Gimdymo istorijos: nuo baimių iki įgalinančių patirčių ir pasirinkimo galimybių

Prieš du metus gimdymą įsivaizdavau labai mediciniškai. Jo bijojau. Norėjau vaiko, bet nenorėjau būti nėščia ir nenorėjau gimdyti. Gerai bent, kad šiais laikais turime ligonines ir epidurą. Galvojau, kad atkeliausiu pas gydytojus, man subes adatą ar kelias, nuskausmins, pascrollinsiu telefoną ir tada iš manęs išplyš, išsispirs, išsibraus žmogus. Gydytojais aklai pasitikėti ar laukti geros patirties taip pat nesiruošiau. Svajok atsargiai! Taip galėčiau įvardinti gimdymo istoriją. Tačiau gimdymas yra transformuojanti patirtis - po jo nebebūsi tokia, kokia buvai iki jo.

Galbūt jo nepatyrus tuo nėra lengva patikėti - o gal net norisi nepaleisti to, kas esi dabar. Smegenis tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad žmogaus gyvenime yra trys laikotarpiai, kai įsitvirtina nuostatos: vaikystė, paauglystė ir dar vienas - vienintelis jau suaugus - nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po jo. Čia patiriama, kiek gali pasitikėti savo kūnu, kaip tvarkaisi su nežinomybe, kiek pasitiki kitais, kai esi labai pažeidžiama.

Atrodytų, kiek žmonių - tiek krypčių, tiek istorijų, tačiau jos visos susigrupuoja - ir, jei moki klausyti, su patirtimi gali pradėti girdėti, kad jos ne tik kartojasi, bet ir primena pasakas. Herojė pajunta, kad atėjo laikas pokyčiams (arba jie ją ištinka), patiria sunkumų, randa pagalbą ir būdų ją priimti, įveikia sunkumus ir ima gyventi kita kokybe. Sunkioji dalis - rasti kelią į naują kokybę teks pačiai. Geroji - kad pasakodama savo patyrimą, savo galvoje besisukančias mintis, pasidalinusi ta juosta, kuri tarsi užstrigusi sukasi, kartais net miegoti trukdydama, su dėmesingu, girdėti gebančiu žmogumi, gali pamatyti ją iš šalies, atrasti kryptį judėjimui, gauti padrąsinimo žengti bauginantį, bet būtiną žingsnį.

Jovitos gimdymo istorija: kelias link natūralumo

Sužinojusi, kad laukiuosi ir apsidžiaugiau, ir išsigandau iš karto, kad laukia gimdymas. Iškilo gyvi prisiminimai iš pirmojo gimdymo: galvoje sukosi analizės, kas buvo gerai, kas negerai, ko norėčiau šį kartą. Kilo ir nerimas ir baimė, kad vėl reikės kažkaip laviruoti tarp gydytojų intervencijų ir natūralaus proceso siekio, todėl atrodė, kad atvažiuoti pačioje pabaigoje praktiškai tik pagimdyti yra geriausia mintis!

Antrasis gimdymas mane ištiko antrojo karantino metu, per pirmąjį - sužinojau, kad laukiuosi. Tuo laiku, viruso atvejų dar nebuvo daug, bet niekas nežinojo kas čia per priešas ir visi labai saugojosi. Sulaukus dešimties nėštumo savaičių man pasirodė patepliojimai krauju, o visur visi užsidarę, saugosi. Šiaip netaip, nuo galvos iki kojų apsišarvavusi ginekologė, mane priėmė privačioje klinikoje Panevėžyje. Laimei, vaisiaus širdelė plakė ir jis judėjo!

Tai buvo mano trečiasis gimdymas. Kitus du vaikus gimdžiau Norvegijoje. Kaip žinia, ten natūraliam gimdymui labai palankios sąlygos. Žinojau, jog čia Lietuvoje gali būti šiek tiek kitokia situacija įvairių intervencijų klausimais. Todėl norint jų išvengti, svarstėme apie gimdymą namuose. Kadangi jau turėjau natūralaus, sklandaus, gimdymo vandenyje patirties, žinojau, kad ne kraitelio, o natūralių nuskausminamųjų klausimais reikia dirbti besilaukiant. Tam skrupulingai ir ruošiausi.

Vasario 28d. rytą prabudau kažkaip sukaitusi, neįprastai. Pasimatavau temperatūrą, tačiau ji nebuvo pakilusi aukščiau negu derėtų. Tada pajutau pirmąjį sąrėmį - šiokį tokį pamaudimą pilvo apačioje. Jau kuris laikas jaučiau paruošiamuosius sąrėmius, tad pagalvojau, kad čia tikriausiai dar vienas tik jau stipresnis. Kol vyrą išleidau į darbą, jau buvo praėję trys nereguliarūs sąrėmiai.

„Gimdyti“ pradėjau dar birželio 16 d. - pradėjo mausti apačią, jaučiau kaip ji ima atsiverti ir ruoštis, mat visą nėštumą buvau tikra, jog vaikelį padovanosiu tėčiui gimimo dienos proga birželio 17 d. Vis tik vaikelis turėjo savo planą. Laukiantis pirmojo vaiko ir ruošiantis gimdymo patirčiai mane lydėjo dvi mintys: pirmoji - kad galiu pagimdyti lengvai ir natūraliai, ir antroji - kad tai procesas, kuriame vis viena įvyks netikėtumų, dalykų, kurių nebūsiu numačiusi. Jau pagimdžiusi pirmąjį vaiką galiu pasakyti, kad su kaupu išsipildė abu „nusiteikimai“. O viskas prasidėjo vieną spalio antradienį. Vakare po darbo sugrįžus vyrui ir pavakarieniavus man nubėgo vandenys. Tai supratusi iškart puoliau tikrinti jų spalvos.

„Mažutis lovos plotas. Mėlynas. Naktį į kovo 19 d. sapnuoju, kaip matau ateities nuotrauką, joje mano vyras laiko mergytę, tokią ilga kasa šviesia šviesa, į mane nugaryte atsisukus. Kovo 19d. vakare jau einant miegot, visas kūnas kaip iš smėlio, toks kaip lipantis nuo kaulų. Einu į vonią išsigulėt. Mirkstu gana ilgai, su levandom. Tuomet jau eidama į lovą, paprašau savojo, kad išglostytų, išmasažuotų visą kūną nuo kojų pirštelių iki ausų. Ačiū Vyrui, kuris pasitikėjo manimi. Ačiū Jurgai, kuri buvo kelrodė žvaigždė. Ačiū Sau, kad tikėjimo nepaleidau.“

Kitos gimdyvių patirtys: įvairovė ir iššūkiai

Gimdyvių istorijos yra tokios pat unikalios, kaip ir patys gimdymai. Kiekviena moteris patiria šį procesą savaip, susidurdama su skirtingomis aplinkybėmis, lūkesčiais ir iššūkiais.

Linos istorija: Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai ir epiduro nauda

Linos gimdymo istorija. Kursuose tiek išklausiusi pagyrų Kauno medikų darbui, su vyru nusprendėme, kad jei viskas bus sklandu, važiuosim gimdyt ten. Kelios savaites prieš terminą nuvykome apsidairyti į Krikščioniškuosius gimdymo namus. Labai patiko pogimdyminės palatos: jau įsivaizdavome kaip visi trys su mūsų stebuklu miegosim didelėj šeimyninėj lovoj! Gimdykloje nuoširdžią šypseną sukėlė rožinis gimdymo krėslas! Nors visa kita: aparatūra ir patalpos dydis jaukiai nenuteikė.

Sąrėmiai prasidėjo vakare, tad dar nuėjau išsiplauti galvą, išsimaudyti, nes neaišku, kiek laiko teks praleisti gimdymo namuose, po to nuėjau miegoti, bet naktis buvo nerami, kas pusvalandį sąrėmiai ir bėgiojimas į wc, taip sulaukiau ryto. Su vyru atsikėlėme, pasakiau, kad po pusryčių važiuosime gimdyti. Vyras nustebo, nes galvojo, kad nuo pat pradžių būna dideli skausmai, sako: „tu per gerai jautiesi, kad gimdytum“. Papusryčiavome, vyras nuvažiavo į parduotuvę, nupirko vandens, šokolado (galvojau sesutėms atsidėkojimui tiks po šokoladą). Nuvažiavome į gimdymo namus, ten atėjo gydytoja, apžiūrėjo, sako: „2 cm atsidarymas“, o 1,5 cm atsidarymas buvo mėnesį, sako: „greitai dar negimdysi, gali dar važiuoti namo“, bet man buvo neramu, tad sakau: „nevaziuosiu“. Tada atliko klizmą, dabar kiek žinau, vandens klizmų beveik nedaro.

Nuvedė į gimdyklą ir joje laukiau gimdymo. Skausmas vis stiprėjo, bet kaklelis neatsidarinėjo. Tada nusprendžiau pasiprašyti epiduro ir nesikankinti. Vandenys dar buvo nenubėgę, o kaklelis buvo atsidares 3 cm, buvo 13:30 val. Tada prakirpo vandenis ir įvedė kateterį į nugarą, suleido epiduro vaistukų dozę, pastatė lašelinę ir uždėjo juostą ant pilvo, vaikučio būklės stebėjimui. Po kelių minučių skausmas dingo, bet prieš pat epidurą sužinojau, kad kitoje gimdykloje gimdyvei po epiduro dingo sąrėmiai, tai išsigandau, bet jau nebuvo kur dingti, tai epiduro neatsisakiau ir labai džiaugiuosi. Per tą laiką, kai nejaučiau skausmo, suvalgiau pusę šokolado, nes pasijutau alkana, su vyru juokavome, jis filmavo. Apie 15:30 val. vėl pradėjau jausti skausmą, bet tas skausmas jau buvo su noru stangintis. Vyras pakvietė gydytoją, paprašiau dar nuskausminamųjų, bet apžiūrėjo ir pasakė, kad viskas, vaistų jau neleis, nes gimdau. Tada vyras išėjo iš gimdyklos, nes buvome taip susitarę, jis jautrus, negali matyti, kai aš kankinuosi, tai nenorėjau, kad jis kankintųsi. Gydytoja liepė atsigulti ant šono ir stengtis nestumti, taip nežinau, kiek laiko gulėjau.

Paskui vyko pasiruošimas gimdymui, apmovė kažkokias kojines ilgas, parodė, kaip reikia įsikibti, paklausė, ar moku taisyklingai stumti ir viskas prasidėjo. Neatsimenu, kiek kartų stūmiau, bet nesisekė išstumti. Tada gydytoja truputį paspaudė pilvą per patį stanginimąsi ir užgimė galvyte, tada dar vienas stanginimasis ir dukrytė jau padėta ant pilvo. Buvo 17:10 val. Visi nustebo, kad tokia didelė, svėrė 4.308 g. Gydytoja net nepasvėrus sako: „virš 4 kg svers“. Tada paklausė, koks vardas, pasakiau: „Liepa“, net nepajutau, kaip iš džiaugsmo pradėjo riedėti ašaros. Tada paėmė dukrytę, man buvo tik įbrėžimas, bet viena siūlė teko sukabinti, suleido vėl epiduro nuskausminamą doze, bet akušerė neturėjo laiko laukti, kol jie suveiks, o ir suveikė po gerokai ilgesnio laiko negu pirma dozė dar per sąrėmius. Tai ta siūlytė sukėlė didžiausią skausmą, nes be jokio nuskausminimo, o kitoje gimdykloje jau gimdė kita gimdyvė, akušerė turėjo skubėti pas ją. Po visko išvežė į pogimdyminę palatą, dukrytę atnešė tik maždaug po valandos ir iki šiol nežinau, kodėl taip ilgai jos man neatnešė, tada pirmą kartą pamaitinau ir nuvežė į palatą, dukrytė buvo rami, ištisai miegojo, tekdavo žadinti, kad prabustų pavalgyti. Pati irgi jaučiausi gerai, jau antrą parą mus išleido namo. Pagal Apgar skalę įvertino 9 - 10.

Neprognozuotas gimdymas 36 savaitę: greita eiga ir gelta

Man buvo tik ką prasidėjusi 36 savaitė. Buvo pirmadienis. Ryte dar nuėjau pas ginekologę savo. Pasvėrė, pamatavo pilvuką, paklausė tonusiukų. Viskas kaip ir gerai. Sekantį vizitą paskyrė po 2 savaičių. Sakė: „tada jau galėsi gimdyt, leisiu“. Vakare sėdėjom su vyru, žiūrėjom filmą, ir tik užejo toks staigus skausmas ir praėjo. Nuėjus į tualetą pastebėjau truputį kraujo. Išsikviečiau greitąją. Maniau, kad vėl gal gimda susitraukinėti pradėjo, nes prieš porą savaičių teko irgi dėl negausaus kraujavimo ligoninėje pagulėti. Nuvaziavome į ligoninę. Pamatavo tonusus, sąrėmių nepaiso. Liepė eiti gult ir pabandyti užmigt. Buvo kažkur 22 val. ir apie 22:30 man pradėjo skaudėti pilvo apačią, panašiai kaip prieš mėnesines. Nueinu 24 val. pas budinčią, sakau skauda negaliu užmigti. Vėl einame tonusų matuoti. Sako: „nėra jokių sąrėmių, eik miegoti“. Na einu vėl į palatą. Jau buvau bepradedanti snausti, kaip staiga kad užeis toks skausmas, atsikeliu iš lovos ir vandenys nubėga. Vėl einu pas budinčią, sakau: „jau“. Skambinu vyrui visa laiminga, sakau: „gimdau jau“, bet tu nevažiuok, būk namie. O paskui kad užejo sąrėmiai, eina sau, va čia man buvo baisiausia, nes labai skaudejo. Nukeliavome į gimdyklą. Nuskausminamųjų negavau, nes kaklelis jau buvo visiskai atsidares. Na ir ką. Atvažiavo vyras, dalyvavo gimdyme, nes šiaip man baisoka buvo, labai norėjau, kad kažkas šalia būtų. Leido skatinamuosius, na nemeluosiu, skausmai ne iš maloniųjų. Bet po 4 stūmimų, 4:20 pagimdžiau savo angeliuką. Kadangi nežinojau kas bus, nes visą laiką slėpėsi, iškart klausiu: „kas?“. Sako: „mergytė!!!!!!“ Vyras net apsiverkė iš laimės, o aš kažkaip neturėjau jėgų verkti. Akušerė paklausė, ar čia man pirmas gimdymas, nes sako: „kaip pirmam, labai jau lengvai pagimdei“. Plyšimas buvo tik vienas, todėl galėjau sėdėti ir šiaip greit užgijau. Tai vat, nes kai jau leido gimdyt, ta prasme jau gulėjau ant stalo, pradėjo retėti sąrėmių intervalas. Ta prasme, užeina sąrėmis kokia minutė ir paskui kokias 7 min. ramu. Aha, viskas gerai lėlytei buvo. Mus pagal skalę įvertino 8. Mes ligoninėje praleidom 5 dienas, nes mažajai buvo gelta.

Cezario pjūvis: planuota operacija ir atsistatymas

Čia kai kurios mamytės pasakoja apie sunkius gimdymus. Bet kažkaip norėčiau savąjį papasakoti, kuris buvo ne natūralus gimdymas, o cezaris. Nuo pradžių tai žinojau. Gal nuo pat pastojimo. Pati turiu problemų su klubų sąnariais, tai dėl to ir CP buvo. O dabar apie vaikiuko gimimą. Buvo sekmadienio popietė, kažkur 4-5 val. po pietų aš begulėdama lovoj pradėjau bėgioti į tualetą, bet jokių papildomų skausmų nejaučiau. Bet tarp tų bėgiojimų vis valgyti norėjau ir labai kažko troškinti pradėjo. Po to jau vėliau, vakare nuėjome su vyru miegot. Žinojau, kad prieš gimdymą sąrėmiai reguliarūs pasidaro. Tai kažkas panašaus kaip sąrėmiai prasidėjo (nors jų būdavo ir anksčiau) aš vis į laikrodį žiūrėjau. Skausmai po truputį stiprėjo ir dažnėjo. Vyrui pasakiau: „jau tikriausiai laikas“. O šis, tikriausiai nieko apie tuos gimdymus nesuprasdamas, sako: „gal dar nevažiuok į ligoninę, palaukim ryto“. Bet po to suprato, kad čia rimta. Išsikviečiau greitąją, į ligoninę nuvažiavome gal apie 1 nakties jau, nes va ilgokai aš tuos sąrėmius stebėjau. Nuvykus užpildėme krūvą popierių. Pakliuvome į gimdymo skyrių, ten paklausė judesius, perrengė ir išvežė į operacinę. Ten įvedę kateterį į šlapimo takus, nes, kaip sakiau, labai troškino, tai tikriausiai dėl to. Ai, dar pamiršau, kai tik atvažiavome į ligoninę, bepildydamos dokumentus, man kažkokių vaistų suleido. O dabar toliau. Paklausė, kiek sveriu, uždėjo kaukę, na čia tokia narkozė. Linksmas papuolė anesteziologas, tai sako: „dabar pamiegosi“. Tai aš ir užmigau. Atsibudau tik reanimacinėj palatoj, tai ir nesuprasdama, ar vaikiukas mano pilvelyje, ar jau nebe. Kai po CP negalėjau pažiūrėti, atėjo tas pats anesteziologas pažiūrėt kokios būklės atsibudau. Tai klausia, ar išsimiegojai. Aš jam sakau, kad šiaip tai išvis nemiegojau. Dabar tai prisiminus net juokas ima. Dar prisimenu, klausiau, kas gimė, o jis tai nežinojo, nes nesulaukė, kol vaikutis ateis, visa tai pabaigti paliko ginekologams. Perkėlė mane po to su tikrai didžiuliais skausmais į pogimdyminę palatą. Atėjus ginekologui sužinojau, kad turiu sveiką sūnų. Po lašelinėmis prabuvau gal kokį pusdienį dar. Tada panašiai ir pamačiau savo Eimutį. Žinau, kad po tos operacijos tai net šypsotis negalėjau. Skambinu seseriai pasakyt apie vaikutį, ji ten kažką pajuokavo, kad geriau jausčiausi, o man toks jausmas, kad ten viduj viskas tuojau plyš. Bet nieko neplyšo. Antrą dieną jau liepė keltis ir išėmė tą kateterį. Tai truputį buvo skausmų su tuštinimusi. Leido po truputį nuskausminamus. Atrodo, 5 dieną išleido į namučius. Su siūlių išėmimu tai problemų nebuvo ir tikrai neskaudėjo, kaip kitos sako. Išėmė dar ligoninėj būnant su vaiku.

Skatinimas ir komplikacijos: ilgas stūmimas ir medikų įsikišimas

Terminas buvo nustatytas rugpjūčio 1 d., tačiau dukrytė neskubėjo pas mus... Po vizito pas gydytoją paskyrė skatinimą rugpjūčio 8 d. Taigi rugpjūčio 6 d. kaip ir visada tvarkiausi po namus ir laukiau grįžtančio vyro. Kadangi oras buvo gražus, vakare dar išėjome pasivaikščioti po parką. Kaip ir kiekvieną dieną nuo 35 sav. kamavo paruošiamieji, visur maudė, taigi nebekreipiau dėmesio. Apie 23 val. nuėjome miegoti, negalėjau užmigti, vis blaškiausi, varčiausi nuo vieno šono ant kito. Kai pagaliau pavyko užsnūsti, pajutau tokį stiprų skausmą pilvo apačioje, kad net pašokau. Nesupratau, kas nutiko, pasižvalgiau į valandas, laikrodis rodė 2 val. nakties. Na ką, pamaniau, jei jau niekas nebesidaro daugiau, reikia mėginti toliau miegoti. Pasiverčiau ant kito šono ir pajutau šiltą srovę tekant per kojas. Tada supratau, kad JAU. Pažadinau vyrą, sakau: „vandenys nubėgo, šiandien turėsim dukrytę pagaliau“. Paskambinau į ligoninę, liepė būti namuose, kol galėsiu kentėti skausmą arba kol sąrėmiai bus kas 5 min. Taigi nuėjau dar į dušą nusimaudyti, vyras padėjo nusikarpyti kojų nagus. Apsitvarkėme namuose dar truputį ir apie 6 val. ryto iškeliavome į ligoninę, kadangi sąrėmiavau jau kas 5 min. Ligoninėje užpildėme visus dokumentus, patikrino kaklelį, atsidarymas tik 2 cm ir vėl išsiuntė namo. Namie sėdėjau jau kiek begalėjau kentėti... Apie 12 val. vėl važiavome į ligoninę, kaklelis jau buvo 4 cm atsidares, taigi nusiuntė į gimdyklą. Sąrėmiai jau buvo kas 4 min. ir tokie, kad teko vemti iš skausmo. Gimdykloje dar mėginau šokinėti ant kamuolio, bet neilgai, nes tiesiog nebegalėjau ištverti skausmo. Paskui kvėpavau dujomis, gulėjau vonioje, bet nepadėjo niekas. Truputį prieš 16 val. liepė pasiruost kaklelio patikrinimui (vyrui pasakiau, kad po patikrinimo prašysiu epiduro, nes jau atsijunginėjau per sąrėmius). Akušerė pažiūrėjo kaklelį ir nieko nesakius išėjo, likau nesupratusi nieko. Tačiau po kelių minučių sugrįžo su pamainos vyr. akušere, kuri dar kartą patikrinusi kaklelį pasakė, kad jau pilnas atsidarymas (mano akušerė pagalvojo, kad blogai patikrino, nes negalėjo patikėti, kad taip greitai pasiekiau 10 cm). Aišku, epidurui per vėlu, bet tai aš apsidžiaugiau, nes tikėjausi, kad maksimum už valandos mano kančios bus baigtos ir mano brangenybė jau bus su manim. Deja, deja, labai klydau. Truputį po 16 val. pradėjau stumti ir taip iki 19:55. Per sąrėmį mažytės galvytė pasimatydavo, bet pasibaigus sąrėmiui suvaziuodavo atgal. Apie 19 val. keli gydytojai pasitarę nusprendė, kad reikia skatinamųjų, taigi pastatė lašelinę. Tačiau išstumti vis nepavyko... Apie 19:45 pradėjo stoti dukrytės širdelė. Pamenu, pilna palata gydytojų ir kad mane pradėjo karpyti. Kai sukarpe, po pirmo stūmimo vyras pasakė, kad jau mato mažytės galvytę, kad sukaupčiau visas jėgas ir stumčiau toliau, taigi per antrą sąrėmį stūmimui atidaviau visas jėgas, kiek buvo likę po 4 val. stūmimo.

Staigus gimdymas: vandens nubėgimas ir greita eiga

Apie 2 val. nakties susapnavau, kad man lygtai skauda ir jaučiuosi tokia šlapia. Tai nueinu į wc ir pastebėjau, kad nubėgo vandenys. Tada atėjau į kambarį, uždegu šviesą ir sakau vyrui: „jau laikas“. Jis: „ką, jau laikas mašiną į servisą varyti“ (kaip tik buvo užrašęs 8 val. ryte mašiną į servisą). Sakau: „nea, nubėgo jau vandenys“. Jis sako: „o ką daryti reikia?“, sakau: „kaip tai ką, į ligoninę važiuoti?“. Tai susiruošėme į ligoninę. Puse trijų nakties jau buvome priimamajame. Tai priėmė mane budinti akušerė, kol užpildė dokumentus ir 3 val. nakties jau gulėjau gimdykloje. Akušerė, kuri priėmė mano lėliuką, buvo puiki. Tai patikrino mane ir sako: „kaklelis jau 4 cm atsidares“. Tai taip gimdykloje prabuvau iki 5 val. ryto, kol pradėjau prašyti nuskausminamųjų. Akušerė patikrino ir sako: „na dar palaukim kokį 40 min. ir tada suleisiu nuskausminamuosius, nes sako sąrėmiai tik dabar susinormalizavo“. Tai po 40 min. akušerė patikrina ir sako: „va jūs jau gimdote!“.

Gydytojo ar akušerio pasirinkimo galimybės Lietuvoje

Galimybė rinktis įvairių sričių gydytojus yra įteisinta teisės aktuose, ne išimtis yra ir su gimdymus priimančiais medikais. Tačiau dėl gimdymo laiko neaiškumo akušerijoje ši paslauga yra kiek keblesnė nei kitose srityse. VLMEDICINA.LT jau rašė apie galimybę gimdyvėms pasirinkti gimdymą priimsiantį gydytoją ar akušerį. Tačiau tarp gimdyvių ši paslauga nėra populiari. Patys įstaigų, kuriose priimami gimdymai, atstovai tikina, kad ši paslauga nelabai reikalinga, nes ir nemokamai gimdymus priima aukštos kvalifikacijos gydytojai. Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė paaiškino, kad pagal galiojančius įstatymus, gydymo įstaigos turi teisę teikti tiek nemokamas, tiek mokamas gydymo paslaugas. Mokamų paslaugų sąrašas taip pat yra patvirtintas teisės aktais.

Šiokios tokios informacijos apie šią paslaugą galima rasti ir Vilniaus gimdymo namų ar kitų ligoninių, kuriose priimami gimdymai, tinklalapiuose. VLMEDICINA.LT žurnalistė apklausė aštuonių įstaigų atstovus apie galimybę gauti papildomą individualią priežiūrą, kai pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerį. Net ir per pokalbius telefonu teko išgirsti minčių, kad ši tema - jokia naujiena, ar prašymą neakcentuoti galimybės šiai paslaugai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ryšių su visuomene specialistė Eugenija Kostinienė sakė, kad apie šios paslaugos galimybę šioje įstaigoje nėščiosios informuojamos dar tada, kai apsilanko joje per kursus ar per nėštumo priežiūros apsilankymus. „Ypač populiaru susitarti su gydytoju, kai nėščioji pas jį ar ją lankosi dar per nėštumą mūsų Motinystės centre, pasitiki juo. Gimdyvė visada gali rinktis gydytoją ar akušerę kaip jai patogu - iš anksto ar konsultacijų metu“, - tvirtino E. Kostinienė. Iš visų apklaustų ligoninių atstovų tik Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje tiek daug moterų renkasi sau gydytojus gimdymui. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė sakė, kad šioje įstaigoje paslauga nėra populiari.

2016 m. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A. Žilinaitė teigė, kad papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga gimdymo skyriuje (visą gimdymo laikotarpį), kai pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerį, gali būti teikiama visose 28 gydymo įstaigose, kurios teikia stacionarines akušerijos paslaugas ir priima gimdymus. Pavyzdžiui, Šilutės ligoninėje gimdyvė gali nemokamai rinktis gimdymą priimsiančius medikus, tačiau tikimybė, kad tuo metu dirbantis gydytojas bus tas, kurio nori gimdyvė - nėra garantuota. „Susitarti su konkrečiu gydytoju, kad šis atvažiuotų ir gydytų bet kuriuo metu nėra prasminga. Tai nėra gerai, nes neaišku, kiek gimdymas truks. Gimdymo metu turi dirbti visa komanda: ne tik gydytojas, bet ir akušeriai ar kiti specialistai. Tai procesas, kurio metu gimdyvę turi stebėti ne vienas specialistas.“

Jonavos ligoninės pavyzdys: komfortas ir individualumas

Klaipėdos šeima, laukdama kūdikio, rinkosi iš kelių gydymo įstaigų. Geri atsiliepimai apie kolektyvą buvo viena iš priežasčių, paskatinusių šeimą gimdymui rinktis būtent Jonavą. „Lankydamiesi pas medikus Klaipėdoje išgirdome, kad vaisius šiek tiek per mažas. Dėl to itin atsakingai rinkomės įstaigą, kurioje norėtume susilaukti mažylės. Aplankėme skirtingas įstaigas Kaune. Čia susidūrėme su keliomis problemomis: vienoje mūsų nepriėmė dėl mažesnio vaiko svorio, kitoje reikėjo laukti iki priėmimo kelias valandas ir nebuvo laisvų parkavimo vietų. Kai galiausiai buvome priimti, mano mylimoji pasakė, kad nenori toje įstaigoje gimdyti. Dar iki tol ji buvo girdėjusi gerų atsiliepimų apie Jonavos ligoninę, tad nusprendėme paskambinti. Gavome šiltą konsultaciją ir atvykome apsižiūrėti“, - prisimena vyras.

Po gyvos konsultacijos su medikais Jonavoje klaipėdiečiai tvirtai apsisprendė - kitų gydymo įstaigų nebeieškoti. „Mus pasitiko profesionalus personalas. Džinetai labai patiko, kad čia yra burbulinė vonia, spalvų terapija. Ji paėmė mane už rankos ir pasakė, kad gimdys čia“, - pasakoja vyras. Šeima, rinkdamasi gydymo įstaigą, vertino ir pacientų srautus. „Norėjosi, kad nebūtų žmonių konvejerio, o Jonavoje jo tikrai nesijautė. Tai užtikrina, kad gydytojai gimdymo metu ir po jo gali skirti daugiau dėmesio. Labai nustebino ir tai, kad prie pat gimdymo skyriaus yra patogi automobilių aikštelė gimdyvėms. Gali atrodyti, kad tai - smulkmena, bet besilaukiančioms moterims tai - privalumas“, - teigė Mindaugas.

Šeima džiaugiasi, kad jų idėjos nesustabdė ligoninės personalas. „Esu DJ, kuris groja įvairiuose renginiuose - nuo vestuvių, gimtadienių iki naktinių klubų. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos. Mums patinka savo gera nuotaika dalintis ir su kitais žmonėmis. Kadangi muzika mus lydi gyvenime, mintis sutikti mūsų vaikelį su leidžiamais kūriniais gimė savaime. Ją palaikė ir mano mylimoji“, - pasakoja klaipėdietis. Už tai, sulaukus mažosios Arielės, medikų kolektyvui buvo padovanoti keli muzikiniai kūriniai. „Buvau paruošęs specialų muzikos setą dukrytei, tačiau pagalvojau ir apie medikus. Jiems parinkau kelias linksmas dainas, kurias paleidau po gimdymo. Džiaugiuosi, kad kolektyvas tai priėmė draugiškai ir net įsitraukė į šokius“, - įspūdžiais dalijosi vyras.

Vos prieš kelias valandas pirmą kartą ant rankų savo dukrą paėmęs Mindaugas neslėpė emocijų: „Mūsų Arielė - labai laukta. Kūdikis - didelė dovana, sunkiai apsakomas jausmas susilaukus jo. Tiek laimės, kad net sunku apsakyti. Esame labai dėkingi Jonavos ligoninei, jos direktoriui Gediminui Ramanauskui, skyriaus vedėjai Indrei - Grušaitei Vanagienei, akušerėms Jurgitai Prekevičienei ir Dovilei Čerkesienei bei visam kitam personalui, kuris padėjo mums. Na, o aš esu dėkingas ir savo mylimajai. Už nuostabią dukrytę ir tai, kad palaiko mane visur ir visada. Man pasisekė, kad gyvenime sutikau tokį nuostabų žmogų“, - sakė Mindaugas.

Iš visos Lietuvos Jonavos ligoninę jau seniai renkasi ne tik vietos gyventojos. Praėjusiais metais čia kūdikių susilaukė moterys iš Jurbarko, Ukmergės, Kėdainių, Trakų, Anykščių, Širvintų, Kaišiadorių, Kupiškio, Druskininkų, Panevėžio, Birštono, Kauno, Elektrėnų, Palangos ir kitų Lietuvos miestų. Gimdyves į Jonavą traukia ne tik profesionali ir patyrusi medikų komanda, bet ir moderni, jauki aplinka. Šiuolaikiškai įrengtose šeimyninėse palatose - nauji baldai, kondicionieriai, veikia belaidis internetas, televizija, yra kavos aparatai. Didelio susidomėjimo sulaukia ir unikali paslauga - gimdymas spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje. Gimdyvėms suteikiama galimybė kūdikį pasitikti jaukioje, įvairiomis spalvomis apšviestoje erdvėje, kuri padeda atsipalaiduoti. Jonavos rajono savivaldybė, skatindama gimdymus Jonavoje, taip pat skiria vienkartinę piniginę išmoką visiems Jonavos ligoninėje gimusių kūdikių tėvams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Pozityvių gimdymo istorijų svarba

Pasidalinusi savo gimdymų istorijomis sulaukiau daugybės šiltų atsiliepimų. Daugelis dėkojo, kad dalinuosi, pritarė, kad labai trūksta pozityvių gimdymo istorijų. O viena moteris netgi pasiūlė idėją, kuri man pasirodė puiki! Taigi: savo svetainėje talpinsiu Jūsų parašytas pozityvias, įgalinančias, sustiprinančias, gydančias, motyvuojančias gimdymo istorijas. Ir tai neturi būti tik natūralaus gimdymo atvejai! Jomis taip pat dalinsiuosi FB paskyroje. Manau, temos autorė nori kuo daugiau sužinoti apie gimdymą, kaip ten viskas vyksta, kad galėtų nusiteikti, o ne laukti gimdymo ir nežinoti. Tikiuosi, nepabodo skaityti, na trumpiau nesugebėjau. O jei kažkam būtų kas įdomu, tikrai papasakosiu, kas įdomu, jei mokėsiu ir suprasiu.

tags: #jovitos #gimdymo #istorija

• Sulankstomos vonelės privalumai
• „Aventus Group“ tarptautinė sėkmė: Arūno Penkaičio įžvalgos
• Vaikiški rankšluosčiai su gobtuvu
• Atraskite margalapių augalų grožį
• Vaikų žaidimų aikštelės ir rūkymas