Įvaikinimas ir globa pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) detaliai reglamentuoja vaiko įvaikinimo bei globos (rūpybos) santykius. Šie procesai yra itin svarbūs, nes jie suteikia galimybę vaikams, likusiems be tėvų globos, augti saugioje, mylinčioje šeimoje. Įvaikinimas ir globa - tai ne tik teisinės procedūros, bet ir kilnus žingsnis, keičiantis vaiko gyvenimą iš esmės.

Įvaikinimo esmė ir teisinės pasekmės

Įvaikinimu sukuriami tokie pat įtėvio ir įvaikio teisiniai santykiai, kokie yra tėvų ir vaikų, įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuoniams suteikiamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Kartu pasibaigia biologinių tėvų bei jų giminaičių ir įvaikinto vaiko tarpusavio teisės ir pareigos. Svarbu pabrėžti, kad įvaikinimo santykiai įtėviams ar įvaikiams mirus nesibaigia, išlieka įtėvių giminaičių ir įvaikio palikuonių tarpusavio teisės ir pareigos, o pačio įvaikinimo panaikinti negalima.

Įvaikinimas gali būti dviejų tipų: nacionalinis, vykstantis šalies viduje, ir tarpvalstybinis (tarptautinis), jeigu vaiką įvaikina nuolat užsienio valstybėje gyvenantis ir vaiką perkeliantis gyventi į šią šalį asmuo.

Įvaikinimo procesas ir sąlygos

Nuo 2001 metų įvaikinimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlieka įvaikinamųjų ir įvaikintojų apskaitą, sudaro jų sąrašus, tikrina įvaikintojų pasirengimą įvaikinti, atstovauja valstybei visose įvaikinimo procedūrose. Būtinos įvaikinimo sąlygos:

• Būsimųjų įtėvių noras įvaikinti konkretų vaiką (prašymas įvaikinti gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos tarnybai).
• Vaiko biologinių tėvų ar globėjų, rūpintojų sutikimas įvaikinti.
• Vaiko, vyresnio kaip 10 metų, rašytinis sutikimas būti įvaikintam.

Įvaikinimo tarnybai nusprendus, kad įvaikinimas atitinka vaiko interesus, būsimieji įtėviai teikia prašymą teismui. Teisme įvaikinimo prašymas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o byla - uždarame posėdyje.

Esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo

Nors tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai, egzistuoja esminiai skirtumai:

1. Įsipareigojimo trukmė: Įvaikinimas yra baigtinis procesas, o globa - laikina arba nuolatinė paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros.
2. Teisės ir pareigos: Įvaikis įgyja visas teises ir pareigas, kokias turi biologiniai vaikai, įskaitant paveldėjimą. Globos atveju vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima, jeigu tai neprieštarauja jo interesams.
3. Informacijos konfidencialumas: Įvaikinimo atveju įtėviai turi teisę neatskleisti informacijos apie įvaikinimą, o globoje ryšiai su biologiniais tėvais dažniausiai išlaikomi.

Valstybės parama ir specialistų pagalba

Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įsivaikinus skiriama vienkartinė išmoka, o kas mėnesį mokama išmoka vaikui bei nustatyto dydžio išmoka vienam iš įtėvių. Globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama globos išmoka, globėjui - globos išmokos tikslinis priedas bei pagalbos pinigai.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Visuomenėje vis daugiau kalbama apie globą ir įvaikinimą, dalijamasi gerosiomis patirtimis, taip skaidant mitus ir padedant priimti atsakingus sprendimus.

tags: #ivaikinimas #ir #globa #civilinis #kodeksas

• Gimimo mėnesio gėlių simbolika
• Ar tiesa, kad nėštumo testas rodo sėklidžių vėžį?
• sužinokite daugiau apie Ežerėlio slaugos namų teikiamas paslaugas
• Dvigubas stebuklas Jūsų namuose
• Gaidžio įtaka vištų produktyvumui ir kiaušinių dėjimui