Nesudėtinga atpažinti gabų vaiką, kai jis puikiai mokosi, yra aktyvus, diskutuoja su mokytojais globaliomis temomis, per pamoką kelia ranką, o prie lentos išsprendžia pačius sudėtingiausius uždavinius. Vis dėlto, remiantis tokiais vyraujančiais stereotipais, daug gabių vaikų gali būti nepastebėti, o jų mokymosi potencialas likti neišnaudotas. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, apie 40 proc. gabių vaikų mokosi vidutiniškai ar prastai ir dėl įvairių priežasčių nerealizuoja savo gebėjimų.

Siekiant lengviau atpažinti gabų vaiką, pirmiausia turime suprasti, kad jo elgesio ir emocijų raiška, mokymosi motyvacija ir gaunami įvertinimai nebūtinai yra tokie, kokius visuomenėje yra įprasta priskirti tokiam vaikui. Gabių vaikų ugdymas yra investicija į ateitį, tačiau šiuo metu dažnai tenka susidurti su nuostata, kad gabių vaikų nėra, arba jų ugdymas paliekamas tėvų atsakomybei ir piniginei.
Egzistuoja įvairūs gabių vaikų tipai, kurių kiekvienas reikalauja specifinio požiūrio:
Pernelyg dažnai gabūs vaikai, unikaliai suvokiantys pasaulį ir savaip įsisavinantys informaciją, verčiami prisitaikyti prie bendrosios ugdymo programos. Jeigu kurio nors vieno ar kelių mokyklinių dalykų programa yra per lengva ir nekelianti kognityvinio iššūkio vaikui, vadinasi - ji neskatina vaiko poreikio tobulėti.
Norint užtikrinti sėkmingą ugdymą, taikomi šie pagrindiniai būdai:

Šiuo metu Lietuvoje pradedamos vykdyti programos, skirtos gabių vaikų ugdymui, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradedama vykdyti tarptautinė Lietuvos ir Izraelio programa „Gifted“. Programa vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos ir intelekto koeficiento testavimo metodika.
| Programos aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Tikslinė grupė | 3-18 metų vaikai |
| Metodika | IQ testavimas, individualūs ugdymo planai |
| Veiklos | Loginis mąstymas, darbas komandose, tyrinėjimai |
| Papildomos veiklos | Matematika, biologija, menas, užsienio kalbos |
Svarbiausia yra susitelkti į vaiko stiprybes ir rasti tinkamiausius būdus bei sąlygas, padėsiančius įveikti sunkumus. Mokytojo vaidmuo šiame procese yra esminis: jis turi ne slopinti, o skatinti išskirtinį vaiko mąstymą, palaikyti norą viskuo abejoti ir kurti saugią aplinką, kurioje klaidos laikomos natūralia mokymosi galimybe.