Profesorius Julijonas (Julius) Gravrogkas, žymus mechanikas-inžinierius, pedagogas ir visuomenės veikėjas, gimė 1885 m. vasario 5 d. Telšiuose. Jo gyvenimo kelias buvo paženklintas intensyvia akademine, moksline ir visuomenine veikla Lietuvoje bei už jos ribų.
Ankstyvąjį išsilavinimą Julijonas Gravrogkas įgijo Lietuvoje, baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją 1903 m.

Vėliau jis išvyko į Rusiją, kur 1915 m. baigė Petrogrado technologijos institutą. Studijuodamas aktyviai dalyvavo radikaliuosiuose būreliuose ir priklausė socialdemokratų partijai.
Po studijų Julijonas Gravrogkas dirbo inžinieriumi Rusijoje. Jis mokytojavo Bologojės technikos mokykloje, o nuo 1917 m. tapo jos direktoriumi. Dėl nepalankios caro valdžiai veiklos buvo pašalintas iš mokytojo pareigų. Kurį laiką dirbo inžinieriumi Omske.
1920 m. jis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Tais pačiais metais Julijonas Gravrogkas suorganizavo technikos mokyklą Vilniuje. Lenkams okupavus Vilnių, 1920 m. įkūrė Technikos mokyklą Kaune ir buvo jos ilgametis direktorius iki 1940 m.
Nuo 1920 m. Julijonas Gravrogkas lektoriavo Aukštuosiuose Kursuose. Po poros metų, kai kursai persiorganizavo į Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitetą, jis buvo pakviestas docentu į matematikos-gamtos fakultetą dėstyti analitinę ir braižomąją geometriją. Vėliau profesorius perėjo į to paties universiteto Technikos fakultetą, kur dėstė įvairius teorinės mechanikos kursus.

Nuo 1922 m. jis nuosekliai dirbo Lietuvos universitete. 1934-1944 m. vadovavo Technikos fakulteto Mechanikos katedrai. Ypatingas jo karjeros etapas buvo 1941-1944 m., kai jis ėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus pareigas.

Profesorius Julijonas Gravrogkas buvo produktyvus mokslininkas ir autorius. Jis parašė ir paskelbė keletą reikšmingų darbų:
Mokslinius straipsnius skelbė žurnaluose „Naujoji Romuva“ ir „Technika“. Atvykęs į JAV, Julijonas Gravrogkas užpatentavo aparatą laivų siūbavimui tirti. Už nuopelnus Lietuvai, 1934 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

Julijonas Gravrogkas aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame bei politiniame gyvenime. Jis priklausė socialdemokratų, ateitininkų bei kitoms partijoms ir organizacijoms. Po 1927 m. pasitraukė iš socialdemokratų ir grįžo į katalikybę. Tremtyje įsijungė į ateitininkus ir, kaip pasaulėžiūrinių klausimų svarstytojas, pasireiškė katalikiškoje spaudoje.
Nuo antrosios sovietinės okupacijos 1944 m. Julijonas Gravrogkas pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945-1946 m. mokytojavo Detmoldo lietuvių gimnazijoje, o 1946-1949 m. profesoriavo Pabaltijo universitete Hamburge-Pineberge. 1949 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Profesorius Julijonas Gravrogkas mirė 1968 m. vasario 11 d. Klivlende, JAV.
Julijono Gravrogko atminimas įamžintas Lietuvoje. 1990 m. Kaune, Gričiupyje, buvusi P. Varkalio gatvė pavadinta A. ir J. Gravrogkų vardu, pagerbiant abu brolius. 2020 m. sausio 24 d., Kauno technikos kolegijos 100-ojo jubiliejaus proga, amfiteatrinei 112-ai auditorijai suteiktas J. Gravrogko vardas.
Be to, V. Kudirkos gatvėje stovi J. Gravrogko gyvenamasis namas, kurio jis pats buvo projekto autorius 1935 m.

Gravrogkų giminė yra senos kilmės, turinti Riterio titulą ir minima jau IX a. 1221 metais minimi Bruder Arnold, Albert ir Walter von Greverode - Rheingrafen, Herren zu Greherath, Sande, Cleve ir Heithausen. Švedijos Karalius Gustavas II Adolfas 1628 metais patvirtino paveldimą grafo titulą Christophui Georgui von Grawrogkui, jo anūkui.
Gravrogkai kilę iš Rheinland-Pfalz regiono, kur XIV-XV a. užėmė aukštas pareigas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) XVII a. jie valdė beveik visą šiaurės Lietuvą, vėliau nusigyveno ir sulenkėjo. Ši senoji giminė kilusi iš riterių von Grawrogk (Graurod, Graenrodt, Grarodt, Garderode, Greverodt) ir baronų von Goes bei von Haren giminių.
tags: #julius #gravrogskis #gimimo #vieta