Meniu

Nustatymas ir nuginčijimas: Tėvystės teisės ir procedūros

Nustatyti ar nuginčyti tėvystę yra sudėtingas procesas, apimantis tiek teisinius, tiek asmeninius aspektus. Vaiko kilmė iš tėvų yra pagrindas, nuo kurio atsiranda tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos.

Tėvystės nustatymas

LR Civilinis kodeksas (CK) numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Ši sąlyga atsiranda, kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai ir vaiko kilmė iš tėvo nenustatoma remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu. Taip pat tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo, tačiau asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, siekia nustatyti tėvystę, nes mano, kad tėvo duomenys vaiko gimimo įraše neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės. Tokiu atveju toks įrašas pirmiausia turi būti nuginčytas.

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz., vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi reikiamų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įraše motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę.

Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Patikimi įrodymai gali būti teismo paskirtos ekspertizės, atliekamos Teismo medicinos instituto DNR laboratorijos, Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Kriminalistinių ekspertizių tarnybos ir Žmogaus genetikos centro.

Svarbiausias įrodymas tėvystės bylose - DNR testas. Paėmus DNR mėginius iš įtariamo tėvo ir vaiko, galima 99,99% ir didesniu tikslumu pasakyti, ar tas žmogus - vaiko tėvas. DNR tyrimo negalima atlikti priverstinai. Tačiau jeigu vyras tyrimo atsisako (ar be svarbių priežasčių neateina), paprastai laikoma, kad jis pripažįsta tėvystę. Todėl jokiu būdu neapsimoka vengti DNR tyrimo, jei abejojate, ar jūs - tėvas; verta daryti viską, kad jis būtų atliktas.

DNR tyrimas skiriamas teismo (iškilus ginčui dėl tėvystės) pagal tam tikrą tvarką. Tačiau ir ne pagal tą tvarką atliktas tyrimas galioja kaip įrodymas, tik silpnesnis.

Be DNR tyrimų, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai. Jei šalys - ir ieškovas, ir atsakovas, atsisako ekspertizės, pagrindas nustatyti tėvystę gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Tokiu atveju, kai ekspertizės atsisako ne abi šalys, o tik spėjamas vaiko tėvas, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Tėvystės nustatymo byla paprastai inicijuojama vaiko motinos arba nepilnamečio vaiko vardu, kai tėvystė nenustatyta civilinės metrikacijos įstaigoje. Reikia pateikti ieškinį teismui, kuriame nurodomas vaiko gimimo liudijimas, motinos paaiškinimai, kiti įrodymai apie bendravimą su vaiku, finansinį prisidėjimą ar šeiminius santykius. Svarbu paminėti, kad išlaikymo vaikui galima reikalauti dar iki tėvystės galutinio pripažinimo. Teismas gali skirti laikinąjį išlaikymą iki bylos pabaigos.

Teisiškai svarbu ir tai, kad nustačius tėvystę, vaikas gali gauti tėvo pavardę, paveldėjimo teisę bei teisę į emocinį ryšį su tėvu.

Tėvystės nustatymas aktualus ne tik tada, kai vyras atsisako pripažinti vaiką, bet ir daugeliu kitų atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas gimė nesusituokusiai moteriai ir tėvystė nėra pripažinta - tokiu atveju tėvystė gali būti nustatoma teismo keliu. Tėvystės nustatymas galimas ir tuomet, kai biologinis tėvas nori savanoriškai pripažinti vaiką, tačiau to padaryti negali, nes vaiko gimimo įraše jau yra nurodytas kitas asmuo.

Kai gimsta vaikas, teisiniai santykiai tarp jo ir tėvų atsiranda tik tada, kai tėvystė yra įteisinama. Santuokoje gimusiam vaikui tėtis paprastai nurodomas pagal tėvystės prezumpciją, tačiau jei tėvai nesusituokę - tėvystė turi būti pripažinta arba nustatyta teismo keliu.

Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti vaiką arba kelia abejonių dėl biologinio ryšio. Teismui sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą, svarbiausias įrodymas paprastai yra DNR tyrimo rezultatai. Jie yra itin patikimi ir objektyvūs. Tačiau net ir nustačius tėvystę moksliškai, vyras vis tiek gali bandyti ginčyti rezultatą arba vilkinti procesą.

Vyras, laikantis save vaiko tėvu, privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas, bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai. Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi, t. y. - negali prieštarauti vieni kitiems. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka.

Visgi, jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas nustato, ar visų pirma nereikia nuginčyti tėvystės įrašo, taip pat norima užtikrinti, kad būtų suteiktos sąlygos pirmiausia dėl tėvystės pripažinimo kreiptis biologiniam tėvui.

LR CK 3.144 straipsnis numato, jog jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas.

Tėvystės (motinystės) nustatymas kainuoja 80 Eur.

schema of paternity establishment process

Tėvystės (motinystės) nuginčijimas

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo.

Svarbu žinoti, kad duomenis vaiko gimimo įraše apie motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, o vaiko gimimo įraše nurodytų duomenų apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, negalima nuginčyti.

LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. tėvas, kai vaikas buvo pradėtas, jau seniai gyveno užsienyje.

Svarbu žinoti, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Galimi atvejai, kai su vaiko interesais susikerta tėvų interesai. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.

Gali atrodyti, kad tėvystę nuginčyti spėsite visada. Galbūt dabar su vaiko mama dar geri santykiai, nenorite jų gadinti, nors ir įtariate jos neištikimybę ar kad vaikas - ne jūsų. Deja, tai dažna klaida. Kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo privalote per 1 metus nuo tada, kai pradėjote įtarti, kad vaikas gali būti ne jūsų (arba per 1 metus nuo to, kai sužinojote, kad esate įrašytas vaiko tėvu, kurio nepripažįstate). Vėliau net jeigu DNR testas įrodys, kad jūs tikrai nesate tėvas, tai dar nereikš, kad teismas nuginčys tėvystę.

Lietuvoje “tėvas” suprantama plačiau nei vien biologinis tėvas. Jeigu auginote vaiką kaip savą, užsimezgė ryšys, ir tėvystės neginčijote - tai teismas gali ir laikyti jus tėvu, net jei nesate biologinis tėvas. Ir net po skyrybų priteis iš jūsų alimentus (išlaikymą) ne savo vaikui. Tiesa, jeigu toks tėvo-vaiko ryšys nesusiformavo arba jeigu buvo tam tikrų rimtų aplinkybių, dėl kurių negalėjote kreiptis dėl tėvystės pripažinimo anksčiau, 1 metų terminas gali būti teismo valia pratęstas (atnaujintas).

Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.

Tėvystės (motinystės) nuginčijimas kainuoja 80 Eur.

Vaiko išlaikymo (alimentų) priteisimas

Mūsų komanda dirba vaiko išlaikymo priteisimo procese, teikdama paslaugas, tokias kaip ieškinių, priešieškinių, atsiliepimų, dublikų, prašymų teismui rengimas. Mes teikiame profesionalų advokatų atstovavimą visose teismų instancijose, bendradarbiaujame su kitomis advokatų kontoromis, todėl dokumentai parengiami greitai, profesionaliai ir tinkamai. Taip pat padedame išreikalauti įvairius dokumentus, pažymas iš įstaigų ar institucijų, rengiame apeliacinius ir kasacinius skundus bei teikiame konsultacijas vaiko išlaikymo ir kitais teisiniais Jums rūpimais klausimais.

Išlaikymo (alimentų) savo vaikams priteisimas kainuoja 40-60 Eur.