Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ yra giliai įsišaknijęs lietuvių savimonėje. Jis tapo ne tik Mažosios Lietuvos himnu, bet ir vienu iš pretendentų į Lietuvos himną. Šis posakis atspindi ne tik tautinį identitetą, bet ir nuolatinį siekį išsaugoti lietuviškumą per kartas.
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ pirmą kartą pasirodė XIX a. pabaigoje, tautinio atgimimo laikotarpiu. Šis laikotarpis buvo itin svarbus lietuvių inteligentijai, kuri aktyviai stengėsi puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir istoriją. Tikslas buvo atkurti tautinę savimonę ir stiprinti valstybingumo idėją.

Pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“ tapo svarbiu tautinio atgimimo varikliu. Nors dažnai laikomas kultūriniu leidiniu, akcentuojančiu lietuvių kalbos grožį ir puoselėjimą, „Aušra“ taip pat skatino lietuvius prisiminti kadaise turėtą savą suverenią valstybę. Tai padėjo ugdyti vieną svarbiausių valstybingumo elementų - tautą. „Aušros“ leidėjai skatino suvokti lietuvių etnografinę teritoriją kaip vientisą erdvę, o tai liudijo apie naują politinę lietuvių orientaciją.
Pasak istoriko dr. Česlovo Laurinavičiaus, norint įvertinti „Aušros“ reikšmę, nepakanka apsiriboti vien XX a. įvykiais. Tenka apžvelgti praeitį ir ateitį, ieškoti genezės. Lietuvių valstybingumo užuomazgų prielaidų jau galima rasti XVIII a.
Pagrindinės „Aušros“ idėjos buvo:
Svarbi figūra, glaudžiai susijusi su šiuo šūkiu, yra Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein) - Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas. Atvykęs į Mažąją Lietuvą iš Vokietijos, jis padarė didelį indėlį į lietuvių kultūros plėtrą. Jo giesmė „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ tapo savotišku antruoju himnu.

Susižavėjimas lietuvių kalba paskatino J. Zauerveiną aktyviai kovoti už lietuvių kalbos teises. Jis reiškėsi lietuvių spaudoje, bendradarbiavo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau nei 300 eiliuotų kūrinių. Jo indėlis į Lietuvos kultūrinį ir politinį gyvenimą buvo reikšmingas, įskaitant ryšius su Anglija ir Norvegija, siekiant stiprinti Lietuvos pozicijas pasaulyje.
Georgas Sauerweinas (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius ir knygas lietuvių kultūros klausimais. Pasirašinėdamas įvairiais pseudonimais, jis aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautinės draugijos „Birutė“ veikloje, buvo jos garbės narys ir net pirmininkas. Daktaras J. Zauerveinas kovojo už lietuvių kalbos sugrąžinimą į mokyklas, akcentuodamas jos svarbą ir draudimo pasekmes. Jo patriotinių eilėraščių tarpe ypatingai svarbus yra 1879 m. parašytas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu.
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ išpopuliarėjo kaip Stasio Šimkaus daina. Nors J. Zauerveino eilėraštis buvo išspausdintas 1879 m., būtent S. Šimkaus sukurta muzika ir įkvepiantis tekstas lėmė šios dainos didžiulį populiarumą. Net carinės valdžios pareigūnai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“! Dar Nepriklausomybės išvakarėse ji buvo giedama kaip himnas, kartu su Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“.

Stasio Šimkaus (1887-1943) daina „Lietuviais esame mes gimę“, sukurta 1912 m., tapo rimčiausiu pretendentu į Lietuvos himną, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“. Nors V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir melodija buvo išspausdinti anksčiau, S. Šimkaus daina su J. Zauerveino tekstu ilgainiui įgijo didelį populiarumą ir išliko svarbi lietuvių kultūroje.
Melodijos amžiumi „Tautiška giesmė“ yra vyresnė, tačiau jos tekstas - senesnis, o ir eilėraščio virsmo daina kelias yra ilgesnis. J. Zauerveino eilėraštis pirmą kartą buvo publikuotas 1879 m., o jo daina skambėjo įvairiuose renginiuose dar iki S. Šimkaus sukurtos melodijos išpopuliarėjimo. Tik 1908 m. sukurta ir 1912 m. Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina sulaukė didžiausio pripažinimo.
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ tvirtai įsitvirtino lietuvių kultūroje kaip tautinės tapatybės simbolis. Jis atspindi ne tik etninę priklausomybę, bet ir sąmoningą pasirinkimą būti lietuviu, puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą.
Šis šūkis dažnai skamba įvairiuose kultūriniuose renginiuose, dainų šventėse ir minėjimuose, įkvėpdamas lietuvius didžiuotis savo tauta, kalba ir istorija. Daina „Lietuviais esame mes gimę“ yra atliekama per svarbius tautinius renginius, primindama apie bendrą paveldą ir tautinę vienybę.
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ šiandien įgauna naują, aktualią prasmę, atsižvelgiant į sudėtingus pilietybės klausimus, su kuriais susiduria šiuolaikinė Lietuva. Globalizacija, migracija ir demografinės tendencijos kelia iššūkių tautinės tapatybės išsaugojimui.
Šiuolaikinėje Lietuvoje pilietybės išsaugojimas yra itin svarbus klausimas. Daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje, išlaikyti ryšį su savo tėvyne, kalba ir kultūra yra gyvybiškai svarbu. Pilietybė yra vienas iš pagrindinių būdų tai užtikrinti.

Teisės mokslų daktarė, advokatė, JAV ir Lietuvos pilietė Regina Gytė Narušienė savo knygoje „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ nagrinėja pilietybės reikšmę, jos sudėtį, trūkumus ir galimybes ją įteisinant. Autorė pabrėžia, kad pilietybės klausimo sprendimo negalima atidėlioti, siekiant išsaugoti lietuvių tautą.
Lietuvos pilietybės įstatymas numato tam tikrus apribojimus dėl dvigubos pilietybės, o tai reiškia, kad lietuviai, įgiję kitos šalies pilietybę, gali prarasti Lietuvos pilietybę. Šis klausimas kelia daug diskusijų: vieni argumentuoja, kad dviguba pilietybė gali susilpninti ryšį su Lietuva, kiti teigia, kad ji yra būtina siekiant išsaugoti lietuvių diasporą.
Svarbu rasti sprendimus, kurie leistų lietuviams išlaikyti pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Šiuo metu visi, besidomintys pilietybės reikalais, gali rasti naudingos informacijos knygose ir publikacijose, skirtose šiai temai.
tags: #jd #lietuviais #esame #mes #gime