Jautrumas nėštumo metu: pokyčiai, pojūčiai ir kaip juos valdyti
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas ne tik džiugių lūkesčių, bet ir daugybės fizinių bei emocinių pokyčių. Kiekviena moteris nėštumą išgyvena individualiai, tačiau yra tam tikrų bendrų simptomų, kurie gali padėti atpažinti šį naują gyvenimo etapą. Nuo pirmųjų dienų organizmas pradeda intensyviai keistis, o svarbiausią vaidmenį atlieka hormonai, sukeliantys įvairius pojūčius - nuo padidėjusio jautrumo kvapams iki staigaus nuovargio.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių nėštumo požymių - praleistos mėnesinės. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, o šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau svarbu žinoti, kad kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai gali būti supainiota su mėnesinėmis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus.
Kitas labai dažnas ir vienas iš pirmųjų pastebimų simptomų - krūtinės pokyčiai. Vienas iš požymių, liudijančių apie nėštumą - pasikeitusi krūtinė. Hormoniniai pokyčiai organizme rodo kraujo pritekėjimą ir krūtinėje. Krūtys gali būti skausmingos, išsipūtusios ir labai jautrios. Nėštumo metu krūtys tampa pilnesnės, jautresnės ir patinsta. Paprastai krūtinė padidėja 1-2 dydžiu, ypač jei laukiatės pirmagimio. Krūtų oda labai jautri ir plona, todėl nenustebkite, jei pamatysite kapiliarus ir venas. Normalu ir tai, kad speneliai taps tamsesni ir didesni. Nėštumo ir laktacijos metu aureolėse atsiras mini guziukai. Tai - Montgomerio liaukos. Jos išskiria sekretą, kuris sutepa spenelius ir veikia kaip antibakterinė priemonė, o taip pat saugo spenelius nuo sudirginimų. Nėštumo viduryje krūtys ima išskirti priešpienį, kurį mažylis žįs pirmosiomis savo gyvenimo dienomis. Tačiau nereikia jaudintis, jei priešpienis ir nepasirodo iki pat gimdymo. Daugeliui moterų pirmasis nėštumo požymis - praleistos mėnesinės. Daugiau nei pusei nėščių moterų pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais.
Daugelis moterų jaučia stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje. Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme. Nuovargis dažnai sumažėja ketvirtą nėštumo mėnesį, kai placenta tampa pilnai išsivysčiusi. Nuovargį taip pat gali sukelti mažakraujystė, dažniausiai dėl geležies trūkumo. Vėliau, augant gimdai, ji gali spausti diafragmą, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis. Vidurių užkietėjimą nėštumo metu gali sukelti hormonų poveikis virškinimo traktui arba gimdos spaudimas tiesiajai žarnai. Hemorojus gali išsivystyti dėl vidurių užkietėjimo ar kūdikio spaudimo. Rėmuo ir virškinimo sutrikimai dažni dėl hormonų poveikio ir gimdos spaudimo pilvo organams.
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
Daugeliui būsimų mamų pažįstamas simptomas - jautrumas kvapams. Medikų teigimu, iš tiesų tai nėra tikrasis nėštumo požymis. Mokslininkų teigimu, ypač jautri uoslė besilaukiančiai moteriai nulemta genetiškai ir reikalinga tam, kad ji nesuvalgytų nešviežio maisto. Taip pat įrodyta, kad jau pačioje nėštumo pradžioje padidėja jautrumas tabako, alkoholio, kavos produktų ar net vaisių, daržovių kvapams. Nors tikslus pajautrėjusios uoslės mechanizmas nežinomas, siūloma keletas hipotezių, susijusių su padidėjusiu bendru jautrumu, kognityviniais mechanizmais ir hormonais (estrogenais). Pagal hormonų teoriją, padidėjusį jautrumą kvapams gali lemti estrogenų koncentracijos svyravimas. Tačiau kai kurie moksliniai straipsniai mini ir chorioninio gonadotropino hormono įtaką uoslės pokyčiams. Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Kartais rekomenduojama atsisakyti kvepalų ar stipriais aromatais pasižyminčios kosmetikos. Svarbu gerti užtektinai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada pravartu turėti užkandžių (džiūvėsių, javainių, jogurto, vaisių, daržovių ar riešutų). Nedidelis neišraiškingo skonio užkandis padeda atsikratyti susikoncentravimo į erzinantį kvapą. Įjautrintą nervų sistemą ir uoslę nuramina lėtas pasivaikščiojimas gryname ore. Itin svarbu gerai išvėdinti patalpas prieš miegą.
Prieš pastojant moters gimda būna nedidelio persiko dydžio, o prieš pat gimdymą jau pasiekia vidutinio arbūzo išmatavimus. Įsčiose augantis vaisius didėja ir organizmas persitvarko taip, kad padarytų jam vietos. Natūralu, kad labiausiai nukenčia virškinimo sistema, kuriai tenka stipriai susispausti. Dėl reikšmingų pokyčių atsiranda nemalonių simptomų - seilėtekis, pykinimas, vidurių užkietėjimas ar vidurių pūtimas. Kartais besilaukianti moteris nepajėgia suvirškinti anksčiau įprasta mitybos dalimi buvusių produktų arba stipriai pakinta skonio suvokimas. Tam įtakos turi ne tik virškinimo trakto pokyčiai, tačiau ir estrogenų lygis. Daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius I nėštumo trimestrą. Itin svarbus vaidmuo atitenka druskai, kurios poreikis laukiantis ypač padidėja. Būtent dėl šios priežasties normalu, jei moteris dažniau nori suvalgyti sūrių maisto produktų: silkės, lašinių ar kt. Taip pat dažnai pasireiškia padidėjęs jautrumas kartumui. Mediciniškai tokie pojūčiai aiškinami kaip apsauga nuo teratogeninių ir persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač I trimestro metu, kai embrionas labiausiai pažeidžiamas. Tyrimai rodo, kad beveik 80 % moterų nėštumo pradžioje nori pasmaližiauti braškių ir arbūzų. Šie skoniai joms atrodo ryškūs ir malonūs. Beveik 60 % nėščiųjų pamėgsta gvazdikėlius. Kol vienos nėštukės užkandžiauja raugintais agurkėliais su šokoladu, kitas gali supykinti net nuo gurkšnelio vandens.
Daugėja mokslinių įrodymų, kad rytinis pykinimas laukiantis susijęs su padidėjusiu estrogenų, gonadotropino ir progesterono kiekiu. Neseniai nustatyta, kad šį simptomą gali sukelti hormonas GDF15. Nors pirmą kartą dideli jo kiekiai aptikti nėščių moterų kraujo serume 2000 m., dabar mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad tokiam jautrumui įtakos turi du genai. Turinčios šį geną pastojusios patiria itin stiprų pykinimą. Maždaug 2 % atvejų arba 1 iš 50 nėštumų išsivysto sunkiausia rytinio pykinimo forma, vadinama užsitęsusiu nėščiųjų vėmimu. Jai esant gali tekti gydytis ligoninėje, jei ištinka dehidratacija, ima trūkti svarbių mikroelementų, vitaminų. Manoma, kad nėščiųjų pykinimą gali sukelti ir kraujospūdžio svyravimai, ypač sumažėjęs kraujospūdis. Taip pat pakitusi angliavandenių apykaita, kiti cheminiai ir fizikiniai pokyčiai moters organizme, kuriuos lemia nėštumas. Didesnė pykinimo rizika kyla toms, kurios serga vadinamąja jūros liga ar migrena. Pirmuosius pykinimo simptomus moterys gali pajusti jau pirmąją nėštumo savaitę. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12 savaitėmis. Apie 14-16 savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti, nes gimda spaudžia skrandį. Dažniausiai pykina rytais, bet tai gali tęstis ir visą dieną. Kamuojant pykinimui, medikai pataria valgyti nedideliais kiekiais ir tik lengvo maisto. Taip pat dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti sausą užkandį ir keltis lėtai, be staigių judesių. Svarbu! Jeigu krinta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Kitas nepatogumas, su kuriuo laukiantis tenka susidurti anksti (8 nėštumo savaitę), yra bendras silpnumas, nuovargis ir mieguistumas. Tai gana dažnas nėštumo požymis. Paprastai praeina prasidėjus II trimestrui. Šis silpnumas siejamas ne su pablogėjusia sveikata, o su kūno poreikiu prisitaikyti prie jame vykstančių didžiulių permainų. Moteris gali tapti mieguista, jai sunkiau susikaupti. Ir nuo to nėra jokių vaistų. Medikai pataria dažniau prigulti, mankštintis lėtai ir nekilnoti svorių. Savijautai pagerėjus ir jėgoms sugrįžus, galima vėl gyventi beveik įprastu ritmu. Beje, itin svarbu stebėti mitybą. Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Didėjančios organizmo sąnaudos gali pasireikšti didesniu alkiu. Visgi valgyti už du tikrai nereikia, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug - apie 15 % daugiau nei nesilaukiant. Daugiau energijos reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę. Rekomenduojama svorio prieaugį vertinti kiekvienai nėščiajai individualiai. Valgyti daugiau norisi ir dėl sustiprėjusių emocijų. Jos, beje, būdingos ne tik būsimoms mamoms, bet ir tėčiams. Nereikėtų stebėtis, jei vaiko tėvelis, laukdamas kūdikio, irgi priauga svorio - šis fenomenalus reiškinys, kai vyrui pasireiškia nėštumo simptomai, pastebimas visame pasaulyje.
Nėštumo metu padidėja organizmo skysčių kiekis, inkstai dirba efektyviau, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Daugiau nei trečdalis nėščiųjų kenčia nuo nugaros skausmo. Tai gali sukelti pasikeitusi laikysena ir raiščių atsipalaidavimas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio plaučiai efektyviau įsisavina deguonį. Vėliau, augant gimdai, ji gali spausti diafragmą, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis.
Jei galvos skausmo nepavyksta numalšinti įprastais vaistais, ypač antroje nėštumo pusėje, reikėtų kreiptis į gydytoją. Odos niežėjimą dažniausiai sukelia išsausėjusi oda ar egzema. Kojų mėšlungis dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame trimestre. Hormonų poveikis gali lemti dirglumą ar pakilias emocijas. Tai dažnai pasireiškia dėl padidėjusio skysčių kiekio organizme, kuris spaudžia nervus. Makšties uždegimai nėštumo metu dažnesni.
Nėštumo metu padidėja odos jautrumas. Ji jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų sąlytį. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Oda gali pleiskanoti, šerpetoti, rausti ar niežėti. Tad kaskart po dušo būtina drėkinti ir maitinti.
Emociniai ir psichologiniai pokyčiai nėštumo metu
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Pasakyti ar ne? Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.
Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas. Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti.
Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje.
Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.
Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime.
Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.
Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa. Lizdo sukimo sindromas praneša, kad gimdymas jau nebetoli. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Kada kreiptis į gydytoją ir kaip pasirūpinti savimi nėštumo metu
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - tai gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui. Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymui. Omega-3 riebalų rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis. Psichologas gali padėti suprasti jaučiamos įtampos priežastis ir pasiruošti nėštumui, artėjančiam gimdymui ar pogimdyviniam laikotarpiui.
Melancholija ir depresija po gimdymo. Padidėjusios, jautrios krūtys nėštumo pradžioje ir vėlesniuose etapuose - nėščiosioms įprastas nepatogumas, kurį patiria daugelis. Krūtų jautrumas gali atsirasti vos pastojus. Labai dažnai tai yra vienas pirmųjų nėštumo simptomų, atsirandantis 1-2 sav. po apvaisinimo, t. y. Krūtys pajautrėja veikiant moteriškiems hormonams progesteronui ir estrogenui. Hormonai krūtų audinį ruošia kūdikio žindymui. Jei skausmas nepakeliamas, galite netgi išgerti vaistų nuo skausmo. Dėl vaistų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, būtinai jį informuojant apie nėštumą.
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais). Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai.
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Šeimos pagausėjimo laukiančios poros išgyvena įvairiausius jausmus. „Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos.
Kada nėštumo metu prasideda nuotaikų svyravimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
