Ikimokyklinis ugdymas yra itin svarbus vertybių formavimo etapas, kuriame svarbiausia ne tik konkrečių dalykų įsisavinimas, bet ir vaiko empatijos, socialinių bei pažinimo kompetencijų ugdymas. Gamtos kaita per keturis metų laikus suteikia unikalią galimybę supažindinti vaikus su mus supančiu pasauliu, paslapčių pažinimu ir tvaraus gyvenimo būdu.

Kurdami edukacines erdves, pedagogai turėtų orientuotis į „mažiau yra daugiau“ principą. Neįmanoma įdiegti tokių ugdymo aplinkų įvairovės, kokia yra gamtoje, todėl svarbu išnaudoti natūralias medžiagas. Projekte „Pagaliukų pedagogika“ visos metodinės priemonės gaminamos iš antrinių žaliavų, daugiausia medienos. Pastebima, kad vaikai, žaisdami su gamtinėmis medžiagomis (kaladėlėmis, pagaliukais ar akmenukais), dažniau atsisako pirktinių žaislų.
Edukacinės erdvės įstaigos aplinkoje turėtų būti kuriamos planingai, kiekvienais metais jas turtinant priemonėmis ir metodine medžiaga. Pavyzdžiui, improvizacijos kampeliui nereikia didelių finansinių išteklių - pasitelkus fantaziją ir sandėliukuose tūnančius daiktus (dujų balionus, būgnų plastikus, aliuminio vamzdžius), galima sukurti vaikų mėgstamą lauko muzikos instrumentų erdvę.
Metodinės priemonės padeda pateikti informaciją žaismingai ir vaizdingai. Svarbu atsižvelgti į vaiko raidos tarpsnius: iki 3 metų vaikai yra tyrinėtojai, 3-5 metų - aktoriai, o 5-7 metų vaikai domisi sisteminiais procesais.
| Veikla | Ugdymo tikslas | Priemonės |
|---|---|---|
| „Boružės kelionė“ | Skaitmeninis raštingumas | Popierius, pagaliukai, planšetė |
| „Sveika mityba“ | Pažintinė kompetencija | Tikri vaisiai, daržovės, svarstyklės |
| „Šešėlių žaidimai“ | Pastabumo lavinimas | Kartonas, įvairūs raktai/figūrėlės |
Ugdymas neapsiriboja tik klasės sienomis. Tradicinės veiklos, tokios kaip „Rudens pasaka“ ar akcijos vargstantiems, padeda vaikams įsisavinti moralines vertybes. Pavyzdžiui, organizuojant akciją „Kas pasidalina - tas laimi“, vaikai ne tik susipažįsta su daržovių įvairove ruošdami sriubą, bet ir mokosi atjautos, diskutuodami apie žmonių, neturinčių namų, gyvenimą. Toks situacijos svarstymo ir tyrinėjimo metodas leidžia vaikams įgyti socialinę, pažinimo bei komunikavimo kompetencijas.

Šv. Martyno istorija ar Kalėdų atvirukų kūrimas tiems, „kuriems jų niekas nepasveikins“, skatina vaikus susitapatinti su kitais ir suprasti gerumo prasmę. Atgalinis ryšys - pavyzdžiui, laiškai iš socialinio centro lankytojų - nutiesia nematomą pasitikėjimo ir supratimo tiltą tarp skirtingų kartų.