Nevalingas šlapinimasis į lovą: priežastys, gydymas ir pagalba vaikams

Enurezė - nevalingas šlapinimasis, kuris yra dažna vaikų problema, galinti tapti iššūkiu tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Nors apie šį sutrikimą kalbama nedaug, jis pasitaiko kur kas dažniau nei gali atrodyti. Skaičiuojama, kad į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 metų amžiaus vaikų. Svarbiausia, kad tėvai suprastų, jog tai nėra gėda ar vaiko kaltė.

Naktinis ar dieninis nevalingas šlapinimasis vaikystėje iki penkerių metų dažniausiai laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau jei tokio amžiaus ar vyresnis vaikas vis dar šlapinasi į lovą, įprastai nustatoma enurezė. Tarp penkiamečių enurezė diagnozuojama 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - maždaug 2,5 % vaikų. Kartais problema išlieka aktuali ir paauglystėje ar net suaugus, tuomet ji paliečia apie 0,5-2 % vyresnių nei 15 metų žmonių.

Enurezės tipai ir priežastys

Enurezė gali būti kelių tipų. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai ir diagnozuojama tada, kai vaikas nuo pat gimimo be ilgesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja to daryti sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Antrinė enurezė nustatoma tada, kai vaikas jau kurį laiką (mažiausiai 6 mėnesius) gebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, tačiau po kurio laiko vėl pradeda tai daryti.

Pagal pasireiškimo laiką enurezė skirstoma į dieninę ir naktinę. Enurezės atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, todėl priežasčiai nustatyti reikalingi medicininiai tyrimai:

• Paveldimumas. Jei bent vienas iš tėvų vaikystėje sirgo enureze, rizika, kad ji pasireikš vaikui, siekia apie 40 %. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 %.
• Šlapimo organų veiklos sutrikimai.
• Raidos sutrikimai.
• Sutrikusi hormono vazopresino gamyba. Šis hormonas reguliuoja šlapimo išsiskyrimo kiekį. Jo trūkumas lemia tai, kad naktį šlapimo susidaro per daug, todėl pūslė greitai prisipildo. Vazopresino gamyba dažniausiai sutrinka dėl nebrandžios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, nustatomas šio hormono stygius.
• Kitos ligos.
• Psichologinės priežastys. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas, psichologinės traumos ar intensyvios emocijos. Antrinė enurezė - kai vaikas nebesišlapino į lovą kurį laiką, bent daugiau nei pusę metų, ir staiga pradeda vėl šlapintis. To priežastys dažniausiai būna psichologinės - pradėtas lankyti darželis, tėvų skyrybos, staigus išgąstis ir kt.
• Netinkami mitybos įpročiai.

Nevalingas naktinis šlapinimasis į lovą, dar kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikučių bėda. Ji dažniau kamuoja berniukus. „Įvairių šalių duomenimis, net 15 proc. penkiamečių-šešiamečių turi šį rūpestį. Tai nėra rimta liga, veikiau vėluoja vaiko branda ir įgūdžiai. Vaikui augant kartais tai praeina savaime, tačiau gali būti, kad naktinis šlapimo nelaikymas yra rimtų inkstų ar šlapimo takų ligų požymis. Taip pat ši bėda gali byloti apie cukrinį diabetą, kai pradėjęs daugiau gerti vaikas ima šlapintis į lovą“, - sako prof. Augustina Jankauskienė.

Kada kreiptis į medikus?

Pasak gydytojos, į medikus verta kreiptis tada, kai į lovą šlapinasi vyresnis negu penkerių metų vaikas. Jeigu šlapią lovytę radote tik kartą, nerimauti neverta: greičiausiai vaikas tądien buvo pavargęs ar prieš atsiguldamas išgėrė daugiau negu įprastai skysčių. Problema yra tada, kai vaikas šlapinasi po kelis kartus per savaitę ar kasdien - ir tai nuolat kartojasi.

Tėvai kartais nedrįsta kreiptis į gydytojus, nes tai atrodo ne taip svarbu ir „garbinga“, kaip, pavyzdžiui, širdies skausmas. Vaiką prižiūrintis šeimos ar vaikų ligų gydytojas irgi dažnai neskiria dėmesio šiai problemai. O vaikui augant ir jo negydant bėda tampa rimtesnė ir vis sunkiau pagydoma“, - apgailestauja pašnekovė. Be to, metams bėgant tai tampa didelė visos šeimos problema: tėvams rūpesčių ir išlaidų kelia kasdien skalbti patalus, vargina nemalonus šlapimo kvapas, o vaikai bijo važiuoti į stovyklas, nakvoti pas draugus ir ilgainiui gali net imti vengti bendraamžių.

Pirminė ir antrinė enurezė

Daugeliui tėvų naktinis šlapinimasis asocijuojasi su įtampą patiriančiu vaiku, kurį, pavyzdžiui, išgąsdino šuo arba tėvai skiriasi. Netiesa! Naktinė enurezė yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė - tokia, kai nuo gimimo nėra buvę 6 mėn., kad vaikas išbūtų naktį sausas. Antrinė - kai, puikiai išmiegodavęs naktimis sausas, vaikas staiga nei iš šio, nei iš to ima šlapintis į lovą. Antrinė enurezė diagnozuojama daug rečiau ir jos priežastys išties psichologinės: pradėta lankyti mokykla, darželis, įtampa dėl tėvų skyrybų, patirta prievarta, didelis išgąstis ir pan. Šiuo atveju gali padėti psichologai ir psichoterapeutai. Tačiau dažniausiai diagnozuojama pirminė vaikų naktinė enurezė, kurios priežastys ir gydymas neturi nieko bendra su psichologija.

Vaikystėje šlapinosi tėtis: Septynmečiui Jokūbui mama papasakojo, kad vaikystėje gana ilgai šlapioje lovoje pabusdavo ir jo tėtis. Iš tiesų tai paveldima. Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc. Kitaip sakant, 3 iš 4 jų vaikų šlapinsis naktį. Prof. A.Jankauskienė sako, kad labai svarbu tėvams ir vaikams tai žinoti: „Paaiškinus, kad vaikas nėra vienintelis, turintis tokią problemą, palengvėja visiems. Naktinio šlapinimosi gydymo sėkmė labai priklauso nuo visų: kompetentingo gydytojo, vaiko ligos istoriją žinančių tėvų ir vaiko noro. Neigiamai nusiteikę vaikai apsunkina gydymą, todėl jų pastangos irgi svarbu.“

Kaip padėti vaikui?

Svarbiausia - neignoruoti problemos. Pirmiausiai atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatyta konkreti enurezės priežastis. Būtent ją ir reikia šalinti. Gydymas gali būti įvairus - nuo medikamentinio ar psichoterapijos iki specialių refleksą formuojančių treniruočių.

Metodai, padedantys įveikti enurezę:

• Skysčių ribojimas vakare. Likus maždaug 2 val. iki miego, nereikėtų duoti vaikui gerti daug skysčių (jei labai nori, duoti šiek tiek vandens, bet jokiu būdu ne kofeino turinčių gėrimų).
• Šlapinimosi kalendorius. Patariama žymėti, kurios naktys buvo „sausos“, o kurios - ne. Toks kalendorius padeda gydytojams geriau suprasti situaciją, o vaikui ir tėvams - stebėti pažangą.
• Šlapimo pūslės treniravimas. Dienos metu galima skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti prieš einant į tualetą.
• Psichologinės įtampos mažinimas. Vaikas turi augti ramioje aplinkoje, jaustis saugus ir turėti laiko mėgstamai veiklai bei draugams.
• Žadinimas naktį. Jeigu norite, kad vaiko lovytė būtų sausa, jį reikia pažadinti po kelių miego valandų ir pasodinti ant puoduko arba nuvesti į tualetą.
• Šlapinimosi dienynas. Jokūbas ir jo tėveliai neseniai iš gydytojo gavo šlapinimosi dienyną, kurį kasdien kruopščiai pildo. Pasak pašnekovės, jis teikia išties daug informacijos. Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė; kada ir po kiek šlapinosi; ar jam skaudėjo šlapinantis; ar kelnės sušlapo naktį ir pan. Iš dienyno galima spręsti apie vaiko šlapimo pūslės tūrį.
• Elektriniai žadintojai. Tai tokie prietaisai, kurie reaguoja į drėgmę. Pradėjęs naktį šlapintis vaikas pažadinamas. Ilgainiui jis išmoksta pabusti anksčiau - tada, kai prisipildo pūslė.

Naktinė enurezė būna kelių rūšių: kai vargina tik naktinis šlapimo nelaikymas (monosimptominė) ir kai, be naktinio šlapimo nelaikymo, yra taip pat ir kitų apatinių šlapimo takų šlapinimosi sutrikimų požymių (nemonosimptominė). Labai dažnai tėvams atrodo, kad yra tik monosimptominė naktinė enurezė, bet po pokalbio ir užpildžius dienyną paaiškėja kiti dalykai. Gydymas irgi abiem atvejais skirtingas.

Gydymo būdai

Besišlapinančiam į lovą vaikui gydytojas gali skirti gydymą vaistais. Jų yra keletas rūšių - vieni kompensuojami, kiti - ne. Kitas būdas - elektriniai žadintojai. Ar efektyvūs alternatyvūs gydymo būdai, tarkim, akupunktūra ar kiti, moksliškai nėra įrodyta. Gydytoja A.Jankauskienė įspėja, kad gydant naktinį vaikų šlapinimąsi greito rezultato tikėtis neverta. Tai kelių mėnesių darbas ir vieno universalaus gydymo būdo visiems nėra. Kartais tenka derinti kelis vaistus ir būdus. Svarbu, kad tėvai kruopščiai ir nuosekliai laikytųsi medikų rekomendacijų, nenustotų vaiko gydę, nors, atrodytų, nepagerėjo. Pasaulio medicinos praktika rodo, kad esama specialistų, apmokančių vaikus šlapinimosi įgūdžių - uroterapeutų.

Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė užsienio seminaruose ne kartą girdėjo mintį: „Vaikų naktinį šlapimo nelaikymą turi gydyti tas, kas šią problemą išmano ir nori gydyti.“ Kitaip sakant, sunku pasakyti, kas - vaikų inkstų ligų gydytojas, o gal užteks ir patyrusio šeimos ar vaikų ligų gydytojo? Viskas priklauso nuo konkretaus atveju. Pirmiausia tėvai turi kreiptis į vaiką prižiūrintį mediką. Šis, jei reikės, siųs aukštesnio lygio specialistui.

Kokie tyrimai skiriami tokiam vaikui? Pirmiausia įprastas šlapimo tyrimas, kruopšti fizinė vaiko apžiūra ir labai gerai surinkta anamnezė (vaiko vystymosi ir gyvenimo istorija). Naktiniam šlapinimuisi įtakos gali turėti padidėję adenoidai, įgimti stuburo slankstelių pažeidimai. Jeigu vaikas yra per mažo ūgio ar svorio, reikėtų pagalvoti apie daugiau priežasčių.

Kartais gali būti skiriami urodinaminiai šlapimo tyrimai, kai įvedus kateterį elektrodais fiksuojama, kaip vyksta visas šlapinimosi procesas. Dažnai žmonės tikisi greito efekto - pasidarys daug tyrimų ir viskas paaiškės. Deja. Jei vaikas šlapinasi naktimis, geriausia yra išsamus pokalbis. Tėvai turi papasakoti visas smulkmenas, būtinai pasakyti, kaip vaikas jau buvo gydytas.

Vienu sakiniu:

1. Naktinė enurezė - dažna vaikų problema.
2. Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, kai nuolat naktimis šlapinasi vyresnis negu 5 m.

Dalis penkiamečių vis dar šlapinasi į lovą, kai kuriems vaikams ši problemėlė išlieka ir po penkerių metų. Priežastis, dėl kurios vaikas šlapinasi į lovą, retai susijusi su fiziniu negalavimu, pavyzdžiui, diabetu arba šlapimo takų infekcija. Gydytojas tai nustato pagal šlapimo tyrimus. Dažniausia problema, kad kai kurių vaikų nervai, kontroliuojantys šlapinimosi sistemą, vystosi ilgiau. Staiga atsiradęs naktinis šlapinimasis (enurezė) paprastai yra emocinio streso pasekmė. Jį gali sukelti mažesniojo broliuko ar sesutės atsiradimas, persikėlimas į kitą vietą, pirmosios dienos vaikų darželyje ir t.t. Vaikas šiuo atveju negali savęs kontroliuoti, todėl jo negalima bausti ir gėdinti.

Statistika rodo:

• Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 % 2-metukų.
• 49 % 3-metukų.
• 26 % 4-metukų.
• Sulaukus 5 metų, enurezė nustatoma apie 15-20 % vaikų.
• Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 % vaikų.
• Enureze serga 0,5-1 % suaugusiųjų.

Tėvams svarbu žinoti, kad naktinis šlapinimasis vyksta nevalingai ir čia nėra vaiko kaltės. Klaidinga galvoti ar sakyti, kad šie vaikai yra tinginiai, kurie dėl tingėjimo nenueina į tualetą. Tai ne tik klaidinga, bet ir labai destruktyviai veikia vaiką, nes jis pradeda kaltinti save. Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Priešingai - vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas.

tags: #po #brolio #gimimo #vaikas #slapinasi #i

• Kaip perėti broilerių kiaušinius
• Supamieji žaislai: kaip jie lavina vaikus?
• Kūdikio auginimo etapai
• Mahometo gimtinė
• Kūdikio nenoro žįsti krūtį priežastys