (pavojingiausios jų - gimdymo trauma ir gimdyvės nukraujavimas) dažniausia atsiranda dėl netaisyklingos vaisiaus padėties (skersinės ir įstrižinės, atloštinės, viršugalvio, kaktos ir veido pirmeigos), placentos ir virkštelės patologijos, gimdymo anomalijų, siauro dubens, gimdyvės ligų. Nors ši rizika egzistuoja, svarbu nepamiršti, kad dauguma moterų sėkmingai pagimdo normaliai, be komplikacijų.

Atsigavimas po normalaus gimdymo

Atsigavimas po normalaus gimdymo yra labai svarbus etapas, kuris kiekvienai moteriai yra skirtingas.

• Artimiausias pogimdyminis laikotarpis (pirmosios 24 valandos). Po normalaus gimdymo motinos paprastai kelias valandas stebimos gimdymo palatoje. Šiuo laikotarpiu vertinami gyvybiniai požymiai, malšinamas skausmas ir pradedamas maitinimas krūtimi.
• Pirma savaitė. Pirmąją savaitę motinos gali kraujuoti iš makšties (justi lochiją), patirti gimdos susitraukimus ir skausmą. Svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir valgyti subalansuotą maistą, kuriame gausu geležies ir baltymų, kad būtų lengviau atsigauti.
• Dvi-šešios savaitės. Antrą savaitę daugelis moterų pradeda jaustis labiau savimi. Tačiau svarbu vengti sunkaus svorio kilnojimo ir įtemptos veiklos. Dauguma moterų gali atnaujinti lengvus namų ruošos darbus ir trumpus pasivaikščiojimus.
• Šešios savaitės ir daugiau. Per šešias savaites po gimdymo daugelis moterų gali užsiimti dauguma įprastų veiklų, įskaitant mankštą ir lytinius santykius, jei nėra jokių komplikacijų.

Patarimai atsigavimo laikotarpiui

• Skausmo valdymas. Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai gali padėti valdyti diskomfortą.
• Higiena. Laikykitės tinkamos higienos, kad išvengtumėte infekcijų.
• Mityba. Sutelkite dėmesį į subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų.
• Emocinė sveikata. Pogimdyminis liūdesys yra dažnas reiškinys. Jei jis užsitęsia ar trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis pagalbos.

Gimdymas namuose ir alternatyvūs metodai

Nors normalus gimdymas pirmiausia reiškia gimdymą natūraliai, yra įvairių metodų ir būdų, kurie gali būti naudojami procesui palengvinti. Šie metodai skirti padidinti komfortą, sumažinti skausmą ir skatinti sklandesnę gimdymo patirtį. Šie metodai gali būti pritaikyti individualiems motinos poreikiams ir pageidavimams, todėl patirtis tampa asmeniškesnė ir patogesnė.

• Gimdymas vandenyje. Šis metodas apima gimdymą vonelėje su šiltu vandeniu.
• Hipnotizuojantis gimdymas. Ši technika orientuota į atsipalaidavimą ir vizualizaciją, siekiant valdyti skausmą ir nerimą gimdymo metu.

Emocinis saugumas yra vienas svarbiausių veiksnių gimdymo metu. Lietuvoje yra galimybė rinktis gimdymą namuose. Pavyzdžiui, UNDA - pirmoji nepriklausomų akušerių komanda Lietuvoje, turinti licenciją teikti gimdymo namuose priežiūrą. Gimdymo namuose paslauga teikiama laikantis Gimdymo namuose priežiūros paslaugos teikimo tvarkos aprašo. UNDA komanda bendradarbiauja su Santaros klinikomis. Gimdymo priežiūros namuose paslauga yra kompleksinė, orientuota į šeimos poreikius ir saugumą. Ruošiantis gimdymui namuose, šeima konsultacijų metu susipažįsta su visomis UNDA komandos akušerėmis. Į paslaugų paketą įeina trys išsamios pasiruošimo gimdymui konsultacijos (kiekviena iki 2 val.), o visas šis paslaugų paketas šeimai kainuoja apie 3000 Eur. Į namus atvykstanti akušerių komanda atsiveža mamos ir vaisiaus būklės vertinimo prietaisus, būtinąją pagalbos įrangą, nuolat vertina gimdyvės ir vaisiaus ar naujagimio būklę, pildo medicininę dokumentaciją, užregistruoja naujagimį elektroninėje sistemoje.

Gimdymas istorinėje perspektyvoje

Gimdymas per amžius keitėsi, ypač kalbant apie saugumą ir šeimų dydžius. XVII-XVIII a. tikėtina, kad nesėkmingi gimdymai nusinešdavo daugiau nei 1 % gimdyvių gyvybių, o ne vieną kartą gimdančiai moteriai tokia tikimybė išaugdavo iki 4 %. XX a. pradžioje Lietuvoje vaikų gimdavo daug, būdavo pametinukų, šeimoje augo 5-7, o gimdydavo po 12 ar net 19 kartų, tik ne visi vaikai užaugdavo. Nuo 1950 m. jau daugelis moterų gimdė medicinos įstaigose. XX a. antroje pusėje vis dažniau populiaresnės darėsi šeimos, kuriose augo vienas arba du vaikai. Tam įtaką darė tiek nelegalūs abortai, tiek kontraceptinės priemonės. LTSR pati populiariausia kontraceptinė priemonė, kuri pasirodė tik 1973 m., buvo spiralės. Panašūs pokyčiai vyko ir Vakaruose.

tags: #kas #yra #gimdymas

• Partnerystė su LTvaikas
• Kiek miego reikia vaikams?
• kaip išmokyti vaiką važiuoti dviračiu
• sužinokite apie daugiavaisio nėštumo riziką
• Nuolatinė kaita