Vaiko gimimo poveikis tėvų santykiams ir asmenybės raidai

Vaiko gimimas yra džiugus įvykis, tačiau kartu ir didelis iššūkis, iš esmės keičiantis šeimos gyvenimą. Nors natūralu būtų tikėtis, kad nauja gyvybė dar labiau suartins du vienas kitą mylinčius žmones, realybė dažnai būna sudėtingesnė. Šis straipsnis nagrinėja vaiko gimimo poveikį tėvų santykiams, atsirandančius sunkumus, emocinius iššūkius bei vaiko raidą lemiančius veiksnius.

Vaiko gimimas: suartina ar išskiria tėvus?

Kyla klausimas: vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria? Kodėl taip nutinka, kad du vienas kitą mylintys žmonės, susilaukę vaiko, pradeda stipriai pyktis arba, atvirkščiai, dar geriau sutarti? Doc. dr. Sigita Valevičienė teigia, kad pats vaiko gimimas, kaip nuostabus įvykis, nei suvienija, nei išskiria šeimas, nes šeimos santykiai priklauso nuo to, kokie jie buvo iki vaikui gimstant. Tai patvirtina ir amerikiečių psichologo Jono Gottmano 2019 m. tyrimas, nustatęs, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą.

Vaiko gimimas, bet kokiu atveju, yra stresas. Jis pats savaime nei pablogina, nei pagerina tėvų tarpusavio santykius. Tai yra iššūkis, kurį tėtis ir mama mokosi arba nesimoko įveikti. Svarbiausia - kokie tėvų tarpusavio santykiai buvo iki vaiko gimimo. Tai klausimas, kaip tėvai jaučiasi ir, kokia jų vidinė pozicija bei nusiteikimas, kaip jie reaguoja į vaiką ir jo atsiradimą. Tai papildomas stresas, bet kaip šeima su tuo susitvarkys, priklausys nuo santykių brandumo.

Pokyčiai šeimos gyvenime gimus vaikui

Vaiko atėjimas į pasaulį sukelia daugybę pokyčių, kurie gali tapti santykių sukrėtimų priežastimi:

• Socialiniai santykiai: Keičiasi šeimos narių socialiniai santykiai. Lieka mažiau laiko pabendrauti su draugais, kitais šeimos nariais, šeimos narių tėvais.
• Gyvenimo ritmo pokyčiai: Vaiko atėjimas pakeičia dienos ritmą ir laiko dinamiką, tėčio ir mamos laisvalaikį, susitikimų laiką su bičiuliais, net bazinių poreikių patenkinimo galimybes (WC, dušas, mityba, poilsis). Tėvams lieka mažiau laiko rūpintis savimi.
• Finansinė padėtis: Keičiasi šeimos finansinė padėtis, nes vienas iš tėvų turi nustoti dirbti bent kurį laiką. Dažniausiai tai būna mama. Šeimos išlaidos didėja atsiradus vaikui ir jam augant. Pavyzdžiui, Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad po vaiko gimimo dirbančių moterų skaičius krinta nuo 90 proc. iki 70 proc., o dirbančiųjų darbo valandos sumažėja. Sumažėję finansai taip pat kelia stresą.
• Sveikata ir emocinė gerovė: Lieka mažiau laiko tėvams pasirūpinti savo sveikata ir emocine gerove, nes vaikui reikia papildomos priežiūros.

Kas lemia santykių pagerėjimą ar pablogėjimą?

Jeigu pagalvotume ir įsivertintume, kokio brandumo buvo mūsų tarpusavio santykiai iki vaiko gimimo, tikriausiai rastume paralelių, kad ir anksčiau kilusius sunkumus spręsdavome nebrandžiai, stokodami empatijos ir pagarbos vienas kitam. Normalu, kad tėvų požiūriai į vaiko auginimą ir jo priežiūrą skiriasi. Esmė yra ne pats įvykis, bet šeimos santykių brandumas. Spręsti galima per konfliktą arba susitarimą, ir tai priklauso nuo tėvų tarpusavio santykių.

Brandūs santykiai grįsti abipuse pagarba, empatija ir pagalba. Tokiose šeimose, net ir gimus vaikui, partneriai stengiasi vienas kitam padėti, nekaltina, nepriekaištauja ir neatsiriboja. Jei santykiai infantilūs, sprendžiama konfliktuojant, elgesys paremtas pretenzijomis vienas kitam. Tai neatsirado vaikui gimus, tai jau buvo prieš tai. Vaikui gimus, tai tik paaštrėjo, nes atsirado naujų iššūkių.

Motinos ir tėvo vaidmuo vaiko auginime

Mamos ryšys su kūdikiu prasideda žymiai anksčiau nei tėčių, nes mamos į jį investuoja visą nėštumo laikotarpį. Tėčiams ši galimybė atsiranda tik kūdikiui gimus. Visose kultūrose gimusiu kūdikiu pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais dažniausiai rūpinasi mamos. Tas rūpestis gali būti toks stiprus, kad dažnu atveju net nepastebima, kaip visas dėmesys būna sutelktas į kūdikį ir rūpinimąsi juo, tad tėvas nesąmoningai ar sąmoningai gali būti atribotas nuo vaiko priežiūros.

Tėvams labai svarbu būti lygiaverčiams. Mamos turi siekti jokiu būdu neatriboti tėčio nuo vaiko auginimo. Tėčiai taip pat yra ne mažiau svarbūs negu mamos vaiko gyvenime. Norint užmegzti tarpusavio ryšį su vaiku, tiek tėčiai, tiek mamos turi investuoti, t. y. aukoti savo laiką, resursus, laisvalaikį, sveikatą. Tai padeda jiems užmegzti ryšį su vaiku ir pamilti jį dar stipriau, lygiaverčiai su mama dalyvauti vaiko gyvenime. Tai sustiprina ir šeimos santykius.

Tėčiams buvo užduotas klausimas - kada jie pirmą kartą pajuto, kad yra tėčiai? Iš 12 tėčių, lankiusių pozityvios tėvystės grupę, anksčiausiai patyręs tėvystės pojūtį buvo tėtis, kai vaikui buvo 3 metukai. Ir tai nutiko žmonai išvykus 4 dienoms į komandiruotę. Tai rodo, kad galimybė savarankiškai priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę yra esminė tėvystės patirties dalis.

Pogimdyminė depresija ir emociniai sunkumai

Vaiko atėjimas į pasaulį yra džiaugsmingas laikotarpis moters ir šeimos gyvenime. Vis dėlto vidutiniškai penktadalis moterų po gimdymo maždaug šešis mėnesius ar netgi metus laiko patiria įvairių psichologinių ir emocinių sunkumų, o tai turi stiprų neigiamą poveikį pačios moters funkcionavimui. Viena labiausiai ištirtų motinos emocinių sunkumų ir vaiko sveikatos sąsajų sričių yra pogimdyminė depresija. Sumažėjęs progesterono kiekis ankstyvuoju pogimdyminiu periodu skatina nemigą.

Pogimdyvinės depresijos požymiai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Pasitaiko, kuomet po kūdikio gimimo šia ligos forma suserga ne tik moterys, bet ir vyrai. Deja, nors dalies vyrų emocinė sveikata suprastėja po to, kai gimsta kūdikis, dažnu atveju jie nesieja savo savijautos su pogimdyvine depresija ir pagalbos ieško rečiau.

Pagalba ir savipagalba esant pogimdyminei depresijai:

Pastebėjus, jog jums ar jūsų artimam žmogui yra būdingi pogimdyvinės depresijos požymiai, visų pirma reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą. Gydant pogimdyvinę depresiją, žmogui itin svarbu vadovautis sveikos gyvensenos principais:

• Atraskite laiko sau. Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau.
• Venkite vienatvės. Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos.
• Sveika gyvensena. Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžes ir stabilizuotis emociškai.
• Įtraukite į kasdieninę rutiną relaksacinius pratimus, meditaciją, masažus ir kitas priemones, padedančias atsipalaiduoti.

Santykių dinamika po vaiko gimimo

Dar prieš vaiko gimimą santykiai turi tam tikrą ritmą, daugiau erdvės vienas kitam, bendrus pomėgius, spontaniškumą. Gimus vaikui, prioritetai pasikeičia iš esmės. Visa energija ir dėmesys natūraliai krypsta į naują gyvybę, o partnerystė tarsi atsiduria „antrame plane“. Ši situacija savaime nėra bloga - tai natūrali vystymosi dalis. Tačiau jei nesame tam pasiruošę, pokyčiai gali sukelti daug nesusipratimų:

• Skirtingi lūkesčiai: vienas iš partnerių gali tikėtis daugiau pagalbos ar emocinio palaikymo, kitas gali nesuprasti ar nežinoti, ko iš jo tikimasi.
• Nuovargis ir miego trūkumas: išsekimas mažina kantrybę, gebėjimą empatiškai reaguoti.
• Emocinė distancija: intymumas ir ryšys gali nuslopti, ypač jei abu partneriai jaučiasi nesuprasti.
• Praeities įtakos: vaiko gimimas gali pažadinti asmeninės vaikystės prisiminimus, prieraišumo stilių ar nerealizuotus lūkesčius, kurie netikėtai ima veikti dabartinius santykius.

Konfliktai ir jų priežastys

Dauguma porų mano, kad jų konfliktai po vaiko gimimo kyla dėl „smulkmenų“, pavyzdžiui, kas naktį kelsis prie vaiko ar kas labiau pavargęs. Tačiau iš tiesų, tokio tipo ginčai dažnai yra tik paviršius. Po juo slypi gilesnės emocinės dinamikos, susijusios su mūsų vidiniais modeliais, susiformavusiais ankstyvame gyvenime.

Schemų terapija: mūsų praeitis gyvena dabartyje

Pasak J. E. Young, žmogus nuo vaikystės formuoja tam tikras „schemas“, giliai įsišaknijusius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Pavyzdžiui, jei vaikystėje žmogus jautėsi paliktas, atstumtas ar nematytas, jo vidinė schema gali būti: „Aš nesvarbus (-i)“, „Manimi nebus pasirūpinta“. Gimus vaikui, šios schemos gali labai suaktyvėti, ypač kai jaučiame nuovargį, spaudimą ar emocinį atstūmimą.

Prieraišumo stiliai: kaip kuriame ryšį

Prieraišumo teorija, kurios pradininkas J. Bowlby ir vėliau išplėtota M. Ainsworth, rodo, kad mūsų ankstyvi santykiai su tėvais ar globėjais formuoja vidinius modelius, pagal kuriuos vėliau kuriame artimus ryšius. Šie modeliai ypač stipriai suaktyvėja gimus vaikui - nes mes vėl susiduriame su artumu, priklausomybe, rūpesčiu ir atsakomybe.

• Saugus prieraišumo stilius: leidžia poroms bendrauti atvirai, reaguoti į vienas kito poreikius, išlikti artimiems net ir įtampoje.
• Nerimastingas stilius: dažnai sukelia stiprų emocinį poreikį būti matomam, patvirtintam. Gali reaguoti pykčiu, priekaištais ar desperacija.
• Vengiantis prieraišumas: pasireiškia sunkumu atpažinti ir reikšti emocinius poreikius. Gimus vaikui, tokie žmonės dažnai pasitraukia į praktinius veiksmus.
• Dezorganizuotas stilius: dažnai susijęs su traumine patirtimi, gali lemti prieštaringas reakcijas, pavyzdžiui, trokšta artumo, tačiau bijo būti įskaudintas.

Moters ir vyro vidinis pasaulis: tylieji iššūkiai

Daug moterų po gimdymo išgyvena emocinę vienatvę, apie kurią mažai kalbama. Jos nori būti „pakankamai geros mamos“, dažnai save spaudžia būti stipriomis, nepriklausomomis, rūpestingomis. Tuo pat metu jos trokšta artumo, palaikymo, bet… nesako. Šis tylėjimas dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš gilios baimės: būti atstumtai, nesuprastai ar pamatytai kaip silpnai. Tyrimai rodo, kad moterys po gimdymo dažnai išgyvena padidintą nerimą ir emocinį jautrumą, o jei neturi su kuo atvirai kalbėtis, šie jausmai kaupiasi ir virsta priekaištais ar emociniu atsitraukimu.

Vyrai taip pat išgyvena gilius pokyčius, nors apie juos kalbama mažiau. Tyrimai rodo, kad net 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyvinę depresiją, tačiau ji dažnai lieka nepastebėta. Daugelis vyrų išmokyti, kad yra „vyriška“ kontroliuoti emocijas, būti stipriam, nekalbėti apie vidinius išgyvenimus. Gimus vaikui, jie dažnai jaučiasi pasimetę: kaip būti gera atrama partnerei, kai patys nežino, ką jaučia? Tai dažnai baimė nepateisinti lūkesčių, nežinojimas, kaip padėti, vidinis gėdos jausmas, kad galbūt „nesu pakankamai geras tėvas ar vyras“.

Kaip išsaugoti santykius gimus vaikui?

Kai gimsta vaikas, keičiasi ne tik dienotvarkė - keičiasi vaidmenys, identitetai ir emociniai poreikiai. Tai tarsi žemės drebėjimas poros dinamikoje. Ir vis dėlto, net jei jaučiasi, kad viskas slysta iš po kojų, galima išmokti kurti naują pusiausvyrą. Štai keletas patarimų:

1. Sąmoningas savęs pažinimas: Pirmiausia svarbu stabtelti ir pažiūrėti į save: kaip aš reaguoju į artumą? Kaip kalbu apie savo poreikius? Ką darau, kai jaučiuosi atstumtas (-a)? Pažinus tai savyje, tampa lengviau kalbėti apie jausmus ne kaltinant, o dalijantis.
2. Atvira komunikacija: Susikalbėjimas reiškia gebėjimą išsakyti, kaip man yra, be kritikos ir gynybos. Kalbėjimas iš jausmų, o ne kaltinimų, kuria saugesnį ryšį.
3. Maži intymumo gestai: Intymumas - tai ne tik fizinis artumas, bet ir jausmas, kad esu svarbus (-i), kad galiu būti savimi. Gimus vaikui, romantinis ryšys dažnai pasitraukia į šalį, tačiau labai svarbu jį išlaikyti. Kartais užtenka nuoširdaus žvilgsnio, prisilietimo, klausimo „Ko tau šiandien reikėjo iš manęs?“ ar „Dėkoju tau už tai, kad esi šalia.“
4. Pagalbos ieškojimas: Kreipimasis į psichologą ar porų terapiją gali būti ne santykių „pabaigos ženklas“, o jų išgelbėjimas. Ypač jei abu partneriai turi aktyvias schemas ar skirtingus prieraišumo stilius.
5. Atsisakyti pretenzijų: Atsisakykite pretenzijų vienas kitam. Pretenzijos neleidžia matyti partnerio su empatija.
6. Žiūrėti į partnerį su empatija: Jeigu žmogus kaltina ir yra agresyvus, jam pačiam blogai. Reikia suvokti, kad žmogaus požiūrį į kitus lemia jo požiūris į save. Agresija - tai pagalbos šauksmas. Atsiminkite, agresijos priešingybė - empatija.
7. Rūpintis savo emocine būsena: Pažinti ir reikšti emocijas, neslėpti ir nemeluoti apie savo emocinę būseną.
8. Nepremesti atsakomybės: Nebijoti atsiprašyti už savo veiksmus ir nesistengti kitą perauklėti, nes ši misija neįmanoma.
9. Pasirūpinti savimi: Nepamiršti pasirūpinti savimi, tai padės nurimti. Fiziniai pratimai padės pašalinti susikaupusį stresą. Nepamiršti intymumo, nenutraukti socialinių ryšių, pasirūpinti savo sveikata.
10. Susitarimai: Tarpusavio bendravimas, paremtas susitarimais, yra būtinas. Susitarti, kaip spręsti kylančius nesutarimus.
11. Greitai išeiti iš konfliktinių situacijų: Mokytis greitai išeiti iš sunkių situacijų ir toliau džiugiai gyventi. Dažniau šypsotis, nežiūrėti į smulkmenas kaip į tragediją.


Vaiko raidos etapai ir jų įtaka asmenybės formavimuisi

Maria Montessori teigė, kad vaiko gimimo istoriją galima pamatyti jo akyse. Gimimas - jautrus periodas, kuris formuoja tolesnio žmogaus gyvenimo modelį. Šiuolaikinėmis sąlygomis vaikas dar labai dažnai gimsta šaltame, priešiškame jam pasaulyje, kur jį iškart dar dažnai išskiria su motina. Pirmos jo gyvenimo dienos tampa vienišos tarp žmonių, kurie elgiasi su juo, kaip su nedvasinga būtybe, turinčia tik fiziologinius poreikius.

Prenatalinės psichologijos revoliucija suteikė mums naujų žinių apie gimstančių vaikų poreikius. Jau suvokiama, kad su nėščia moterimi ir gimdyve reikėtų elgtis kaip su sveika asmenybe, o ne kaip su „paciente“. Ir į kūdikį reikėtų žvelgti kaip į asmenybę. Vaiko gimimas ligoninėje, ištrauktas iš šeimos rato, izoliuotas nuo natūralios socialinės aplinkos, naudojant pagalbines priemones, pavirto vien tik mechaniniu procesu. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko raidai.

Gimdymo būdo poveikis vaiko raidai

Tyrimai rodo, kad gimdymo būdas gali paveikti vaiko charakterio bruožus ir elgesį:

• Nekompilikuotas gimdymas natūraliais takais: Tokiu būdu gimę žmonės dažniausiai yra linkę gyvai reaguoti į aplinką, sugeba greitai užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, lengvai reikšti savo mintis ir jausmus. Jie optimistai ir pasitikintys.
• Gimdymas per cezario pjūvį: Buvo pastebėta, kad cezario pjūvio metu gimę vaikai turi vieną bendrą ypatumą: didelį įvairių rūšių fizinio kontakto poreikį. Šis poreikis atsiranda dėl to, kad cezario pjūvis atima iš vaiko tuos jutiminius momentus, kuriuos jis išgyvena natūralaus gimdymo metu.
• Kitos gimdymo komplikacijos: Vaikai, turėję nežymių trumpalaikių problemų, susijusių su virkštelės apsisukimu ar neišnešiotumu, gali patirti ilgalaikių psichologinių ir fizinių pasekmių. Pavyzdžiui, vaikai, kuriems gimdymo metu buvo apie kakliuką apsisukusi virkštelė, tiek vaikystėje, tiek vyresniame amžiuje turi polinkį problemoms, susijusioms su gerkle.

Kritiniai vaiko raidos etapai

Vaikystėje ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau labai sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena.

Amžiaus tarpsnis	Svarbiausi raidos ypatumai
Nuo gimimo iki 2 metų	Formuojasi prieraišumas prie žmonių. Svarbu, kad vaiką nuolat prižiūrėtų vienas žmogus, prie kurio jis galėtų prisirišti ir patirti švelnumo potyrius.
2-4 metai	Vaikas pirmą kartą susiduria su savo aplinkos reikalavimais ir draudimais, susipažįsta su taisyklėmis. Ugdomas pareigingumas, savarankiškumas.
4-6 metai	Vaikas susiduria su realybe, kad ne visi norai išsipildo iškart. Mokosi suvokti ir priimti tikrovę, kad ne visada gali turėti tai, ko nori, tuoj pat.
6-8 metai	Vaikų savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi ugdymosi laikotarpis. Tėvai, perdėtai globojantys vaiką, slopina jo savarankiškumą.

Psichoanalizės klasikė K. Horney (2004) tyrimais nustatė, kad asmenybės charakterio bruožų formavimą lemia ne tiek biologinės priežastys (pavyzdžiui, temperamentas), kiek socialinės kultūrinės (pavyzdžiui, aplinka, tėvų ir kitų vaiką prižiūrinčių asmenų tarpusavio santykiai). Harmoningais vaiko charakterio bruožais laikomi gebėjimai naujose situacijose valdyti savo elgesį ir adekvačiai reaguoti į esamą situaciją, jausti vidinę harmoniją. Tėvai turi užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams patirti įvairius potyrius, nes per juos sukaupta informacija leidžia žmogui gyvenime daryti tinkamus sprendimus pasirenkant elgesį.

tags: #vaiko #gimimo #poveikis #gyvenimui

• informacija apie nėštumo nutraukimą
• Patogūs ir stilingi smėlinukai
• Sužinokite, kodėl paraudo vaiko akys
• Fiziologinės geltos gydymas naujagimiams
• Kaip gydyti slogą vaikui