Audrys Karalius (1960 m. gruodžio 20 d. Vilniuje - 2025 m. rugsėjo 20 d.) buvo ryški asmenybė Lietuvos kultūros ir meno pasaulyje. Visą savo profesinį gyvenimą jis buvo architektūros fronto budintis - nenuilsdamas vykdė savo švietėjišką misiją, tikėjo geresniu Kaunu, Lietuva ir Pasauliu. Tūkstančiams tautiečių jis buvo pilietiško architekto pavyzdys, šimtams jaunesnių profesijos brolių - įkvėpėjas, dešimtims bendraminčių - mokytojas ir padrąsintojas.

A. Karalius 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1984-1989 m. dirbo Kauno miestų statybos projektavimo institute architektu. 1990-1991 m. ėjo Kauno miesto vyriausiojo architekto pareigas, o nuo 1992 m. užsiėmė privačia architekto praktika, vadovavo projektavimo įmonei „Architekto A. Karaliaus dirbtuvės“.
Svarbūs jo veiklos etapai:
Apie architekto asmeninį gyvenimą žinoma, jog jis susilaukė keturių atžalų. Audrio Karaliaus šeimą sudarė: Džiugas (g. 1984 m.), Urtė (g. 1986 m.), Viltė (g. 1991 m.) ir Audrys (g. 1984 m.). Jo dukra Urtė Karalaitė aktyviai dalijosi informacija apie tėvo atsisveikinimo detales bei jautriai pranešė apie netektį.
Kolegos pabrėžia, kad be A. Karaliaus nebūtų įsivaizduojamas Panevėžio laikas kuriant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Jis ne tik buvo šio centro architektūriniam konkursui pateiktų darbų recenzentas, bet ir palaikė labai sunkiame kelyje atsidūrusį S. Eidrigevičių. Architektė Daiva Gasiūnienė taip pat akcentavo jo indėlį į Anykščius, kur A. Karalius sukūrė svarbų urbanistinį memorandumą.

Buvęs prezidento patarėjas Povilas Mačiulis jį apibūdino itin vaizdžiai: „Jeigu architektūra būtų kovos menas, Audrys būtų nenugalimas Tai Chi kovotojas. Jeigu architektūra būtų Everestas, Audrys būtų įlipęs į viršukalnę be papildomo deguonies ir su šortais.“ Vilniaus meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad architektas mokė kurti, vertinti, gėrėtis ir naudotis miestais, mokė, kaip juos auginti ar bent jau jų negadinti.