Kristina Pocytė: nuo menininkės iki žurnalistikos veido
Kristina Pocytė - žinoma Lietuvos žurnalistė ir laidų vedėja, dirbanti naujienų portale Delfi. Ji yra vedusi ir mėgaujasi tiek profesiniais, tiek asmeniniais pasiekimais. Žurnalistika jai yra ne tik darbas, tai - gyvenimo būdas, be kurio ji savęs neįsivaizduoja. Ji nedalija savęs į tokią, kokia yra darbe, ir į tokią, kokia yra kasdienybėje, nes, anot jos, jei ji nebūtų tokia, kokia yra, nebūtų tokia ir darbe.
Išsilavinimas ir netikėtas posūkis į žurnalistiką
Kristina Pocytė įgijo platų išsilavinimą, kuris padėjo jai siekti karjeros žurnalistikoje. Daugelis sužinojęs nustemba, kad K. Pocytė-Medutė gali pasigirti ir meniniu išsilavinimu. Dar mokykloje, sustiprintoje dailės klasėje, ji svajojo ir nuosekliai ruošėsi architektūros studijoms. Tačiau paskutinę akimirką, kai reikėjo pildyti prašymus stoti į universitetą, pabūgo.
„Puoliau į paniką, verkdama prašiau tėčio leisti stoti kitur, nes maniau, kad neįstosiu“, - prisiminė ji. „Taip aš įstojau ir pabaigiau Dailės akademiją, taikomosios tekstilės specialybę.“
„O kai ruošiau savo baigiamąjį darbą, supratau, kad labai noriu mokytis toliau, tad įstojau į žurnalistiką.“ Ji niekada negalvojo, kad norėtų būti žurnaliste, jai tiesiog patiko rašyti. Tai buvo tos akimirkos sprendimas, kad reikia pabandyti. Vasarą gavus VDA diplomą, rudenį ji jau buvo Vilniaus universiteto studentė. „Vėl pirmakursė, vėl bakalaure. Ir taip nė nenutuokdama, lyg metusi sau iššūkį, aš radau savo gyvenimo kelią“, - pasakojo Kristina.
Prieš eilę metų žurnalistika tapo atsitiktiniu, tačiau sėkmę atnešusiu pasirinkimu. „Aš niekada iki tol nebuvau parašiusi nė vieno straipsnio, neėmusi jokio interviu, nerengusi jokio reportažo. Dėl to dažnai sakau, kad ne aš pasirinkau žurnalistiką, žurnalistika pasirinko mane“, - prisiminė laidų vedėja.
Vėliau, jau sėkmingai įsitvirtinusi žiniasklaidoje, ji dar nusprendė gauti papildomą komunikacijos magistro diplomą. „Man labai patinka mokytis. Ir aš nejuokauju!“ Į magistrą ji įstojo praėjus septyneriems metams po antrojo bakalauro baigimo. „Tą lemtingą 2022-ųjų metų vakarą pagalvojau, kad pasitikrinsiu, iki kada vis tik tuos dokumentus reikia pateikti. Ir pamačiau, kad man laiko liko iki kitos dienos ryto. Taip netikėtai pateikiau dokumentus pasirinkusi VU Komunikacijos mokslų kryptį.“
Šios studijos jai atnešė daug naudos. „Ne tik papildžiau savo žinių bagažą, įgavau naujų įgūdžių, bet taip pat dvejus metus studijavau su pačiais geriausiais dėstytojais ir, žinoma, su pačia geriausia grupe.“
Kristinos Pocytės išsilavinimas
| Institucija | Specialybė / Mokslų kryptis | Kvalifikacija |
|---|---|---|
| Vilniaus dailės akademija | Taikomoji tekstilė | Bakalauras |
| Vilniaus universitetas | Žurnalistika | Bakalauras |
| Vilniaus universitetas | Komunikacijos mokslai | Magistras |
Karjera žiniasklaidoje ir darbai portale „Delfi“
Kristina žiniasklaidoje dirba daugiau nei 10 metų. Kelią žiniasklaidoje ji pradėjo nuo pramogų žurnalistikos, vėliau gilinosi į aktualijas, švietimo ir politines naujienas. Jos karjera apima įvairias sritis - nuo pramogų iki aktualijų, o interviu su įvairiais pašnekovais atskleidžia jos profesionalumą ir gebėjimą įsigilinti į kiekvieną temą.
Į „Delfi“ ji įsidarbino kaip pramogų skilties žurnalistė, o vėliau pradėjo dirbti aktualijų skyriuje. 2015-2018 m. K. Pocytė-Medutė dirbo „Delfi“ rubrikos „Veidai“ žurnaliste, nuo 2018 m. - „Delfi“ aktualijų žurnaliste, o nuo 2020 m. ji tapo „Delfi“ aktualijų žurnaliste-laidų vedėja.
Kvietimas tapti „Delfi“ laidų vedėja tikrai buvo staigmena. „Tą rytą, kai atėjo į darbą ir sėdo prie kompiuterio rašyti, tikrai nė nenutuokiau, kad darbo pabaigoje išeis kišenėje turėdama naują pasiūlymą“, - pasakojo Kristina. Tarp jos vestų laidų - dienos aktualijų laida „Delfi diena“ ir aktualių diskusijų laida „Iš esmės“.
Nuo 2019 m. Kristina kuria ir veda savaitės naujienų apžvalgos laidą „Jūs rimtai?“, nuo 2023 m. - laidą „Ar galiu užeiti?“, o nuo 2024 m. veda laidą apie finansus ir investavimą „Kai nemiega pinigai“. „Ir tai tik labai nedidelė mano darbo dalis“, - pažymi ji.
K. Pocytė-Medutė taip pat rengia reportažus aktualiomis temomis, informuoja žiūrovus apie svarbiausius įvykius tiesioginių transliacijų metu, rašo straipsnius, moderuoja renginius ir konferencijas. „Man patinka pasakoti žmonėms, kas vyksta, patinka kalbinti žmones, išgirsti jų nuomones“, - teigia žurnalistė.
2024 m. vasarą K. Pocytė-Medutė su „Delfi“ spec. korespondentu Tomu Janoniu tikrino ežerų pakrantes, viešindami pažeidimus, taip siekdami atlaisvinti ežerus visuomenei ir kovoti su žemgrobiais. Be to, Kristina Pocytė dalyvavo įteikiant Atsakomybės titaną Pauliui Saudargui. Anot K. Pocytės, įteiktas Atsakomybės titanas P. Saudargui tik dar kartą parodo, kad prie pokyčių visuomenėje gali prisidėti kiekvienas.
„Tik tuomet, kai tokie darbai yra matomi visuomenei, tai gali paskatinti ir kitus imtis iniciatyvos, todėl Titanų apdovanojimai yra labai svarbūs ne tik tiems, kuriems teikiamos statulėlės“, - teigia ji.
Žurnalistikos principai ir iššūkiai
Kristina Pocytė žurnalistikos kelio į jokį kitą niekada neplanavo ir neplanuoja keisti. „Manau, kad esu teisingame kelyje, kuriame nėra takelių nei kairėn, nei dešinėn“, - užtikrintai sako ji. Anot Kristinos, geras žurnalistas turi kvėpuoti žurnalistika ir tuo, kas vyksta aplinkui. „Nereikia būti ekspertu visose srityse, tačiau giliau išmanyti vieną - būtų labai gerai.“
Žurnalistas nuolat turi būti budrus ir sugebėti pastebėti vykstančius dalykus - nesvarbu, ar jis dirba kriminaluose, ar pramogose, ar aktualijose. „Jeigu ką nors pamatysi, galėsi perduosi kolegoms, nes tu dirbi dėl bendro gėrio, daliniesi informacija.“ Kristina pabrėžia, kad šiame darbe svarbu noras tobulėti ir ribas turintis pasitikėjimas savimi, smalsumas ir mokėjimas atrasti ir pastebėti detales. „Šiame darbe labai svarbu ir stipri komanda, su kuria gali įveikti ne vieną iššūkį.“
„Žurnalistika yra labai įvairi ir visose jos spalvose aš randu save“, - tvirtina ji. Kristina į visas savo laidas, reportažus ir straipsnius įdeda didelę dalį savęs. Jai atrodo, kad viena svarbiausių savybių žurnalistui - smalsumas. „Žinoma, žurnalistas taip pat turi būti ir sąžiningas, nešališkas, teisingas, taip pat turi gerbti tiesą. To siekiu ir pati tiek kurdama laidas, tiek rengdama reportažus ar rašydama straipsnius.“
Žurnalistas yra ir kovotojas už visuomenės teisę į tiesą. „Už šią visuomenės teisę kovoju rengdama reportažus ar straipsnius įvairiomis temomis. Nuo žemgrobystės iki kelių tiesimo. Ir dar daugiau.“ Kristina itin ryškiai atsimena vakarą, kai mokytojai tiesiog šturmavo ministeriją, į ją sulipdami per langus. „Per langą į ministeriją lipau ir aš.“ Ji atsimena ir riaušes prie Seimo 2021 metais, kuriose atsidūrė visiškai netyčia.
„Tą akimirką, manau, baimės nejaučiau. Tuo metu aš tiesiog dirbau darbą - tiesiogiai pasakojau žiūrovams, kas vyksta prie Seimo“, - teigia ji. „Turbūt man pritartų ne vienas kolega, kad dirbant įsijungia kažkoks bebaimiškumo mygtukas. Jei reikia - imi ir darai. Reikia dėl reportažo perlipti savo baimę - imi ir perlipi.“
Žurnalistės darbe labiausiai patinka galimybė informuoti visuomenę, būti svarbiausių įvykių sūkuryje, padėti žmonėms suprasti, kas yra kas, užduodant nepatogių klausimų tiems, kurie apskritai nemėgsta klausimų. „Žurnalistai dirba visuomenei. Tai stengiuosi ir daryti. Ir stengiuosi tai daryti vis geriau.“
Kristina prisimena ir savo pirmąjį interviu Vilniuje, kai įsidarbinusi viename žurnale kalbino Arūną Valinską. „Buvau pasiruošusi visus klausimus, bet aš taip jaudinausi, kad kai kurių klausimų net nesugebėjau pabaigti skaityti. Valinskas pats pabaigė tuos klausimus ir dar atsakė į juos. Taigi esu labai dėkinga A. Valinskui, kad jis padėjo man iš jo paimti interviu.“
Mokslinė veikla
Studijuodama VU Komunikacijos mokslų magistrą, K. Pocytė-Medutė atliko praktiką „Žurnalistikos ir medijų tyrimo centre“. Jos vykdytas mokslinis tyrimas pavadinimu „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ protestai ir akcijos 2021-2023 metais: vizualiniai tropai Lietuvos žiniasklaidoje“ sulaukė dėmesio. Tyrimas buvo pristatytas Lietuvos mokslo tarybos konferencijoje „Naujoji mokslininkų karta: studentų mokslinė konferencija“.
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
Darbas prieš kamerą išmokė Kristiną daugiau domėtis tuo, kas vyksta, ir tobulėti naujoje srityje. Laisvalaikiu K. Pocytė-Medutė užsiima mažąja sodininkyste, eksperimentuoja virtuvėje, lieja akvarele, lavina siuvimo įgūdžius, išbando įvairias rankdarbių technikas ir itin mėgsta poilsį gamtoje.
Ji mėgsta kurti papuošalus. „Tai ramina ir atpalaiduoja... Tiesiog susikoncentruoji į savo darbą ir dingsti lyg į kitą pasaulį.“ Menas jai - tobuliausia atsipalaidavimo forma. „Piešiu, klijuoju, rišu, pinu, auginu, gaminu.“ Kristina tiesiog nemoka atsisėsti ir nieko neveikti. „Man net filmą ar serialą pažiūrėti tiesiog žiūrint į ekraną yra pernelyg sunku, todėl visada dar ką nors veikiu.“
Pastaruoju metu dažniausiai jos rankose - teptukai ir akvarelė, nors mėgsta išbandyti ką nors naujo. Neseniai išbandė kvilingą (angl. quilling) - tokią techniką, kai iš siaurų popieriaus juostelių susukamos įvairios formos ir iš tokių elementų formuojamas paveikslėlis. Kristina dar studijuodama akademijoje suprato, jog rezultatas dažnai pasiekiamas sunkiu darbu. Menas visada liks šalia. „Dailės bakalauras man davė labai daug to, kas padeda kasdien.“
Kūryba praverčia ir eteryje. „Retas įsivaizduoja, koks įvairus gali būti žurnalisto darbas“, - sako Kristina. „Gebėjimas tai padaryti be kitų pagalbos yra privalumas.“ Kristina pataria nedelsti tiems, kurie galbūt seniai svajoja paimti į rankas teptuką ar realizuoti save kuriant meną. „Menui nereikia išlaidų. Čia svarbiausia yra fantazija. Jei norite pradėti piešti, nusipirkite pieštuką, trintuką ir popieriaus.“
Darbo aplinkoje, kuri tapo jos gyvenimo būdu, žurnalistė sutiko ir savo gyvenimo meilę. Poros meilės istorija prasidėjo darbinėje aplinkoje - naujienų portalo Delfi redakcijoje. „Esame puiki komanda, ne kartą jau išbandžiusi savo galimybes ne viename darbiniame iššūkyje“, - pasakojo K. Iššūkiai per ketverius draugystės metus poros ne tik neaplenkė, bet ir sustiprino santykius.
Nusprendus apsigyventi kartu, buvo paskelbtas pirmasis karantinas. „Todėl raginimas likti namuose buvo savotiškai malonus. Ir mums abiem buvimas namuose atnešė tikrai nemažai džiugių akimirkų. Viena jų - Kūčių stalo dviese ruošimas.“ Bėgant metams ant K. Pocytės piršto atsirado ir sužadėtuvių žiedas, kurį Arūnas sumanė užmauti istoriniame Dubrovnike. „Vakarą leidome besigrožėdami nuostabia Dubrovniko panorama, kalbėjome apie santykius, ateitį. Ir tada pamačiau, kad kažkas sužibo jo rankoj!“
Galiausiai po metų sužadėtiniai nusprendė amžiną meilę prisiekti Žemaitijoje esančioje Nerimdaičių Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje. „Aš svajojau kada nors ištekėti būtent šioje bažnyčioje“, - atviravo Kristina. Į nedidelę, tačiau neįtikėtinai jaukią bažnyčią žurnalistė žengė su kuklia suknele, prie kurios rankas teko prikišti ir pačiai. „O viskas dėl to, kad šiais metais baigė pirmąjį magistro studijų kursą, dėl kurio suknelės paieškos prasidėjo tik pasibaigus sesijai.“
„Suknelė kukli, tačiau ne paprasta, nes ji šiek tiek skiriasi nuo tos, kurią įsigijau. Todėl ji dar labiau brangi, nes pačios pataisyta.“ Svarbios reikšmės neprarado ne tik vestuvių vieta, bet ir vestuviniai žiedai. „Ant žiedų išgraviruota ežero pakrantė, vieta, kurioje vienas kitą įsimylėjome“, - pasakojo K.
Netradiciniu pasirinkimu tapo ir vestuvinė puokštė. „Abu mėgstame vazonines gėles, tad ilgai svarsčiau, kaip siekį ne skinti gėles, o jas auginti, perkelti į vestuvinę puokštę. Mano idėją puokštę sukurti taip, kad augalai joje toliau augtų, pildė mano brolis“, - apie netradicinį puokštės pasirinkimą pasakojo K. „O tradicijų nebus - nemesiu puokštės, nebus ir keliaraiščio.“
„Tai įrodymas, kad esame puiki komanda ir kartu galime daug.“ Medaus mėnesio planai buvo spontaniški: „Pirmoji stotelė - Nica, tada - Maljorka, o toliau nebeplanuojame. Tad mūsų medaus mėnesio bilietas - į vieną pusę.“ „Atostogaudami mėgstame spontaniškumą, todėl nusprendėme neriboti savęs ir šį kartą, tad pasuksime medaus mėnesio kryptį ten, kur tuo metu norės mūsų širdys“, - pasakojo Delfi žurnalistė, laidų vedėja K.
Atsiverdama apie asmeninį gyvenimą, K. Pocytė-Medutė patikino, kad jų porai dirbti viename darbe yra didžiulis pliusas. „Nėra taip, kad darbo neparsineši namo. Tai, kad esame toje pačioje valtyje, yra gerai. Jei jis būtų iš kitos srities, būtų tikrai sunku“, - kalbėjo ji. Anot Kristinos, žmogų labiausiai puošia pasitikėjimas savimi, savo kūno pažinimas ir supratimas, kokią žinutę nori skleisti aplinkai.
Jos namuose yra nemažai augalų, o vasarą balkonas būna kupinas prieskonių ir gėlių žiedų. Kristina Pocytė pastebėjo, kad pastaruoju metu vis dažniau stengiasi artimuosius nustebinti savo gamintomis dovanomis. „Tai gali būti daug kas: nuo stiklainio marinuotų agurkų iki supintos sapnų gaudyklės, pieštos ar klijuotos atvirutės, skirtukai knygoms ar dar kokia nors smulkmena“, - idėjomis dalijosi ji.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
