Dienraštis „Respublika“ kartu su „Zonta International“ ir Vilniaus miesto savivaldybe organizuoja „Respublikos“ nacionalinių vertybių rinkimus. Redakcija laikosi nuostatos, kad kiekviena istorija, patekusi į laikraščio puslapius, jau yra vertybė. Kiekvienas žmogus, ieškojęs, rašęs ir siuntęs aprašytas istorijas, nusipelno didžiausios pagarbos. Renginyje apibendrinamas metus trukęs projektas, kuriame galėjo dalyvauti kiekvienas Lietuvos žmogus.

Kompetentinga komisija, sudaryta iš įvairių sričių specialistų, kultūros pasaulio atstovų, iš penkių kategorijų nominantų atrenka geriausiuosius. „Nacionalinių vertybių“ apdovanojimų vakarą paskelbiami penkių nominacijų nugalėtojai: „Žmogus amžininkas“; „Žmogus - istorinė asmenybė“; „Reiškinys, garsinantis Lietuvą“; „Istorinis faktas“; „Daiktas - objektas, garsinantis Lietuvą“; „Respublikos” skaitytojų balsas“; „Zonta International“ balsas. Vilniaus miesto rotušėje nugalėtojams bus įteikiamos specialiai šiam projektui skulptoriaus Viktoro Tunkevičiaus sukurtos statulėlės „Šakelė“.
Tarp pristatomų pretendentų į nacionalines vertybes gausu iškilių asmenybių, kurių darbai formavo mūsų šalies istoriją ir kultūrą:

Nacionalinėmis vertybėmis laikomi ne tik žmonės, bet ir dokumentai bei objektai, bylojantys apie mūsų praeitį:
| Objektas/Dokumentas | Reikšmė |
|---|---|
| Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas | Svarbiausias XX a. Lietuvos valstybės dokumentas. |
| S. Dariaus ir S. Girėno testamentas | Kvietimas lietuvių tautai drąsiems žygiams ir bendram darbui. |
| Antano ir Onutės Česnulių sodyba | Medžio drožinių ekspozicija, kurioje prakalbinami stogastulpiai ir skulptūros. |
Svarbią vietą nacionalinių vertybių sąraše užima šviesuoliai, puoselėję lietuvių kalbą. Viena iš diskusijų kyla dėl Jono Jablonskio gimtinės. Nurodant Jono Jablonskio gimimo vietą įvairiuose šaltiniuose minimos dvi vietovės: Kubilėlių ir Kubilių kaimai. Nepaisant enciklopedijose pasitaikančios sumaišties, dokumentai ir archyviniai duomenys patvirtina: didysis kalbininkas gimė 1860 m. Kubilėlių kaime. 1973 metais Jono Jablonskio gimtosios sodybos vietoje Kubilėlių kaime atidengtas paminklinis akmuo.
Taip pat verta paminėti Joną Kazlauską, kurio pastangomis 1965 metais buvo įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“. Jo nuoseklus darbas Vilniaus universitete ir tarptautinės baltistų konferencijos paliko ryškų pėdsaką moksliniame pasaulyje.