Normalus vaiko širdies pulsas: išsamus vadovas tėvams

Širdies ritmas arba širdies susitraukimų dažnis per minutę - širdies susitraukimų (tvinksnių) skaičius per minutę. Širdies plakimas gali skirtis priklausomai nuo fizinių organizmo poreikių, pavyzdžiui, poreikio įsisavinti deguonį ir išskirti anglies dioksidą. Paprastai jis yra lygus arba artimas pulsui, išmatuotam bet kuriame periferiniame kūno taške. Pulsas yra kraujo arterijų „bangavimas“, kuris yra tiesiogiai susijęs su širdies veikla. Pulsas yra širdies susitraukimų dažnio matas, matuojamas dūžiais per minutę. Tai rodo, kiek kartų širdis pumpuoja kraują per minutę.

Vaikų širdies plakimas yra natūraliai greitesnis nei suaugusiųjų - mažesnis kūnas reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti sparčiau. Vaikų pulsas dažniausiai būna greitesnis nei suaugusiųjų. Jūsų širdies ritmas gali daug pasakyti apie jūsų širdį. Normalus vaiko širdies ritmas kinta augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus. Vaiko širdies ritmas yra vienas jautriausių rodiklių, padedančių suprasti jo sveikatos būklę, fizinę būseną ir emocinę reakciją. Tėvams neretai kyla klausimų, ar jų mažylio pulsas nėra per greitas, per lėtas, o gal tiesiog normalus tam tikrame amžiuje. Natūralu, kad vaikų pulsas gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų, o konkretūs rodikliai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, miego, emocijų ir bendros sveikatos. Vaiko organizmas vystosi nuolat, o širdies ritmas yra vienas iš tų fiziologinių procesų, kuris kinta kartu su augimu.

Normalus vaiko širdies ritmas pagal amžių

Kūdikių širdis plaka žymiai greičiau, nes jų kūnas reikalauja daugiau deguonies, medžiagų apykaita vyksta intensyvesniu tempu, o širdies raumuo dar yra mažesnis ir silpnesnis. Augant širdis stiprėja, plaučiai tampa efektyvesni, o organizmas geba palaikyti reikiamą aprūpinimą krauju mažesniu ritmu. Skirtumai tarp amžiaus grupių gali būti gana ryškūs. Pavyzdžiui, naujagimio pulsas gali siekti daugiau nei dvigubai didesnį skaičių nei dešimtmečio vaiko. Tačiau šie svyravimai yra visiškai normalūs. Normalus vaiko širdies ritmas pagal amžių yra vienas svarbiausių rodiklių.

Įprastas vaikų pulsas skiriasi priklausomai nuo jų raidos tarpsnio:

Net ramybės būsenoje vaikų pulsas gali svyruoti. Kartais tėvai susirūpina pastebėję, kad pulsas atrodo per greitas ar per lėtas, tačiau tam gali būti paprastų ir visiškai normalių priežasčių.

Veiksniai, turintys įtakos vaiko širdies ritmui

Širdies ritmo pokyčiams įtakos gali turėti vaistų, alkoholio vartojimas, rūkymas, cukrinis diabetas, širdies ligos. Sveikam žmogui ilgesnį laiką trunkančios aritmijos gali atsirasti dėl rūkymo, vartojamų produktų, sudėtyje turinčių kofeino, vaistų ar alkoholio.

Yra keletas įpročių ir veiksnių, kurie gali padidinti jūsų širdies ritmą:

• Fizinis aktyvumas. Tai visiškai normalu, kad fizinio krūvio metu padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Taip atsitinka todėl, kad organizmui reikia daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Mankštos metu širdis dirba sunkiau, kad tai užtikrintų. Vaikas gali greičiau kvėpuoti ir turėti aukštesnį širdies ritmą po aktyvaus žaidimo.
• Emocijos ir psichologinė būsena. Stresas, nerimas ar išgyvenimai turi įtakos širdies susitraukimų dažniui. Taip nutinka todėl, kad organizmas išskiria hormoną adrenaliną, kuris paruošia jį „kovok arba bėk“. Vaikų pulsas labai jautriai reaguoja į emocijas. Baimė, džiaugsmas, stresas ar net smalsumas gali akimirksniu pagreitinti širdies ritmą. Tai normalus fiziologinis atsakas, kurį sukelia adrenalino antplūdis. Emociniai pulsą veikiantys aspektai dažnai yra ignoruojami, nors jie gali būti tokie pat svarbūs kaip fizinės priežastys. Kartais tėvai nustemba matydami aukštesnį pulsą, nors vaikas atrodo ramus - tačiau vidinis nerimas gali būti nematomas.
• Kūno temperatūra ir karščiavimas. Kūno temperatūra taip pat turi įtakos širdies ritmui. Karščiavimas gali pakelti pulsą net 10-15 dūžių už kiekvieną papildomą laipsnį kūno temperatūros. Tai normali organizmo reakcija į padidėjusią temperatūrą.
• Skysčių trūkumas (dehidratacija). Hydratacijos lygis gali lemti pulso svyravimus.
• Mityba ir svoris. Dieta, kurioje yra daug druskos ir sočiųjų riebalų, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Antsvoris ar nutukimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, nes širdis yra priversta dirbti sunkiau, kad aprūpintų daugiau kūno masės krauju.
• Lėtinės ligos. Širdies ir inkstų ligos, skydliaukės ligos, hipertenzija didina išeminės širdies ligos išsivystymo riziką. Nekontroliuojamas diabetas. Per aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagyslių sieneles, sudaro sąlygas vystytis aterosklerozei, kas vėliau sukelia širdies ritmo sutrikimus.
• Elektrolitų trūkumas. Kalio, magnio, natrio bei kalcio trūkumas kraujyje, patvirtinamas kraujo tyrimų metu. Šie mikroelementai būtini normaliai širdies veiklai.
• Obstrukcinė miego apnėja. Šiam sindromui būdinga pasikartojanti viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, dėl kurios oro patekimas į apatinius kvėpavimo takus sumažėja arba tampa neįmanomas.

Kaip matuoti vaiko pulsą namuose

Vaiko pulsą galima pamatuoti visiškai paprastai - nereikia nei specialios technikos, nei medicininių prietaisų. Svarbiausia, kad vaikas būtų ramus, neseniai nejudėjęs ir nekalbėjęs - tik taip galima gauti tikslius rezultatus. Jei vaikas ką tik judėjo, bėgiojo ar buvo susijaudinęs, reikėtų palaukti bent 5-10 minučių, kol jo pulsas sugrįš į įprastą ritmą.

Pulsą geriausia matuoti ant riešo, ten, kur eina stipininė arterija. Tai paprasčiausia vieta, ypač mažiems vaikams. Vyresniems vaikams tinka ir kaklo sritis, kur pulsas aiškiai jaučiamas ant miego arterijos. Kūdikiams kartais patogiau prispausti ranką prie krūtinės, kad būtų jaučiamas širdies plakimas.

Norint atlikti matavimą, ant arterijos uždedami du pirštai - rodomasis ir vidurinis. Spausti nereikia, užtenka lengvo prisilietimo. Pajutus pulsą, reikia skaičiuoti dūžius trisdešimt sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų - tai bus širdies ritmas per minutę. Jei atrodo, kad ritmas netolygus, verta skaičiuoti visą minutę. Geriausia matuoti kelis kartus per dieną - ryte, po aktyvumo ir vakare, kad būtų galima pastebėti, kaip kinta širdies darbas. Normalus rezultatas priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei pulsas atitinka nustatytas normas, nerimauti nereikia.

Šiandien šis rodiklis matuojamas 3 pagrindiniais būdais - čiuopiant arteriją (dažniausiai riešo arba kaklo) bei skaičiuojant „bangavimus“, spaudimo matuoklio arba pulsoksimetro pagalba. Pulsą apčiuopos metu dažniausiai nustato medikai, o namie tam yra patogiausia naudoti kraujospūdžio matuoklį. Praktiškai visi spaudimo matuokliai matuoja pulso dažnį, o kai kurie nustato ne tik dažnį, bet ir aptinka neritmišką širdies veiklą.

Dažniausi širdies ritmo sutrikimai vaikams

Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja - tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje. Širdies ritmo sutrikimas tai būklė, kurios metu širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Kai širdis plaka nereguliariai, tai vadinama aritmija.

Sinusinė tachikardija

Tachikardija - pernelyg greitas širdies plakimas, apibrėžiamas kaip daugiau nei 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Tai dažniausias ritmo pagreitėjimas vaikams. Širdis ima plakti greičiau nei įprasta - dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo. Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus.

Sinusinė bradikardija

Bradikardija - per lėtas širdies plakimas, apibrėžiamas kaip mažesnis nei 60 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu. Miego metu lėtas širdies plakimas, kurio dažnis yra maždaug 40-50 dūžių per minutę, yra įprastas ir laikomas normaliu. Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu - būtina kardiologo apžiūra.

Aritmija (nereguliarus plakimas)

Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu - įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali. Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo). Pulso netolygumai gali būti daugybės ligų simptomas. Viena dažniausių neritmiško pulso priežasčių yra aritmija. Širdies permušimai, keli dūžiai iš eilės, pauzės širdies darbo metu ir kitos būklės gali būti nustatomos pulso matavimo metu. Gana dažnai širdies ritmo sutrikimai rimtų pasekmių nesukelia, tačiau aplaidžiais atvejais jos gali būti mirties priežastimi.

Kaip atpažinti, kad vaiko širdies ritmas sutrikęs

Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“. Neritmiškas širdies plakimas kartais būna besimptomis, tačiau žmogus gali jausti krūtinės skausmus, oro trūkumą, galvos svaigimą, permušimus, bendrą silpnumą.

Kiti galimi signalai:

• nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties;
• dusulys net po nedidelio fizinio krūvio;
• galvos svaigimas, alpimo epizodai;
• šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos;
• širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje.

Jei šie simptomai kartojasi, tėvai turėtų užrašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškė, ir kreiptis į pediatrą.

Kada vaiko širdies ritmo sutrikimas gali būti pavojingas

Nors dauguma ritmo pokyčių vaikystėje yra laikini, yra situacijų, kai šie simptomai rodo rimtesnius sutrikimus. Pavojingais laikomi atvejai, kai širdis plaka per greitai (virš 180 dūžių per minutę) arba pernelyg lėtai (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes.

Jei kartu pasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant vykti į ligoninę arba skambinti 112. Kai kurių vaikų širdies ritmo sutrikimai susiję su įgimtais širdies defektais ar elektros impulso perdavimo problemomis. Tokiais atvejais diagnozę patvirtina gydytojas kardiologas, o gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo.

Kokius tyrimus atlieka gydytojai

Gydytojas pirmiausia įvertina vaiko pulsą, kvėpavimo dažnį ir bendrą būklę. Jei įtariamas ritmo sutrikimas, atliekami keli tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG) - padeda nustatyti ritmo pobūdį, dažnį ir galimus elektrinio impulso perdavimo sutrikimus. Kad išmatuotumėte pulsą tiksliau, galima naudoti elektrokardiografą (EKG).
• Holterio monitoravimas - nešiojamas prietaisas, kuris 24-48 valandas seka širdies veiklą, užfiksuodamas net trumpus ritmo nukrypimus.
• Echokardiograma (širdies echoskopija) - parodo, ar nėra struktūrinių širdies pokyčių.
• Kraujo tyrimai - padeda nustatyti elektrolitų, hormonų ar hemoglobino disbalansą.

Kartais atliekami ir streso testai (veloergometrija), jei simptomai atsiranda tik fizinio krūvio metu. Tiksliausias būdas išmatuoti maksimalų širdies susitraukimų dažnį yra kreiptis pas kardiologą arba fiziologą.

Kaip tėvai gali padėti stiprinti vaiko širdį

Vaiko širdies sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Be pirmiau minėtų dalykų, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris padės kontroliuoti širdies ritmą. Pulsas bus arčiau normų, jei vaikas gyvens sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą.

• Pakankamas poilsis ir miegas. Svarbiausia - pakankamas poilsis ir miegas, nes nuovargis tiesiogiai didina širdies ritmą. Mažiems vaikams reikia 10-12 valandų miego, paaugliams - bent 8-9.
• Subalansuota mityba. Subalansuota mityba, kurioje gausu magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių, stiprina širdies raumenį. Valgykite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų. Saldžius gėrimus, energetinius produktus ir perdirbtą maistą reikėtų riboti, nes jie gali skatinti širdies dirglumą.
• Fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienis, bet ne per intensyvus - bėgiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar žaidimai lauke gerina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą. Reguliari mankšta gali padėti sumažinti ramybės būsenos širdies pulsą, nes treniruotos širdys dirba efektyviau.

Tėvų pavyzdys čia itin svarbus - kai šeimoje propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas, vaikai natūraliai seka tuo pačiu keliu. Nuoseklus dėmesys paprastiems vaiko savijautos pokyčiams gali būti labai naudingas. Stebint, kaip keičiasi pulsas skirtingomis dienomis ar skirtingomis situacijomis, galima greitai pastebėti ne tik fizinius, bet ir emocinius pokyčius.

Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko širdies ritmo

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks yra normalus vaiko širdies ritmas ramybės metu?

Ramybės metu kūdikių širdis plaka 100-160 kartų per minutę, mažų vaikų - apie 90-140, o paauglių - 60-100 kartų. Šie skaičiai gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo nuotaikos, temperatūros ar aktyvumo. Normalus širdies pulsas naujagimiams yra nuo 120 iki 160 dūžių per minutę. Kūdikiams normalus širdies pulsas svyruoja nuo 100 iki 150 dūžių per minutę. Vaikams iki ketverių metų normalus širdies pulsas paprastai būna nuo 80 iki 130 dūžių per minutę. Ikimokyklinio amžiaus vaikams normalios vertės svyruoja nuo 80 iki 120 dūžių per minutę. Pradinės mokyklos amžiaus vaikams širdies pulsas yra vidutiniškai nuo 70 iki 110 dūžių per minutę. Paaugliams normalus širdies pulsas svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę.

Ar normalu, kad vaiko širdis plaka labai greitai?

Taip, jei tai susiję su emocijomis, karščiu ar fiziniu krūviu. Vaikų širdis reaguoja greičiau nei suaugusiųjų, nes jų organizmas greičiau sunaudoja deguonį. Jei greitas ritmas nepraeina ramybės metu, pasitarkite su gydytoju. Greitas širdies plakimas ne visada pavojingas; pavyzdžiui, normalu, kad kūdikiams po gimimo pulsas iki 140 kartų per minutę.

Kaip namuose patikrinti vaiko pulsą?

Pulsą matuokite, kai vaikas ilsisi. Uždėkite du pirštus ant riešo arba kaklo arterijos, skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Jei pulsas atrodo nereguliarus, skaičiuokite visą minutę.

Ar karščiavimas gali paveikti širdies ritmą?

Taip, karščiavimas dažnai pagreitina širdies plakimą. Tai normali organizmo reakcija į padidėjusią temperatūrą, tačiau jei ritmas išlieka labai greitas net nukritus temperatūrai, verta pasitarti su gydytoju.

Kada dėl vaiko širdies ritmo reikia kreiptis į gydytoją?

Jei vaikas skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, dusuliu, šaltu prakaitu arba jo širdis plaka nereguliariai net ramybės metu - būtina gydytojo apžiūra. Esant sąmonės praradimui, kvieskite greitąją pagalbą.

Ar širdies ritmo sutrikimai vaikams išgydomi?

Dažniausiai - taip. Dauguma vaikų aritmijų yra laikinos arba lengvos formos, kurios išnyksta augant. Svarbu laiku atlikti tyrimus ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

tags: #vaiku #sirdies #pulsas

• Priežastys, kodėl skauda pilvo apačią nėštumo metu
• Išsamus vadovas apie genetinius tyrimus nėštumo metu
• Higienos priemonės po gimdymo
• Nėštumas ir klevų sirupas: ką svarbu žinoti
• Pankolių arbata kūdikiams: saugus vartojimas