Dokumentai globai nustatyti neveiksnaus asmens: išsamus gidas
Gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.
Asmenys, ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu, atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo, turintis psichinę negalią, pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis.
Teismo sprendime taip pat apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo) ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas), gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant, teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Kas yra veiksnumas ir neveiksnumas?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Dažnu atveju tokią būklę nulemia demencija, Alzheimerio liga, ištikęs insultas. Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse.
Medicininiai ir juridiniai neveiksnumo nustatymo kriterijai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:
- Medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).
- Juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
„Apie vaikų globą atvirai“: kaip globa pakeičia gyvenimą – nuolatinės globotojos Brigitos istorija
Neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo ir globos paskyrimo procedūra
Dažna situacija, jog asmuo, norintis pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu).
1. Kreipimasis į Socialinio paramos skyrių
Pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).
Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys:
- Sutuoktinis
- Tėvai
- Pilnamečiai vaikai
- Globos (rūpybos) institucija
- Prokuroras (viešo intereso gynimas)
Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi, kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas, aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą), surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
2. Pareiškimo teismui rengimas
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausia, kad globėjas (rūpintojas) būtų toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
3. Dokumentų pateikimas teismui
Parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamąją vietą.
4. Teismo psichiatrijos ekspertizė ir teismo sprendimas
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas, priimdamas sprendimą, nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Globos įgyvendinimas
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
