Žindymo trukmė: rekomendacijos, nauda ir vidutinis amžius

Maitinimas krūtimi - procesas, kuris teikia naudos tiek mamai, tiek kdikiui. Pirmąjį gyvenimo pusmetį mamos pienas - vienintelis idealus maistas mažyliui. Žindymo trukmė yra individualus kiekvienos šeimos sprendimas, tačiau pasaulinės sveikatos organizacijos pateikia aiškias rekomendacijas, pagrįstas mokslo tyrimais.

Ilgalaikio žindymo nauda kūdikiui

Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Maitinimas krūtimi turi įtakos vaiko ugdymui, o motinai padeda geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius. Žindymo procesas kūdikiui - ne tik valgymas. Ir po pusmečio, ir netgi po metų tai - vienas iš bendravimo su mama būdų. Atsakydama į neramų vaiko verksmą, priglausdama jį prie krūties, mama nemąsto, ar jis šiuo metu alkanas, ar nori miego - ji tiesiog instinktyviai griebiasi patikimiausio ir geriausio būdo kūdikiui nuraminti. Kokią informaciją tuo metu gauna vaikas? Ogi tai, kad mama visada atskubės į pagalbą, padės, pagelbės, kad ir kaip blogai jam bebūtų. Toks pasitikėjimas pačiu artimiausiu žmogumi pirmaisiais 1-2 gyvenimo metais mažyliui būtinas, tai suformuoja jo teigiamą santykį su pasauliu: pasaulis įdomus ir geras, jame yra žmogus, kuris padės įveikti negandas.

Nemažiau svarbi ir mamos pieno sudėtis. Mamos pienas, išsiskirdamas savo unikalia sudėtimi, svarbus naujagimio sveikatai. Baltymus kūdikis lengvai suvirškina, jie yra tarsi statybinė medžiaga, reikalinga vaiko organizmui augti ir vystytis. Mamos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio maitinimo poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų. Jis tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, todėl gerai pasisavinamas. Visa tai skatina gerą vaiko augimą ir fizinį vystymąsi.

Mityba ir imunitetas

Motinos pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Jame veikia biologiškai aktyvūs imuninės (apsauginės) sistemos elementai: baltieji kraujo kūneliai ir kitos ląstelės, antikūnai, stabdantys bakterijų ir virusų dauginimąsi, ir kt. „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991).

Mamos organizmas nežino, kada tiksliai ateina kūdikio gimtadienis. Todėl ir pieno sudėtis užpūtus pirmąją torto žvakutę nepasikeičia. Perėjimas prie bendro stalo ir maitinimas krūtimi - ne vienas kitam prieštaraujantys, o paraleliai einantys procesai. Jei paragavęs naujo maisto, patyręs naują skonį vaikas turi galimybę jį užgerti pažįstamu ir patikimu mamos pienu, patiekalų įvairovė nesukels jam tokio didelio streso, tikėtina, kad ir atmetimo reakcija bus švelnesnė. Prie suaugusiųjų stalo pratinamam mažyliui motinos pienas tebelieka reikšmingu ir svarbiu maistu. Laktacijai natūraliai einant į pabaigą (dažniausiai taip nutinka ne anksčiau kaip po 1,5-2 metų žindymo) pieno ima mažėti natūraliai, savo sudėtimi jis tampa vis labiau panašus į priešpienį. Mažylis, keletą mėnesių žindęs involiucijos pieną, gauna didesnį kiekį imunoglobulinų ir kitų jo organizmą saugančių medžiagų, kad jo sveikata būtų stipri dar keletą mėnesių po atjunkymo.

Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad „mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene."

Ligos prevencija ir sveikatos stiprinimas

Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko sveikatos. Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). Vaikai, kurie anksčiau buvo žindomi, ateityje turi mažiau alergijų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susirgimų, jie mažiau serga cukriniu diabetu.

Remiantis PSO mokslinių tyrimų duomenimis, žindymas turi didelę reikšmę vaiko sveikatai:

1. Žindomi kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūminės kvėpavimo takų infekcijos.
2. Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo.
3. Žindyti iki 6 mėnesius kūdikiai 5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis.
4. Žindomi kūdikiai 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu.
5. Nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis.
6. Apie 80 proc. 3 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitinamų, yra normalaus svorio. Žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę.
7. Žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika.
8. Vaikai, žindyti iki 6 mėnesių, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje.
9. Žindyti vaikai rečiau serga I tipo cukriniu diabetu.
10. Nežindyti 3 kartus dažniau nei žindyti vaikai serga akių sausme.
11. Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais.
12. Kuo ilgiau žindoma, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas.
13. Žindomų kūdikių išdygusius dantis rečiau pakenkia ėduonis.

Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko intelektinio vystymosi ir psichinės ir socialinės raidos. Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę.“

Ilgalaikio žindymo nauda mamai

Natūralus maitinimas ne mažiau svarbus ir mamai bei jos sveikatai - žindymas gerina kalcio įsisavinimą, todėl moteris turi mažesnę tikimybę susirgti osteoporoze. Maitindama kūdikį savo pienu, moteris psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui. Jis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu.

Žindymo reikšmė mamytės sveikatai:

• Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato.
• Žindymas nors du mėnesius sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių vėžiu 25 proc.
• Nors tris mėnesius žindžiusios motinos 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu.
• Žindžiusioms moterims osteoporozės tikimybė, sulaukus 65 metų ir vyresnėms, sumažėja 50 proc.; jei moterys žindė kūdikius iki 9 mėnesių, osteoporozės tikimybė sumažėja net 75 proc.

Rekomenduojama žindymo trukmė ir visuotinės rekomendacijos

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) ir UNICEF (Jungtinių tautų vaikų fondas) rekomenduoja mažylius žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau.

Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“

Stambieji primatai, kurie savo organizmu ir elgesiu yra gana artimi žmonėms, savo atžalas maitina 6 nėštumo ilgiui lygius periodus. Vis dėlto nėra nustatyta optimalios žindymo trukmės, kadangi nėra identiškų mamų ir vaikų. Taigi, kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi.

Žindymo palaikymas ir sėkmės veiksniai

Gimus kūdikiui, šeimoje įvyksta tam tikras perversmas. Moteriai tuo ypatingu laikotarpiu reikalinga parama iš jos šeimos bei ją prižiūrinčių specialistų, kurie skatintų ir padėtų jai susitvarkyti su žindymo iššūkiais. Žindymo pradžia, sėkmė ir laikotarpis priklauso nuo to, kiek paramos moteris sulaukia savo aplinkoje. Labai svarbu, kad moteriai iš karto po gimdymo svarbiausią informaciją suteiktų ligoninėje dirbantis personalas.

Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai. Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną. Po gimimo sveikas naujagimis pridedamas prie motinos krūties taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val., žindoma 8-10 min. Ankstyvas žindymas skatina pieno gamybą. Be to, pirmosiose priešpienio porcijose yra gerokai daugiau IgA (imunoglobulinas, gaunamas iš motinos per pieną, palaikantis vaiko imuninę sistemą) negu vėlesniame priešpienyje ir subrendusiame piene.

Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.

Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą. Naujagimis maitinamas pagal poreikį (ad libitum) - tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmosiomis dienomis naujagimis žinda krūtį 10-12 kartų per dieną, vėliau - 6-7 kartus. Krūtį leidžiama žįsti 10-20 minučių. Žindomas kūdikis turėtų valgyti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Bet vieno teisingo maitinimo ritmo nėra. Kaip ir mes, suaugusieji, turim savo ritmą, taip ir kūdikiai.

Kaip moteriai žinoti, kad jos pieno pakanka naujagimiui? Norint suprasti, ar naujagimiui pakanka motinos pieno, reikėtų sekti patį kūdikį. Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Tai gana sunku įvertinti, jeigu kūdikis su sauskelnėmis. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūlome į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaikučio šlapinimąsi. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.

Kvalifikuota pagalba ir teisinga technika

Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų.

Moteris šioje kelionėje nėra viena ir ji turėtų drąsiai prašyti pagalbos iš specialistų. Pagalba turėtų prasidėti nuo pirmojo moters kontakto gimdant, tai yra - iš Gimdymo skyriaus akušerės, kuri parodys, kaip laikyti kūdikį, teisingai paduoti krūtį, bei atsakys į kilusius klausimus. Vėliau prie komandos prisijungia ir pogimdyvinės palatos akušerė. Moters aplinka turėtų sudaryti tinkamas sąlygas jai žindyti, ypatingai pačioje pradžioje, kai kyla daug klausimų. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui. Šios programos tikslas - organizuoti mokymus ir konsultacijas nėštumo ir ankstyvojo pogimdyminio laikotarpio mitybos, kūdikių maitinimo bei psichologinės ir fiziologinės būklės kitimo klausimais.

Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.

Žindymo statistika Lietuvoje ir pasaulyje

Išvados iš Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų metinių ataskaitų už 2009 metus: iki 3 mėn. bent dalinai kūdikius krūtimi maitino 59,6 proc. motinų (2008 m. - 66,1 proc.), iki 6 mėn. bent dalinai - 36,9 proc. (2008 m. - 46,2 proc.), o iki 6 mėn. tik krūtimi kūdikius maitino 29,2 proc. motinų (2008 m. - 34,0 proc.). Taigi kūdikių maitinimo krūtimi mąstai Vilniaus mieste sumažėjo, lyginant 2009 metus su 2008 metais.

Lietuvoje pirmąjį mėnesį žindo apie 76 proc. moterų, o iki 6 mėnesių amžiaus kūdikį krūtimi maitina tik kas trečia mama. Daugelyje išsivysčiusių šalių kūdikių maitinimas krūtimi siekia 60, 70 ir net 80 procentų.

Mitai apie žindymą ir mitybą

Žindanti moteris gali valgyti įprastą maistą, ji neturėtų savęs stipriai apriboti. Tai, ką valgė prieš ar per nėštumą, gali valgyti ir toliau po gimdymo. Vyrauja daug mitų, jog pieno kiekis didėja nuo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, chalvos ir riešutų. Tačiau mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šią sąsają, nėra. Motinos pieno kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių - žįsdamas jis pats sureguliuoja, kiek jam pieno reikia. Kuo daugiau kūdikis žindžia - tuo daugiau pieno pas mamą pasigamina. Žindanti moteris gali vartoti tik tuos vaistus, kuriuos jai paskiria gydytojai.

PSO sukauptų mokslinių tyrimų duomenimis, po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys jau iki nėštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus - sunkiai išnešioja vaikelius. Taigi, net 98 proc. mamų tikrai gali žindyti.

Maitinimas pieno mišiniais: kada ir kaip?

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Pieno kiekis, kurio reikia vienam maitinimui pirmųjų dešimties dienų naujagimiui, skaičiuojamas pagal formulę: 10-15 ml x n; čia n - dienų skaičius. 10 dienų - 6 savaičių naujagimiui reikiamas pieno kiekis per parą sudaro 1/5 naujagimio kūno svorio. Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos mišiniais:

• 1 mėnuo: Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
• 2 mėnesiai: Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai: Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai: Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
• 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
• 12 mėnesių: Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Pagrindinės mišinio maitinimo taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti buteliuką ir žinduką

Žindukas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

• Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
• Medžiaga: Tėvai turi dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
• Tėkmės greitis: Žindukai skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
• Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
• Apsauga nuo dieglių: Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma, tūris ir medžiaga

• Buteliuko forma: Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
• Buteliuko tūris ir kaklelio dydis: Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.
• Apsauga nuo dieglių: Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Pavyzdžiui, kai kurie buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.
• Buteliuko medžiaga: Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

tags: #laktacijos #vidutinis #amzius

• patarimai tėvams dėl priešpiečių
• Vaikštynės pirmiesiems žingsniams
• „Giliuko“ ugdymo kokybė
• Asmens kodo analizė: gimimo data
• saugios čiuožyklos jūsų kiemui