Sužaloto vaiko priežiūra darželyje: ką daryti ir kokių teisių turite

Nuo pat mažų dienų vaikai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, o jų saugumas ir gerovė - svarbiausias prioritetas. Tačiau, deja, nelaimingi atsitikimai darželiuose nutinka, ir svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti, užtikrinti vaiko priežiūrą ir kokios yra jūsų, kaip tėvų, teisės.

Skaudi istorija, nutikusi privačiame lopšelyje-darželyje „Smaragdo uostas“ 2023 metų spalio 25 dieną, atskleidžia, kaip svarbu tinkamai reaguoti į vaiko patirtas traumas ir kokios didelės pasekmės gali kilti netinkamai suteikus pirmąją pagalbą ar informavus tėvus. Vos 2,5 metų berniukui, anksti pradėjusiam lankyti darželį, buvo išmušti du priekiniai dantys. Nors auklėtoja informavo mamą apie traumą, ji pateikė klaidingą informaciją, nepasakiusi apie kraujavimą ir išmuštus dantis. Atvykusi mama buvo šokiruota: vaikas buvo kruvinas, sužalotas, akys didžiulės, stiklinės, be emocijų, o burnoje tebebuvo laikomas žalias virtuvinis skuduras. Viršutinė lūpa buvo sužalota, o dviejų priekinių dantukų nebėra.

Ši situacija kelia daug klausimų ir nerimo. Svarbu suprasti, kad ugdymo įstaigos turi užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ir saugumą. Kai vaikas patiria sužalojimą, svarbu nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą, informuoti tėvus ir, jei reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Šiuo atveju, auklėtojos ramumas ir klaidinanti informacija sukėlė dar daugiau streso ir neaiškumo.

Pirmoji pagalba ir vaiko būklės vertinimas

Jei vaikas susižeidžia darželyje, svarbu, kad personalas nedelsiant suteiktų pirmąją pagalbą. Tai gali apimti žaizdos plovimą, kraujavimo stabdymą, šalto kompreso uždėjimą ar nuskausminamųjų vaistų davimą, jei vaikas skundžiasi skausmu.

Tėvams, atvykusiems pasiimti vaiko, svarbu atidžiai apžiūrėti sužalojimus ir įvertinti vaiko būklę. Jei vaikas yra šoko būsenos, kruvinas, ar skundžiasi stipriu skausmu, būtina nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą.

Po patirtos traumos vaikas gali tapti dirglus, nenorėti trauktis nuo tėvų, turėti miego sutrikimų. Šiuo atveju, po traumos, berniukas nenorėjo trauktis nuo mamos, tapo dirglus, pirmoji naktis po traumos buvo bemiegė dėl jo verksmo. Ryte buvo pastebėta, kad visa apatinė veido dalis buvo ištinusi.

Gydymo procesas ir ilgalaikės pasekmės

Po patirtos traumos, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus. Šiuo atveju, mama su sūnumi buvo išvežti į ligoninę, kur medikai nuramino, kad žandikaulis nelūžo. Veido ir žandikaulio chirurgas patarė kitą dieną kreiptis į stomatologą, pasidaryti rentgeno nuotrauką, kad įsitikintų, ar nėra likusių šaknų, nes tokiu atveju jas būtina traukti lauk. Rentgeno nuotrauka parodė, kad dantys nebuvo išmušti, bet sumušti į vidų taip, kad jų nesimatė. Vėliau paaiškėjo, kad vaikui reikės operacijos, nes dantukai pradėjo lįsti lauk dantenų viršuje, sukeldami didelį skausmą ir kraujavimą. Po nepilnos valandos vaiką parvežė iš operacinės, jam vėl skauda ir kraujuoja.

Ilgalaikės pasekmės gali būti rimtos. Be dviejų priekinių dantukų, vaikas gali turėti problemų su kalba, neurologinius sutrikimus. Logopedė nurodė, kad situacija su kalbėjimu yra sudėtinga, neurologiškai vaikas yra „užsirišęs“ ir reikia didelio darbo, kad jį prakalbintų. Vaikas toliau lankosi pas logopedę, jam atliekami masažai, kad atpalaiduotų vidinius raumenis. Šiai dienai sūnus yra be dviejų priekinių dantukų, kurie pilnai sugiję ir nebekelia jokio skausmo. Tačiau motina teigia, kad turi dvi dideles problemas - sūnus nekalba ir yra neaiški ateitis dėl nuolatinių dantų.

vaikas su sutrenktu veidu

Teisiniai aspektai ir atsakomybė

Ugdymo įstaigų atsakomybė už vaikų saugumą yra itin svarbi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „mokykla priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje“. Tinkamas ugdymo įstaigos pareigų vykdymas negali būti užtikrintas neprisiimant atitinkamos atsakomybės už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Teismų praktika rodo, kad ugdymo įstaiga, t. y. darželis ar mokykla, visiškai atsako už vaiką, jo aplinką ir saugumą nuo pamokų, užsiėmimų pradžios iki pabaigos. Yra išimčių, pavyzdžiui, kai vaikas padaro tyčinį veiksmą, tačiau net ir tokiu atveju, mokymo įstaiga turi prisiimti atsakomybę.

Šiuo atveju, nepaisant to, kad vaiko mama kreipėsi į teismą, Vilniaus apygardos teismas atmetė jos apeliacinį skundą. Teismas sprendė, kad atsakovė (ugdymo įstaiga) nepažeidė tinkamos vaikų priežiūros pareigų. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas taikyti pernelyg aukštą, iš esmės neįgyvendinamą vaikų priežiūros standartą. Moters šeimai teks apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas - 1 877,92 Eur.

teismo pastatas

Prevencijos priemonės ir tėvų vaidmuo

Siekiant sumažinti vaikų sužalojimų skaičių, būtina taikyti įvairias prevencijos priemones. Svarbu užtikrinti saugią aplinką darželyje, naudoti atitinkamas inžinerines ir įstatymines priemones.

Tėvai turi:

  • Kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą.
  • Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme, mokykloje, darželyje.
  • Rodyti patiems pavyzdį bei mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis - šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt.
  • Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
  • Nupirkę vaikams sporto inventorių išmokyti, kaip juo saugiai naudotis.

Fizinio aktyvumo nauda traumų prevencijai yra neabejotina. Tinkamas fizinis aktyvumas stiprina judamąjį aparatą, gerina bendrą organizmo būklę. Tačiau tiek per mažas, tiek ir per didelis fizinis krūvis ar neteisingai atliktas judesys gali būti traumų priežastis.

Aktyvi priežiūra užtikrina vaikų saugumą

Statistika ir vaikų traumų priežastys

Higienos instituto Informacijos centro duomenimis, 2014 m. dėl išorinių priežasčių mirė 21 ikimokyklinio amžiaus (0-6 metų) vaikas, 11 vidutinio mokyklinio amžiaus (7-11 metų) vaikų ir 43 vyresnio mokyklinio amžiaus (12-17 metų) vaikai ir paaugliai, iš jų 21 dėl netyčinių sužalojimų. 2013 m. vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios buvo gydytos stacionare.

Dažniausia vaikų traumų priežastis visose amžiaus grupėse minėtais metais buvo nukritimai, kurie sudarė 43,4 proc. traumų priežasčių. Dažna vaikų iki 5 metų traumų priežastis - dūmų, karščio ar liepsnos poveikis (20,8 proc.). Transporto traumos buvo dažnesnė tarp 5-17 metų amžiaus vaikų (10,6 proc. atvejų). Nuo 10 metų tarp vaikų traumų priežasčių išryškėjo tyčiniai susižalojimai ir pasikėsinimai - 12,5 proc. Apsinuodijimai dažniausi tarp 1-4 metų ir 15-17 metų amžiaus vaikų, tačiau skiriasi apsinuodijimo medžiagos.

Pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai patiria sužalojimus:

  • Prasta vaikų priežiūra.
  • Rizikingas vaikų elgesys.
  • Vaikai dažnai nemoka priimti tinkamų sprendimų.
  • Netinkamai naudojamasi įvairia įranga.
  • Tėvams, vaikų ugdymo personalui trūksta informacijos apie sužalojimus.
  • Prastas fizinis pasirengimas.
  • Trūksta žinių apie saugų elgesį.

Paaugliai ir jaunimas nuo 12 iki 17 metų priklauso didžiausios nelaimingų atsitikimų rizikos grupei. Jie ištroškę nuotykių, labiau pasiduodantys draugų įtakai, sunkiau numatantys veiksmų pasekmes, įsiveliantys į pavojingus nuotykius su narkotikais ir alkoholiu.

Darželiuose svarbu užtikrinti nuolatinę auklėtojų priežiūrą, atidžiai stebėti vaikus, ypač kai grupėse yra didelis vaikų skaičius. Kai vienai ar dviem auklėtojoms sunku atidžiai sekti 20 ir daugiau darželinukų, rizika patirti traumą ar susižaloti visuomet išauga.

statistika apie vaikų traumas

tags: #darzelyje #suzalotas #vaikas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems