Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaikų auklėjimo grandis. Vaikų auklėjimas - tai viena iš svarbiausių tėvų pareigų, neatsiejamai susijusi su vaikų ugdymu ir vystymusi. Tėvams tenka ne tik suteikti savo vaikams meilę, bet ir padėti jiems tapti atsakingais bei dorais piliečiais. Nors vaikų auklėjimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų, svarbu atsiminti, kad nėra vienintelio teisingo būdo auklėti vaikus. Kiekviena šeima yra unikali ir turi savo požiūrį, tačiau bendri patarimai gali būti labai naudingi siekiant užtikrinti vaikų gerovę ir sėkmę.
Auklėjimo stiliai gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko asmenybės raidai ir savivertei. Svarbu atpažinti skirtingus tipus ir suprasti jų galimas pasekmes:
Verta pažymėti, kad labai retai pasitaiko ryškių vieno konkretaus auklėjimo tipo atvejų. Paprastai jie persipina vienas su kitu.

Deja, Lietuvoje stebima tendencija, kad tėvai dažnai auklėja vaikus be specialaus pasirengimo, perimdami auklėjimo modelius iš savo tėvų, kurie taip pat galėjo neturėti pakankamai žinių. Tai gali lemti psichologines, emocines ar net fizines traumas vaikams, kurios pasireiškia neadekvatu elgesiu. Žemiau pateikiami kai kurie Lietuvos statistikos duomenys, atspindintys socialinius ir elgesio iššūkius:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Patyčios | Lietuvos vaikai patiria daugiausia patyčių iš 42 tyrime dalyvavusių šalių (PSO) |
| Linkę nusikalsti | Nusikaltimų dažnis 100 tūkst. gyventojų: Nr. 1 ES |
| Linkę žudytis | Vyrų savižudybių dažnis (100 tūkst. gyventojų) 3 kartus viršija ES vidurkį ir esame Nr. 1 (2010). Lietuvos savižudybių rodikliai jau du dešimtmečius yra aukščiausi pasaulyje. |
| Dažniausiai žudo kitus žmones | Nužudymų dažnis (100 tūkst. gyventojų) 5 kartus viršija ES vidurkį ir esame Nr. 1 |
| Sėdi kalėjime | Kalinio dalis (100 tūkst. gyventojų) 2,5 kartus viršija ES-27 vidurkį ir esame Nr. 1 |
| Išgeria daugiausia alkoholio | Pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje esame Nr. 1 |
| Skyrybos | Aukštas skyrybų skaičius ES 100 tūkst. gyventojų |
Kyla klausimas: kur užauga žmogžudžiai, savižudžiai, dori piliečiai? Kas juos tokiu užaugina? Sutuoktiniai (tėvai) nepakankamai suvokia, kaip stipriai įtakoja savo vaiką, deramai neįvertina vaikų ugdymo svarbos, neturi reikiamų žinių ir gebėjimų. Šeimos santykiai kardinaliai pasikeičia gimus vaikui. Jei pradžioje dėmesys buvo vienas į kitą, tai gimus vaikui motinos visas dėmesys dažnai nukrypsta į vaiką. Vyras (tėvas) gali likti be dėmesio, todėl būna nepatenkintas, irzlus, priekabus, konfliktuojantis. Toks vyro santykis į žmoną ją paveikia neigiamai ir ji pati tampa nepatenkinta, irzli, priekabi, konfliktuojanti. Mokėjimų spręsti tarpusavio konfliktus dėl to, koks vaikas turi būti užaugęs, dėl to, kaip auklėti vaiką, veda į sutuoktinių tarpusavio santykių blogėjimą. Vaiko ugdymas yra ypatingas tuo, kad jo negalima pakartoti. Padarei klaidą ir vaikas patyrė traumą - negalima laiko sugrąžinti atgal. Kiekvienas pokalbis su vaiku, kiekviena bausmė jam, kiekvienas užrėkimas ar jo ignoravimas daro poveikį.
Svarbiausias vaiko auklėjimo principas yra meilė ir tėvystė. Vaikui reikia jausti, kad jis yra mylimas, vertinamas ir priimtas. Tėvai turėtų skatinti vaiką, parodyti jam, kad jie yra jo palaikymo ir paramos šaltinis. Be to, elgesys ir taisyklės yra svarbios vaiko auklėjimo dalys. Tėvai turėtų nustatyti aiškias taisykles, kurių vaikas turėtų laikytis, ir aiškiai apibrėžti, kokie elgesio modeliai yra tinkami ir netinkami.
Vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises, kurias turi gerbti ir užtikrinti visi kiti asmenys, įskaitant jų tėvus ar globėjus. Vaikai turi teisę į apsaugą nuo bet kokio smurto (fizinio, psichologinio ar seksualinio), švietimą, sveikatą, šeimos gyvenimą, laisvę ir asmens orumą. Tėvai turi suprasti, kad vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises.
Vaikas turėtų būti skatinamas elgtis gerai, o ne būti bausdamas už blogą elgesį. Bausmės, paremtos fiziniu ar psichologiniu smurtu, kelia vaikui pyktį, nuoskaudą, kerštą ir agresiją. Mūsų tikslas turėtų būti išmokyti vaiką suprasti, kaip reikia elgtis. Pabrėžiama, kad fizinėmis bausmėmis baudžiami vaikai nepasitiki savo jėgomis, jiems sunkiau susirasti draugų, kyla daugiau keblumų mokykloje.
Tėvai taip pat turėtų parodyti gerą elgesį savo vaikams. Jie turėtų būti pavyzdžiu, kurio vaikas galėtų sekti. Tėvų vaidmuo auklėjimo procese yra labai svarbus - tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams ir skatinti jų dorovinę bei intelektualinę raidą. Pripažinkite, kad tikrai nesate tobulas tėvas ar mama. Jūs, šeimos lyderis, turite stipriąsias ir silpnąsias puses. Kelkite realius lūkesčius sau, sutuoktiniui ir savo vaikams. Susitelkimas į savo poreikius nedaro jūsų savanaudžiais.

Kaip auginti ir auklėti visavertę, savimi pasitikinčią asmenybę? Kaip ugdyti vaiką nesiimant bausmių, vien išklausant, patariant, susitariant ir parodant meilę? Štai devyni paprasti žingsniai, kurie padės susidaryti oraus auklėjimo vaizdą:
Danija, viena iš laimingiausių šalių pasaulyje, atrado giedros nuotaikos receptą, kuris glaudžiai susijęs su jų vaikų auklėjimo filosofija. Amerikietės rašytojos Jessicos Joelle Alexander ir danės psichoterapeutės Iben Dissing Sandahl knyga „Daniškas būdas auklėti vaikus“ ("The Danish Way of Parenting") pamažu tapo ramios, lėtos ir kantrios daniškos tėvystės ambasadore pasaulyje. Štai pagrindiniai danų auklėjimo principai:
Danija, nors ir maža valstybė, yra pirmaujanti vidaus ir lauko žaidimų gamintoja. Laisvas žaidimas laikomas rimtu ir vaikams privalomu „darbu“, o ne laiko gaišimu. Žaisdami vaikai lavina socialinius įgūdžius, kūrybiškumą, vaizduotę, o dūkdami lauke - ne tik kūno raumenis, koncentraciją ir judrumą, bet ir gebėjimą tyrinėti, analizuoti savo gyvenamąją aplinką. Tai padeda tėvams atsipalaiduoti, nes „lavinimo“ ir „ugdymo“ grafikai neturi daug bendra su vaikų ir tėvų laimės jausmu.
Kalbėjimas apie tikras patirtis ir įvairius (taip pat ir sunkius, nemalonius) jausmus ugdo autentiškus žmones, vaikystėje ir vėliau gebančius lengviau įveikti gyvenimo iššūkius. Danų vaikams diegiamas autentiškas santykis su pasauliu išmoko jį ir save priimti tokius, kokie esame. Autentiškumas tiesiogiai susijęs su psichologiniu atsparumu ir suteikia gebėjimą kurti apčiuopiamus lūkesčius, o ne vaikytis nepasiekiamų tikslų.
Danai į ne pačias maloniausias situacijas sugeba įžvelgti privalumus ten, kur jų, atrodo, net negali būti. Jie nėra linkę zirzti ir bambėti dėl vaikų elgesio ar jų patiriamų nesėkmių, kad taip nepriklijuotų visą gyvenimą nenusilupančių etikečių. Vaikas užsispyręs? Gal vertėtų pakeisti požiūrį? Juk atkaklumas, savo tikslo siekimas - dideli privalumai vėlesniame gyvenime. Pozityvus kalbėjimas daro stebuklus, nes kalba - tai įrankis, kuriuo mes (ir vaikai) pažįstame ir kuriame pasaulį.
Tai gebėjimas įlįsti į kito kailį, suvokti pasaulį iš kito perspektyvos, atpažinti ir suprasti kitų žmonių jausmus. Danų vaikai labai anksti pradedami mokyti atjautos, atvirumo ir emocinio raštingumo - atpažinti savo ir kito emocijas, į jas tinkamai reaguoti, kurti sveikus santykius, be baimės pasirodyti jautriems ir pažeidžiamiems. Visa tai labai prisideda prie sveikos emocinės atmosferos vaikų ir suaugusiųjų kolektyve. Empatijos vaikai geriausiai išmoksta šeimoje, kasdien stebėdami savo tėvus.
Fizinės bausmės Danijoje uždraustos jau dvidešimt metų. Kitos autoritarinio auklėjimo priemonės (reikalavimas paklusti, kontrolė, pakeltas balsas) - visiškai nepopuliarios. Danų tėvai ne tik reikalauja disciplinos, bet ir palaiko jos besimokančius vaikus, atsižvelgia į jų emocinius poreikius, nuolatos aiškina savo sprendimus. Jie iš vaikų siekia supratingo elgesio, o ne kad aklai vykdytų paliepimus. Taip išvengiama nuolatinių ultimatumų ir nesibaigiančių vaikų ir tėvų galios varžybų. Tam reikia begalinės kantrybės, ramybės ir pagarbos vaikui.
„Hygge“ (tariama „hiuge“) tapo atpažįstamu daugelyje šalių kaip laimingo gyvenimo būdo sinonimas. Taikūs, paprasti ir jaukūs pasibuvimai su šeima ar draugais vaikus išmoko būti „čia“ ir „dabar“, ramiai dalytis bendryste išjungus ekranus, atsisakius noro vyrauti, skųstis, kurti dramas. Užsidegus keletą žvakių, įsisupus į šiltą apklotą, gurkšnojant arbatą, vaišinantis saldumynais šnekučiuotis ar žaisti stalo žaidimus su pačiais brangiausiais.

Bendravimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbama apie vaikų auklėjimą. Tai padeda vaikams ir paaugliams išmokti socialinių įgūdžių, bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo mintis ir jausmus. Kaip padėti vaikams ir paaugliams geriau bendrauti su kitais žmonėmis?
Vaikų elgesio ribų nustatymas yra svarbus auklėjimo aspektas, kuris padeda vaikams suprasti, kas yra priimtina, o kas ne. Ribų nustatymas turi būti atliekamas su pagarba vaiko asmenybei ir jo poreikiams. Tėvai turėtų būti aiškūs ir nuoseklūs, nustatydami ribas, ir laikytis jų. Pavyzdžiui, mažiems vaikams galima nustatyti ribas dėl saugumo, tokių kaip neleisti vaikams lipti ant aukštų daiktų ar neleisti jiems bėgti gatvėje. Ribų nustatymas taip pat turėtų būti susijęs su teigiamais elgesio modeliais ir skatinimu. Vaikų auklėjimo iššūkiai, žinoma, skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tėvams svarbu žinoti vaiko raidos etapų pagrindinius iššūkius:
Psichologė Raimonda Skerytė-Naginskienė teigia, kad emocinio ir psichologinio smurto sąvokos apibrėžiamos kaip vaiko ar jo jausmų ignoravimas, nepagarba, nepripažinimas, kritika, priekaištai. Tėvams, atėjusiems į mokymų grupę, dažniausiai kyla lūkestis išmokti drausminti vaiką tinkamais metodais, atrasti būdus, kaip vaiką „padaryti” paklusnesnį. Tačiau vykstant mokymų užsiėmimas tėvai atranda kitą tiesą, kad jų vaikų elgesys su tėvais keičiasi, kai pradeda keistis patys tėvai. Psichologė tikina, kad sunkiais momentais tėvai nesusitvarko ne su vaiku, o su savo jausmais. Pagerinę klausymosi įgūdžius, tėvai pastebi, kad namie pastebimai sumažėja vaiko pykčio priepuolių.
Stiprių, teigiamų santykių su vaikais kūrimas yra būtinas jų emocinei ir socialinei raidai. Teigiami santykiai yra jų savigarbos, pasitikėjimo kitais ir gebėjimo naršyti pasaulyje pagrindas. Labai svarbu kiekvieną dieną skirti kuo daugiau laiko bendravimui su vaiku. Jūs privalote rasti bent minutėlę vakarienės metu, prieš miegą ar trumpo pasivaikščiojimo metu. Kokybiškas laikas ir pokalbis su jais leidžia vaikams jaustis vertinamiems ir išgirstiems.
Dažnai vaikai verkia dėl įvairių priežasčių. Norint sumažinti verkiančio vaiko stresą, svarbu jam suteikti reikiamą dėmesį ir emocinę paramą. Kai vaikas griauna daiktus arba elgiasi agresyviai, svarbu suprasti, kad agresyvus elgesys gali būti reakcija į stresą arba netinkamą auklėjimą. Netvarka namuose gali sukelti daug streso ir nerimo visai šeimai. Svarbu nustatyti aiškias ir nuoseklias taisykles. Jei vaikas neklauso, geriausia yra nustatyti aiškias taisykles ir ribas, kurios turi būti laikomos. Svarbu būti nuosekliais ir tvirtais, tačiau kartu ir supratingais bei kantriais. Vaikai gali neklausyti tėvų dėl per daug laisvųjų rankų, per daug griežtų taisyklių, per mažai dėmesio ar per mažai laiko su tėvais. Audrius Murauskas iš Lietuvos tėvų forumo pabrėžia, kad vaiko destruktyvus elgesys - tai signalas, kad tėvai neatliko namų darbų ir vaikas gavo per mažai tėvų dėmesio ir meilės. Jeigu vaikas gauna pakankamai dėmesio, tokių scenų neturėtų būti.
Reikia suprasti, kad mes esame inertiškos būtybės, ir nauji įpročiai per vieną dieną neatsiranda. Svarbu pripažinti savo klaidas, jeigu jos įvyko, ir atsiprašyti už jas. Labai naudinga paprašyti kitų žmonių pagalbos. Nepamirškite savęs ir savo asmeninių poreikių! Suprantama, vaikas - turbūt brangiausia, ką turite, tačiau jei viską atiduosite tik jam, jums neliks nieko. Jeigu vaiko priežiūra tampa labai sunkiu ir varginančiu darbu, o kantrybė pamažu senka ir jaučiatės vis irzlesni, skirkite šiek tiek laiko vien tik sau.

Vaikų auklėjime naudojamos edukacinės priemonės gali padėti vaikams išmokti naujų dalykų ir ugdyti savo kūrybiškumą:
Taip pat egzistuoja specializuoti internetiniai portalai, kuriuose galima rasti daugybę naudingų patarimų tėveliams, tokių kaip: